Tags Posts tagged with "sveikata"

sveikata

3 135540

Profesorius Sergejus Bubnovskis kažkada vos vos išsiveržė iš ligos gniaužtų. Ne vaistų pagalba. Jis sukūrė savo sveikimo sistemą – kineziterapiją, pagrįstą ne tabletėmis, o judėjimu.  Ir štai, šiandien ant kojų pastato net ir pačius beviltiškiausius ligonius. Ir visiems siūlo nesitikėti stebuklo iš tablečių, o suaktyvinti vidinius savo organizmo resursus. Juolab, kad tai padaryti nėra sunku. Pakanka prisiminti paprastus rytinės gimnastikos pratimus. O taip pat pritūpimus, kuriuos profesorius rekomenduoja daryti kas valandą.

„Vietoje kraujo spaudimo tablečių naudokite savo organizmo resursus“

Sergejau Michailovičiau, rytais darote mankštą?

– Savaime suprantama. Maudausi šalto vandens vonioje, mankštinuosi su treniruokliais… Anksčiau ar vėliau viskas susiveda į tai, kad atliktume gimnastikos pratimus. Mano pacientai su rimtais kardiologiniais susirgimais, pradėję daryti pratimus pagal tam tikrą sistemą, nustebdavo dėl to gydomojo fenomeno, kuris su jais vykdavo.

Žinoma, paprasčiausia – praryti tabletę nuo spaudimo. Sudėtingiausia – ne ryti, o naudoti tuos organizmo resursus, kurie padeda atsikratyti nuolatinio spaudimo padidėjimo. Nė vienas pasaulio kardiologas negali man nurodyti paciento, kuris išsigydė hipertoniją vartodamas medikamentus. Tai yra, iš pradžių jus pripratina prie vienos tabletės, paskui – visos saujos…

Kažkoks sąmokslas!

– Taip, kai tik žmogus po 40 metų suserga, kardiologai sako: laikas vartoti vaistus saugančius širdį. Tai yra, tu pradėjai jausti skausmus krūtinėje, ir vietoje to, kad išsiaiškintum, kodėl jie atsirado, tu nuolankiai eini į vaistinę ir pratiniesi prie preparatų, kurie neva profilaktiškai saugo nuo išeminės širdies ligos. Iš tikrųjų nevyksta jokia profilaktika, vykdomas ligos gilėjimas. Nes skausmas krūtinėje – organizmo negalavimo pasekmė, o ne priežastis. Reikia išsiaiškinti tai, kas vyksta širdyje, kraujagyslėse.

Aš nemačiau sveikų žmonių išėjusių iš ligoninės, – mačiau išgyvenusius. Ir aš pats praėjau sunkų kelią, nuo invalido iki visiškai sveiko šiandien žmogaus.

Tačiau visi mes, susirgę, iš pradžių, žinoma, einame pas gydytoją

– Ir jeigu Jums jau 40, jis sako: ką padarysi, mielasis, laikas sirgti! Ir išrašo tablečių. O žmogus jas geria ir pastebi: nepadeda! Ir vaistams pinigų neužtenka! Ir tada jis pradeda skaityti knygas apie alternatyvų gydymą ir sau atranda kitus vaistus – judėjimą, kvėpavimo pratimus.

Paradoksas: pas mus vaikus, kurie sirgo, gydytojai atleidžia nuo fizinės kultūros pamokų! Kažkodėl manoma, jog žmogus judėdamas būtinai susirgs, o gulėdamas lovoje – pasveiks. Tačiau žinoma, kad po gulinčiu akmeniu vanduo neteka.

Nesinorėtų priminti, tačiau mano geras bičiulis Levas Leščenko kartą grįžo iš gastrolių, kurių metu nugriuvo ir susižeidė petį. Vokiečiai viską gražiai susiuvo, tačiau rankos pakelti buvo neįmanoma: velniškas skausmas. Aš jam paaiškinau: „Nedarysi specialių pratimų, petys „sudžius“. O tau jis reikalingas?“. Ir jis vyriškai, skausmuose, darė pratimus.

„Kasdieniai pritūpimai tiesia nugara padeda atsikratyti daugybės problemų“

Tačiau su skausmu susidoroti sunkiausia.

– Esant stipriam skausmui mes pridedame šaltą kompresą, mažinantį patinimą, gerinantį mikrocirkuliaciją. Skausmas – tai juk visada patinimas, skysčio susikaupimas. Ir reikia daryti pratimus, kurie išpumpuotų skysti iš sąnarių. O mes, vietoje to, jog užsiimtume pratimais, šios srities kraujagyslių pumpavimu, gulamės į lovą ir pradedame ryti tabletes. Ir aš nemačiau nei vieno žmogaus, kuris „išsipumpavo“ gulėdamas ir gerdamas tabletes.

Pacientai manęs klausia: „Ir ką, dabar visą gyvenimą užsiimti gimnastika?“. O tai juk kaip prausimasis ar dantų valymas. Užsiimti gimnastika, kai atsikratei skausmų, invalidumo – malonumas. Aš turiu vienintelę tikrai laimingą valandą per dieną, kai ryte užsiimu gimnastika. Sportuodamas ne sensti, o jaunėji. Pas reguliariai besimankštinantį žmogų, vietoje senų ląstelių atsiranda jaunos.

Ką Jūs patartumėte dėl viso to daryti?

– Aš naudoju tokią triadą: pritūpimai, atsispaudimai, pratimai presui. Aš susitikinėjau su ilgaamžiu, menininku Borisu Jefimovu, kuris nugyveno 108 metus. Buvo mažytis toks seneliukas, gyvybingas! Klausiu jo: „Ką tu darai, kad taip ilgai gyveni?“. „Tai, kad nieko, – atsako, – 450 (!) pritūpimų per dieną“. Ir tai juk universalus būdas pravaryti kraują kūnu!

Jeigu Jūs kasdien tiesia nugara darysite pritūpimus (10 kartų – gurkšnis vandens, 10 kartų – gurkšnis vandens) išnyks daug problemų. Ypač tai svarbu tiems, kurie daug sėdi prie kompiuterio – buhalteriams, dizaineriams, programuotojams.

Laikykitės taisyklės: atidirbote valandą – padarėte 30 pritūpimų. Dar gerai būtų pradėti rytą nuo šalto vandens vonios – 5 sekundes. Ir būtinai pasinerti. Galima ir po dušu, tačiau tai blogiau. Dušas suskaido energetiką, vonia – sutelkia.

parengė: Edita Sabaitė

šaltinis: infa.lt

0 2762
Laisvieji Spartos gyventojai visiškai nevartojo alkoholio, bet jų vergai privalėjo išgerti ne mažiau kaip po keturias taures vyno per dieną. Greičiausiai dėl išsivysčiusios priklausomybės ir jos pasekmių, bet koks vergų sukilimas būdavo nesunkiai numalšinamas. Su alkoholiu siejamas ir senovės spartiečių ritualas, kurio metu jaunuoliai tapdavo kariais.
Viskas vykdavo maždaug taip: jauni vaikinai ir patyrę kariai išsirikiuodavo keturkampiu, kurio viduje stovėjo keletas vergų. Vergams duodavo gerti vyno, po kiekvienos taurės jie privalėjo atlikti įvairius pratimus su ginklu rankose. Įkaušę vergai nepataikydavo vienas į kitą, pradėdavo pykti, keiktis ir muštis, o jaunuoliai su pasibjaurėjimu stebėjo, kaip prarandamas bet koks žmogiškas pavidalas. Vėliau prisigėrusius vergus drabstydavo purvais, apspjaudydavo ir spardydavo juos kaip gyvulius. Įsisąmoninę ritualo esmę, vaikinai rungdavosi tarpusavyje, demonstruodami jėgą, vikrumą, narsą ir meistriškumą.
Laikui bėgant helenų visuomenė kiek „atsipalaidavo“: vyrams, turintiems anūkų, leista gerti skiestą vyną. Moterims ir jauniems vyrams tai buvo griežtai draudžiama, o vergams – privalu. Graikai ir makedoniečiai smerkė persus, kurie laisvai vartojo alkoholį.
Daug antikos kūrėjų aprašė kitą ritualą, kurio metu subrendusius vaikinus sodindavo už stalo, gausiai nukrauto įvairiausiais patiekalais ir gėrimais. Kitoje stalo pusėje sodindavo vergus ir jie privalėjo be saiko valgyti ir gerti. Tokiu būdu būsimieji kariai ir laisvieji Spartos piliečiai akivaizdžiai įsitikindavo apsirijimo ir girtuokliavimo žala.

1 3327

Pirmosios sauskelnės, tokios, prie kokių mes dabar pripratę, Europoje pradėtos naudoti prieš 35 metus, o pas mus gerokai vėliau.

Tai kas gi pirmas sugalvojo sauskelnes? Žinoma, tai buvo tolimos šiaurės gyventojai. Ir tai visiškai logiška. Kai lauke minus 30-50 laipsnių, kelnių nenusimausi.

Anglijoje prieš daugiau kaip 100 metų sauskelnes ėmė naudoti avių augintojai. Jie uždėdavo tam tikrus maišelius ant avinų kiaušinėlių ir sudžiovindavo juos, užuot terliojęsi su skausminga kastracija. Juk kiaušinėlių vystymasis ir spermos gamyba sustoja, jei temperatūra pakyla viso labo vienu laipsniu.

Esama daug įvairiausių nuomonių apie sauskelnes. Kai jų naudojimas smarkiai išplito, mokslininkai ir vaikų gydytojai susimąstė: naudą ar žalą jie neša.

Ir štai ką rodo kai kurie naujausi tyrimai:

Pradėsime nuo anatomijos, o konkrečiai – nuo perkaitimo. Berniukams, būsimiems vyrams, pasekmės bus tiesiog tragiškos. Gamta anaiptol ne atsitiktinai „išstūmė“ vyriškus lytinius organus į išorę. Tiktai vėsesnėje temperatūroje kiaušinėliuose gali normaliai vystytis vyriški hormonai ir gamintis pilnaverčiai spermatozoidai. Kai kam atrodo, kad iki pusantrų metų amžiaus ten ir perkaisti nėra kam. Perkaisti yra kam nuo pat gimimo. Vienas iš požymių, rodančių, kad kūdikis normaliai išnešiotas – tai būtent kiaušinėlių nusileidimas į kapšelį. Faktas, kad sperma dar negaminama, neturi jokios reikšmės, perkaitimas atsilieps vėliau, jau lytiškai subrendus.

Suformuodami galingą šiltnamio efektą (kadangi apatinis sauskelnių sluoksnis padarytas iš polietileno), suaugusieji tiktai komplikuoja neigiamą drėgmės poveikį vaiko odai. Ji ne tik išlieka drėgna, bet ir nekvėpuoja. Vienkartinės sauskelnės uždaro 30% vaiko kūno paviršiaus. Praktiškai joks oro judėjimas po sauskelnėmis nevyksta, kitaip sakant, toje erdvėje pažeidžiamas odos kvėpavimas – didesniu ar mažesniu mastu. Kalbant trumpai ir aiškiai – sauskelnių naudojimas gali visiškai sterilizuoti vyrą.

Mergaitėms įprastų sauskelnių nešiojimo pasekmės ne ką geresnės. Jeigu anksčiau mergaites ginekologui parodydavo tik nuo 15 metų, tai dabar būna atvejų, kad ir sukakus metukams. Būna kad jau ir nuo 3 mėnesių prasideda problemos. Mergaitėms atsiranda vaginitai, vulvovaginitai, mažųjų lytinių lūpų suaugimas ir daug kitų rimtų sutrikimų. Ir visa tai – dėl „šiltnamio efekto“ ir dėl to, kad sauskelnėse esama cheminių absorbentų, dažiklių, kitų chemikalų.

Kitos pasekmės.

Tūkstančius metų žmogui nuo kūdikystės formuojasi atsibudimo nuo noro šlapintis ar tuštintis refleksas. Šlapi vystyklai ar šlapia lova nekelia vaikui malonių pojūčių ir dėl to jam tenka atsibusti, kad to išvengtų. Vadinasi, vienkartinės sauskelnės padaro tuštinimosi ir šlapinimosi refleksus nekontroliuojamus.

Dar vienas didelis trūkumas – vaiko oda nepasidengia normalia flora ir, kaip pasekmė, padidėja jautrumas įvairaus pobūdžio infekcijoms. Andrologai neatmeta galimybės, kad sauskelnės gali skatinti enurezės vystymąsi.

Dabar apie pačias sauskelnes.

Iš ko jos daromos, kuo dažomos, kokia užpildo sudėtis? Visi šie klausimai iškyla tėvams, nes pernelyg dažnai naudojantis sauskelnėmis pas vaikus išsivysto kontaktinis dermatitas, galimos ir alerginės reakcijos.

Svarbu! Įrodyta, kad alergiją sukelia audinys arba sauskelnių impregnantas.

Apatinis paprastų sauskelnių sluoksnis – tai plonytė plastiko plėvelė. O kad galima būtų pagaminti vieną sauskelnę, reikalinga viena stiklinė naftos!

Po plastiko seka servetėlė iš chloru išbalintos celiuliozės, kuri tarnauja kaip apvalkalas drėgmę sugeriantiems milteliams.

Dabar pereikime prie pagrindinės sauskelnių dalies, tos, kuri leidžia vaiko užpakaliukui taip ilgai išlikti sausam. Viduje – superadsorbento sluoksnis, padengtas hirofilišku apvalkalu ir celiulioze. Hidrofiliškas – reiškia pritraukiantis drėgmę, štai dėl ko visas skystis, patenkantis į sauskelnes, susirenka centre, adsorbuojančiame sluoksnyje. Adsorbentas – tai ypatingos medžiagos granulės, pavyzdžiui, natrio poliakrilas (Sodium polyacrylate). Kontaktuodamos su šlapimu, granulės sugeria jį į save ir išbrinksta. Įdomu, kad 1985 metais natrio poliakrilas buvo uždraustas moteriškų tamponų gamyboje, kadangi gali sukelti toksinio šoko sindromą.

Sauskelnių sudėtis.

1. Sodium Polyacrylate Crystals – skaidrus gelis-absorbentas, sugeriantis skystį. Toksiškas polimeras, dažnai sukeliantis alergines reakcijas. Buvo uždraustas naudoti moteriškuose tamponuose po to, kai buvo aptikta, jok sukelia toksinio šoko sindromą (Toxic Shock Syndrome). Duomenų apie tai, kiek šis medžiaga saugi ar kiek ji pavojinga, nėra. Jokių tyrimų šia tema nebuvo atliekama.

2. Plastikinė membrana sukuria idealias sąlygas vystytis anaerobinėms bakterijoms, tarp jų ir toms, kurios pašalinamos iš organizmo drauge su išmatomis ir po to dar kelias valandas tebebūna šiltoje – dėl šiltnamio efekto – nevėdinamoje, drėgnoje sauskelnių erdvėje.

Kai egzistuoja tokia bakterijų veisykla tiesiai ant mažylio odos ir gleivinės ir kai tai tęsiasi 2-3 metus, belieka tik stebėtis ir žavėtis žmogaus organizmo atsparumo stebuklais. Pamėginkite perkelti bakterinę kultūrą ant odos, uždenkite ją storu, drėgnu, hermetišku kompresu, pavaikščiokite su tokiu raiščiu kelias valandas, atnaujindami bakterijas po porą kartų per dieną – ir jūs savo kailiu patirsite, ką turime galvoje. O dabar įsivaizduokite, kad po raiščiu pas jus atsitiktinai atsirado visiškai mažytė žaizdelė, nubrozdinimas, ir kas iš viso to išeis.

3. Dioxins – vienas pavojingiausių nuodų, sauskelnių balinimo proceso šalutinis produktas. Kancerogenas, darantis įtaką endokrininei sistemai. Sutinkamas sauskelnėse nedideliais kiekiais. Laikomas dar pavojingesniu kancerogenu nei DDT. Tyrimai sieja dioksinus ir į juos panašias balinimo atliekas su gyvų spermatozoidų skaičiaus mažėjimu spermoje, įgimtais išsigimimais, testikulių, prostatos, krūties vėžiu ir lytinių organų vystymosi patologija.

4. Xylene, ethylbenzene. Aptinkami laboratoriškai tiriant sauskelnes. Pasižymi neurotoksišku poveikiu, žalingai veikia respiratorinius organus ir kenkia endokrininei sistemai.

5. Styrene. Kancerogenas. Toksiškas respiratoriniams organams.

6. TBT (tetrabutiltitanatas). Kenkia lytinių hormonų gamybai. Vaikas, kuriam per dieną uždeda po penkias sauskelnes, gauna TBT kiekį, 3,6 karto viršijantį JAV nustatytą leidžiamą normą.

Sauskelnių sluoksniai

1. Viršutinis sluoksnis (Top-sheet). Kadangi šis sluoksnis tiesiogiai kontaktuoja su vaiko oda, jis gaminamas iš minkštos medžiagos, puikiai praleidžiančios skysčius tik viena kryptimi. Suprantama, tokia medžiaga neturi dirginti odos, esant natūraliam trynimuisi.

Kaip taisyklė, šiam sluoksniui gaminti naudojami du medžiagų tipai:

Termobondas – medžiaga, gaminama iš polipropilenų arba polipropileninių ir polieterinių audinių mišinio. Medžiagos tankis svyruoja nuo 17 iki 22 g/m2.

Neaustinė medžiaga iš polipropileno. Kaip taisyklė, norint pagerinti charakteristikas, medžiaga daroma sudvigubinta. Dėl aukštesnių tvirtumo charakteristikų medžiagos tankis gali būti mažesnis nei Termobondo tankis ir siekia 10-20 g/m2.

2. Antifekaliniai barjerai. Barjeras, neleidžiantis skysčiui ištekėti per sauskelnių šoną ir neleidžiantis joms deformuotis. Kokybiški ribotuvai būna elastingi, nekaustantys vaiko judesių ir tuo pat metu užtikrina skysčių fiksaciją sauskelnių viduje. Tokių barjerų gamyboje naudojamos šios medžiagos:

a) Dvisluoksnės neaustinės medžiagos iš polipropileno pluošto, pagaminto pagal filjerinę technologiją. Tankis siekia 12-22 g/m2.

b) 3-4 sluoksnių neaustinė medžiaga iš polipropileninio pluošto, su išoriniais sluoksniai, pagamintais iš medžiagų, pagamintų pagal filjerines technologijas ir vidinius sluoksniu iš analogiškų medžiagų. Tankis siekia 12-22 g/m2.

3. Paskirstomasis sluoksnis. Skirtingai nei tarpiniai sluoksniai, paskirstomasis sluoksnis rekomenduojamas visoms sauskelnių rūšims. Šio sluoksnio gamybai naudojamos termobondo medžiagos, kurias sudaro polipropileno ir polieterinio pluošto mišinys, kurio tankis – 15-30 g/m2.

4. vidinis sluoksnis – absorbuojanti medžiaga, pati svarbiausia sauskelnių dalis. Joje esama specialaus absorbento, kuri pavirsta geliu, kai kontaktuoja su drėgme. Kokybiški absorbentai gali sugerti 50 kartų daugiau drėgmės, nei patys sveria. Būtent dėl to sauskelnės „išpampsta“. Kai visiškai užsipildo, tokios sauskelnės veikia kaip neperšlampamas barjeras. Tokiu atveju galima kalbėti apie temperatūros viduje didėjimą ir „kompreso efektą“.

Šiam sluoksniui naudojama neaustinė medžiaga „Ailend“. Ją gaminant, gali būti pridėta superabsorbento. Be to, kad geriau sugertų ir paskirstytų skystį, „Ailendas“ neretai naudojamas drauge su išskleista celiulioze.

5. Išorinis sluoksnis. Kaip ir moteriškuose higieniniuose paketuose, šio sluoksnio uždavinys – neleisti, kad drėgmė iš absorbuojančio sluoksnio patektų į išorę. Tuo tikslu dažniausiai naudojama tekstūruota polietileno plėvelė arba neaustinė medžiaga, laminuota poringa polietileno plėvele. Reikia pažymėti, kad naudojant išoriniam sluoksniui įvairias neaustines medžiagas, be minkštumo medžiaga turi pasižymėti dar ir hidrofiliškomis savybėmis.

Įdomu, kad ant sauskelnių pakuočių nerašoma jų sudėtis. Pasirodo, nėra tokio įstatymo, kuris įpareigotų gamintojus nurodyti tokius duomenis.

Ir čia išvada: tėvų požiūris į vienokių ar kitokių sauskelnių pasirinkimą turi būti labai rimtas ir atsakingas. Ir sauskelnių keitimas turi būti savalaikis.

Yra ir dar viena išeitis.

Pats geriausias variantas mažyliui – tai natūralus vystymas vystyklais, kas leidžia vaiko odai kvėpuoti, o tai pat nepažeidžiami jokie fiziologiniai procesais, t.y. vaikas teisingai formuojasi ir mokosi kontroliuoti šlapinimąsi ir tuštinimąsi.

0 833

Margarita Pelenytė

Žmogaus organizmas sudarytas iš 40 – 60 tūkstančių milijardų ląstelių, biologinių darinių, sąveikaujančių tarpusavyje ir atliekančių joms priskirtą darbą. Keturi pagrindiniai cheminiai elementai: anglis, deguonis, vandenilis ir azotas sudaro 96 proc. žmogaus svorio. Likusi dalis – kiti cheminiai elementai, kurių reikia, kad organizme vyktų medžiagų apykaita. Taigi, mūsų mitybai pagrindinę reikšmę turi išvardinti keturi elementai, o kitų cheminių medžiagų mums reikia labai mažais kiekiais. Kai šis principas pažeidžiamas ir į maistą bei gėrimus dedama begalė cheminių, toksiškų medžiagų, žmogus suserga, tada įsijungia vaistų pramonė, kuri gamina cheminius junginius, svetimus mūsų organizmui, cheminių medžiagų pusiausvyra organizme pažeidžiama dar labiau. Verslas, nepaisantis žmonių sveikatos, sukuria papildomą verslą gydyti žmones, prieš tai juos susargdinęs, maisto ir gėrimų gamyboje naudojantis daugybę cheminių medžiagų, lyg mes būtumėm ne gyvi organizmai, o sintetinės būtybės ar daiktai, kurie dažomi ar konservuojami apsaugant nuo aplinkos poveikio.
EFSA (The European Food Safety Authority – Europos maisto saugos tarnybos) ekspertai patvirtino, kad saldiklis aspartamas (E951 – dirbtinis saldiklis) saugus vartoti. Vyksta pasaulyje kova tarp mokslo ir verslo. Ir spėkite, kas laimi? Kyla klausimas, ar prieš tai atlikti mokslininkų tyrimai dėl aspartamo dviejose šalyse (Italijoje ir Islandijoje) yra negaliojantys ir paneigti? Skaitant EFSA ir Lietuvoje paskelbtą informaciją, susidaro įspūdis , kad mums pateikiami ne visi dokumentų faktai iš Europos Parlamento tarnybų, šiuo atveju Europos maisto saugos tarnybos. Žemiau pateikiu papildomai tekstą iš Europos maisto saugos tarnybos, kurio nėra lietuviškame variante.
2010 metais buvo paskelbtos dvi mokslinės studijos, susijusios su galimais pavojais, kuriuos gali sukelti žmonių sveikatai vartojant dirbtinius saldiklius. Kancerogeniškumo ir epidemiologiniais tyrimais su pelėmis, kurios kartu su maistu gaudavo ir atitinkamą aspartamo dozę (tyrimus atliko ERF (Sofriti ir kt., 2010) buvo nustatyta, jog dirbtinai saldintų gaiviųjų gėrimų vartojimas gali būti padažnėjusio priešlaikinio gimdymo priežastis (Halldorsson ir kt.). 2011 m. vasarį EFSA padarė išvadą, kad šie du atlikti tyrimai negali būti pakankamas pagrindas, jog būtų iš naujo svarstomi ankstesni saugos vertinimai, nustatantys aspartamo ir kitų dirbtinių saldiklių vartojimą, tad jais (ir jų sudėtyje turinčiais maisto produktais bei gaiviaisiais gėrimais) ir toliau laisvai prekiaujama ES rinkoje. Šios EFSA apžvalgos ir išvados buvo pateiktos bendradarbiaujant drauge su Prancūzijos Maisto, aplinkos ir darbuotojų sveikatos saugos (ANSES) asociacija, kuri taip pat atsakinga už šių saldiklių platinimą ir vartojimą.
Taigi, Europos maisto saugos tarnyba atmetė mokslines dviejų šalių išvadas dėl dirbtinio saldiklio aspartamo kenksmingumo žmogaus sveikatai, o atliko skubotą tyrimą Prancūzijos maisto produktų, aplinkos ir darbuotojų sveikatos saugos agentūroje, tyrimą inicijuojant liberalų europarlamentarėms Korinei Lepaž (Corinne Lepage, Prancūzija) ir Antonijai Parvanovai (Антония Първанова, Bulgarija).
Šitaip nubraukiami ištisus dešimtmečius atliekamų mokslinių tyrimų rezultatai, o pateikiami tariamai teisingi (kam?) nauji tyrimai.
Pateikiu Europos maisto saugos tarnybos ir (knygos autoriai „Fitonika: menas gyventi“.- Algarvė, 1999.- 327p.-ISBN: 9986-856-37-X) teiginius apie aspartamo naudojimą.
Europos maisto saugos tarnybos teiginiai
1. Ekspertai nustatė, kad aspartamo skilimo produktai – fenilalaninas, metanolis ir asparto rūgštis natūraliai aptinkami įvairiuose maisto produktuose (pavyzdžiui, metanolio turi vaisiai ir daržovės). O saldiklis aspartamas yra sudarytas iš medžiagų, kurios vartojamos kasdien”, – teigė Southamptono universiteto profesorius Andrew Renwick.
Šioms išvadoms pritarė ir Europos gaiviųjų gėrimų asociacijų sąjunga (UNESDA), nes gaiviųjų gėrimų pramonėje naujausių tyrimų išvados apie saldiklius itin aktualios.
2. Tarptautinių ekspertų nuomone, aspartamas yra puikaus skonio maisto priedas, tinkamas visiems, kurie mėgsta valgyti saldžiai, bet nori, kad būtų mažiau kalorijų . Tokie saldikliai kaip aspartamas padeda žmonėms kovoti su nutukimu ir reguliuoti svorį, jie tinka sergantiems diabetu, nekenkia dantims.
Marilyn Diamond, Donald Burton Schnell teiginiai
1. Nors fenilalanino ir asparagino rūgšties aspartame dešimtis kartų daugiau nei natūraliuose maisto produktuose, reklama stengiasi įtikinti gyventojus, kad mūsų organizmas taip pat lengvai susidoroja su šiomis amino rūgštimis, tarsi jos būtų kilusios iš vaisių, daržovių, pieno ar mėsos. Tai panašu į teigimą, kad smogas turi lygiai tokį pat poveikį plaučiams, kaip ir grynas miško oras.
2. Kai tik atsirado aspartamas, dietinių gaivinamųjų gėrimų vartojimas padidėjo šešis kartus. Kodėl taip atsitiko? Prie aspartamo priprantama lygiai taip pat, kaip ir prie cukraus. Ir dar… ASPARTAMAS DIDINA TROŠKULĮ. Taigi, limonado visada bus per mažai. Jo atsigėrus, jums teks gerti dar ir dar, ir taip – ištisą dieną.
Jeigu jūs, vartodami aspartamą, tikitės suliesėti, jums reikėtų suprasti, kad tai primena valtį su skylėtu dugnu.Aspartamas – tai tikra klastotė! Jis tik „apsimeta“ esąs angliavandenis, o iš tikrųjų sukelia visiškai priešingą poveikį. Pridėjus jo į valgį, arbatą, kavą arba suvalgius jo turintį patiekalą, smegenys nustoja gaminti serotoniną. Todėl nesijaučiate sotūs: jūs alkani ir valgote toliau.Kadangi įkalbėti reklamos esate tvirtai įsitikinę, kad mažai kaloringas maistas padeda suliesėti, jūs vėl ir vėl perkate produktų, pasaldintų aspartamu. Ydingas ratas užsidaro: jūsų organizmas pamažu prisipildo nuodingojo metanolio, atsiranda vienokių ar kitokių simptomų ir šalutinių efektų, o kova su antsvoriu apčiuopiamų rezultatų neduoda.

0 1388

Alkoholinis lovys ir paršiukai

Kiekvieną kartą, kai galvoju apie šią problemą, matau per visą šalį nutįsusį gigantišką alkoholį tiekiantį lovį. Prie šio lovio veržiasi apkvailinti ir apsvaigę žmonės. Matome padoriai apsirengusius žmones, kurie švenčių proga taurelėmis semia iš to lovio, – tai vadinamieji „kultūringai” geriantys; kai kas iš lovio semia puodeliais, – apie juos sakoma, kad jie geria saikingai; kai kas jau su kibiru lenda į lovį, – tai girtuoklis, blogas žmogus; o kas jau ir į lovį įkrito – tai alkoholikai.
1972 metais Kijevo kino studija susuko dokumentinį filmą apie mažų paršelių elgesį. Iš dešimties motininių kiaulių paėmė po vieną paršiuką, patalpino juos į vieną gardą ir filmavo. Tris dienas paršiukai pešėsi, o trečią dieną susimetė į bandą ir pradėjo gyventi bandos taisyklėmis. Pats protingiausias, nors ne pats didžiausias, tapo vedliu. Atneša lovį su ėdalu, pirmas ėda vedlys, po jo pirmas, antras, trečias ir t. t.
Kažkam kilo mintis į lovį su ėdalu įpilti 3 litrus alaus. Išmaišė ir padavė paršiukams. Pirmasis priėjo vedlys. Pauostė ėdalą su alumi – kažkas ne taip: uostė, uostė, žiūrėjo į kairę, uostė, žiūrėjo į dešinę ir pradėjo ėsti. Paskui – jau neuostydami, ėmė ėsti ir kiti paršiukai. Nuo alaus paršiukai pakvaišo. Pats mažiausias puolė kandžioti vedlį, žviegti – kilo muštynės – kaip prie aludės. Gyvuliukai išsibėgiojo po kampus, stovi, dreba, vienas kito bijo. Dvi dienas paršeliai pagiriojo. Trečioje dienoje išsilaižę žaizdas vėl susimetė į bandą.
Dar po dviejų dienų buvo nuspręsta eksperimentą su alumi pakartoti. Vėl įpylė 3 litrus alaus. Priėjo vedlys, pauostė – akys ant kaktos, uostė, uostė, žiūrėjo į dešinę, žiūrėjo į kairę vėl uostė, žiūrėjo į viršų, kažką prisiminė, suraukė kaktą ir knysle apvertė lovį. Žmonės pagalvojo, kad atsitiktinai. Vėl į ėdalą įmaišė alaus ir padavė paršeliams. Šį kartą vedlys tik pauostė ir iš karto apvertė lovį. Netgi vieno mėnesio paršeliui, ir tam aišku, ką daryti su tuo loviu – išversti jį visam laikui, kol visi jame nepaskendo.
Žmonės, kurie prie lovio stovi su taurelėmis ir puodeliais, – tai patys aršiausi „kovotojai“ prieš girtuoklystę mūsų šalyje. Tai „kultūringai geriantys“, kurie garsiai rėkia: atitraukite girtuoklius ir alkoholikus nuo šio lovio, jie trukdo mums kultūringai svaigintis alkoholiu. Mes atitraukiame girtuoklius ir alkoholikus nuo lovio, bet į atsilaisvinusias vietas ateina jaunimas su alaus bokalais. Ką daryti? – Apversti tą lovį visam laikui! Tai sprendimas, kuris aiškus ir vieno mėnesio paršeliui.

Alus ir vyriškumas

Dar apie alų. Vyksta baisi agresija alumi prieš mūsų vaikus ir jaunimą. Valstybės Dūmą nupirko alaus mafija. Dūma, dar prie B. Jelcino, nors ir vilkino pusantrų metų, mums pateikus galų gale priėmė įstatymą, reguliuojantį alkoholinės produkcijos gamybą. Tame įstatyme buvo keturi labai svarbūs punktai. Pirmas – alkoholiniais gaminiais vadinti visus gaminius, turinčius daugiau nei 1,5% alkoholio. Antra – uždrausti bet kokią alkoholio ir tabako reklamą, išskyrus pardavimo vietose. Trečia – riboti pardavimo laiką – nuo 11 iki 19 valandos ir vietą – ne arčiau kaip 500 metrų nuo gydymo, mokymo ir kultūros bei sporto įstaigų. Ketvirta – vietinė valdžia gali nutraukti prekybą alkoholiu savo nuožiūra. Įstatymą prastūmėme, pusę metų Jelcinas nenorėjo pasirašyti, bet pasirašė. Atsikvėpėme: pagaliau bus įstatymas. Po trijų dienų alaus mafija nupirko visus komitetus ir labai greitai buvo pridėta viena dviejų žodžių pataisa: alkoholiniais gaminiais laikyti visus gaminius, turinčius daugiau nei 1,5% alkoholio, išskyrus alų. Ši pataisa alų padarė nealkoholiniu gaminiu, nors jame yra 4-11% alkoholio. Tai pats baisiausias ir pavojingiausias alkoholinis gaminys. Jį dabar galima reklamuoti per TV,  galima parduoti kur ir kada nori, kad ir mokyklos valgykloje. Alus nelaikomas alkoholiniu gaminiu.
Ir prasidėjo baisi alaus bakchanalija. Daugelis jaunų žmonių net neįtaria, kad tai baisus narkotikas, formuojantis alkoholinę priklausomybę.  Kuo baisus alus, ypač jaunimui? Gaminant alų naudojami apyniai. Iš apynių į alų išsiskiria hormonai, labai panašūs į moteriškus hormonus – progesteroną.
Kuo skiriasi vyras nuo moters? Vyro kraujyje pagrindiniai hormonai yra vyriški, o moters kraujyje hormonai moteriški. Aš vyras, mano balsas ir charakteris vyriškas, vyriški polinkiai, man patinka moterys. Moteris koketiška, norinti patikti vyrams, jos charakteris moteriškas, balsas minkštas ir t. t. Kai vyras ilgai vartoja alų, jo organizme kaupiasi moteriškas hormonas – progesteronas. Sutrinka hormonų pusiausvyra, vyras pamažu aptunka ir tampa panašus į bobą. Jis vis mažiau domisi moterimis. Atkreipkite dėmesį, – po alaus reklamos reklamuojamos tabletės nuo impotencijos. Alų geriantis vyras pamažu praranda vyriškumą. Paskui už didelius pinigus jam siūlo preparatus nuo impotencijos.

Alkoholis ir kūrybiškumas

 Alkoholis mažina intelektą. Iki N. Chruščiovo Rusijoje, kol nebuvo alkoholizmo, moksleivių intelektas buvo aukščiausias pasaulyje. Dabar, kai moksleiviai per pertraukas skvereliuose geria alų, esame vos ne šimtojoje vietoje pagal moksleivių intelektą. Kur priežastis?
Į Novosibirsko akademinį miestelį atvažiavo Tomsko universiteto prof. L. Popovas. Jis kalbėjo apie alkoholio, emocijų ir kūrybos ryšį. Paskaitos esmė labai paprasta.
Kūryba susijusi su fiziologija. Žmogui siūlomas uždavinys: kiek bus du kart du? Atsako: keturi. Ar tai kūryba? Žinoma, kad ne. Šis ir kiti panašūs atsakymai įrašyti galvoje. Bet kai žmogus gauna uždavinį, kurio atsakymo galvoje nėra, tada prasideda kūryba. Koordinačių sistemos abscisių ašyje galime atidėti laiką, o ordinačių ašyje emocijas. Žmogus, gavęs užduotį, pradeda ieškoti atsakymo. Tai gerai matyti egzamino metu, kai užduodamas klausimas, apie kurį nebuvo kalbėta nei paskaitose, nei seminaruose. Tada reikia kažką suvokti, ieškoti atsakymo, kurio galvoje nėra. Čia prasideda kūryba.
Galvoje yra mažas organas, vadinamas hipotalamusu arba pagumbrio liauka. Jie reguliuoja emocinę žmogaus būseną. Pagumbrio liauka duoda įsakymą ir į kraują išsiskiria noradrenalinas. Šis hormonas (stresinis) sukelia neigiamas emocijas. Žmogaus emocinė būsena ima blogėti. Žmogus ieško, pyksta, galvoja, – juk reikia surasti atsakymą. Ir staiga, kažkokiu tai momentu, kuris vadinamas nušvitimo akimirka, į darbą įsijungia visi 15 milijardų neuronų. Ir jie suranda atsakymą, kurio galvoje nebuvo. Tuojau pat pagumbrio liauka duoda įsakymą ir į kraują išmetama daug serotonino, atsakingo už teigiamas emocijas. Nušvitimo metu emocijų kreivė iš karto šoka aukštyn į pliusą, o vėliau pamažu nusileidžia. Ši staigiai į viršų kylanti ir pamažu krintanti kreivė yra nušvitimo kreivė (rodo brėžinį).
Nušvitimo momentą registruoja ir prietaisai – odos varža ant smiliaus jo metu sumažėja du kartus. Taip kūryba yra susieta su fiziologija.
Išgerta stiklinė vyno ar bokalas alaus dviem savaitėm blokuoja hipotalamuso veiklą. Toks žmogus dvi savaites kūrybos atžvilgiu yra žemiau beždžionės. Ir beždžionės suranda kažką nauja, o išgėręs žmogus gali maitintis tik senomis žiniomis. O jeigu jis kartą per dvi savaites gers alų, jam visiškai išnyksta kūrybiniai sugebėjimai.
Maskvos universitete atliko įdomų bandymą: studijavo žiurkių kūrybines galimybes. Paėmė 20 žiurkių ir padalijo pusiau. Vieną dešimtį maitino ir girdė vandeniu, o kitą dešimtį maitino ir girdė alumi. Stebėjo, kaip skirsis jų kūrybinės galimybės. Eksperimentas labai paprastas. Visą parą nemaitintą žiurkę patalpina prieš labirintą, susuktą pagal laikrodžio rodyklę. Tame labirinte yra 4 aklitakiai, o labirinto centre padėtas rūkytų lašinių kąsnelis. Atidaro užtvarą, alkana žiurkė, jausdama lašinius, įbėga į labirintą ir ieško. Sekundometru matuojama, per kiek laiko žiurkė atras lašinius. Blaivi žiurkė pirmuoju bandymu lašinius surado per 15 sekundžių. Ją vėl į narvą ir kartoja iš naujo. Antrą kartą žiurkė lašinius surado per 14 sekundžių, trečią – per trylika, ketvirtą – per 12 sekundžių. Žiurkė įsimena. Penktąjį kartą žiurkė susivokė, įvyko kūrybinis aktas, ji suprato, kad nėra reikalo lįsti į tuos aklitakius, – suk tik į dešinę pusę ir lašiniai tavo. Per pusę sekundės ji jau rasdavo lašinius. Žiurkė išmoko.
Tada užduotį pasunkino: įleido ją į tokį pat labirintą, bet susuktą prieš laikrodžio rodyklę. Pirmuoju bandymu žiurkė rado lašinius po 18 sekundžių, antruoju – per penkiolika, o per trečią bandymą žiurkė vėl suvokė, kad nereikia lįsti į aklitakius ir lašinius pasiekė per pusę sekundės. Tai kūrybinis aktas.
Po to tikrino alumi girdomų žiurkių kūrybines galimybes. Paveiktos alkoholio žiurkės, net ir alkanos, ne taip noriai ieškojo maisto. Kartais žiurkė nosimi įsiremdavo į aklitakį ir ten stovėjo, badė nosimi sieną, ją net reikėjo liniuote iš ten išstumti, kad ji imtų ieškoti. Pirmuoju bandymu alkoholio paveikta žiurkė iki lašinių atbėgo per 90 sekundžių. Antru bandymu per 110, trečiu per 90, ketvirtu per 120 sekundžių. Kiekvieną kartą žiurkė ėjo tarsi pirmą kartą ir nieko nesuvokė. Kai alkoholio paveiktą žiurkę įleido į prieš laikrodžio rodyklę susuktą labirintą, prasidėjo dar įdomesni dalykai. Pirmuoju bandymu žiurkė rado lašinius per 100 sekundžių, antruoju per 150, trečiuoju per 200. Žiurkė į tą labirintą eidavo vis nenoriau ir nenoriau. Ji tarsi protestavo: na kaip čia dabar šitaip, aš pripratau kitaip. Alkoholio paveikta žiurkė nenorėjo priimti nieko naujo.
Fizikas teoretikas L. Landau savo knygoje rašo: Kartą per Naujus Metus mane įkalbėjo išgerti taurę šampano. Po to visą mėnesį negalėjau normaliai dirbti. Mano galva nedirbo kūrybiškai. Tik po mėnesio vėl galėjau dirbti kaip fizikas teoretikas.
Mus kvailina šampanu, alumi. Pakanka kas dvi savaitės išgerti taurę šampano ar bokalą alaus, ir kūrybinės galimybės išnyksta.

Apie sausą įstatymą

Ar galima gyventi be alkoholio mūsų laikais? Galima. Yra šalys, kuriose negeriama. 44 pasaulio šalys gyvena sauso įstatymo sąlygomis. Tai musulmoniškos ir Artimųjų Rytų šalys. Gyvena jie gerai. Pavyzdžiui, važiuojant į Iraną, deklaracijoje yra klausimas: Ar vežatės alkoholio ir kitų narkotikų? Alkoholis ten prilygintas narkotikams. Egipte veikia sausas įstatymas. Už alkoholio vartojimą – 60 smūgių lazda. Tačiau kurortuose, kur norima pritraukti užsieniečius, – sausas įstatymas neveikia.
1998 metais teko dalyvauti Humanizmo ir blaivybės kongrese, kuris vyko Švedijos mieste Esterzunde. Jo centre yra didžiulė parduotuvė, kurioje galima rasti viską, išskyrus alų, vyną ir degtinę. Mums, atvykusiems iš „girtos Rusijos”, buvo labai keista. Aplankėme kitas parduotuves ir jose neradome alkoholio. Švedo paklausiau: Ar Švedijoje sausas įstatymas? – Kol kas ne, – atsakė, – Už miesto yra parduotuvė, kurioje alkoholiu prekiaujama tris valandas per dieną. Visi geriantys atvažiuoja ten apsipirkti. Tačiau alkoholį ten parduoda tik pateikus pasą. Duomenys įvedami į kompiuterį ir policija gauna pranešimą, kad toks ir toks pirko alkoholio. Gali būti problemų.
 Butelis degtinės ten kainuoja 24 JAV dolerius, o cigarečių pakelis 8 dolerius. Į tuos, kurie vartoja alkoholį ir tabaką, žiūrima kaip į išprotėjusius. Išprotėję žmonės. Jie kenkia sau, kenkia aplinkiniams ir dar didelius pinigus už tai moka. Aišku, kad ne viskas su jų protu tvarkoje. Gyvenome ten 8 dienas. Per tą laiką nemačiau nė vieno policininko, nemačiau nė vienos konfliktinės situacijos gatvėje. Po langais ištisą parą stovi dviračiai, vežimėliai, mašinos. Niekam nėra minties kažką iškrėsti – blaivūs žmonės gyvena. Norėjome pamatyti nors vieną girtą. Per 8 dienas matėme du girtus: vieną švedą ir vieną rusą.
Tame kongrese kalbėjo Švedijos darbo ministrė, jauna moteris. Ji pasakė, kad 8 iš 16-os Švedijos vyriausybės narių yra blaivybės organizacijos nariai ir iš principo nevartoja nei alkoholio, nei tabako. 112-os šalių atstovai atsistojo ir jai plojo. Ji sakė: Švedijoje yra bedarbių problema, tačiau 99% ši bedarbystės problema yra tik dėl išlikusios prekybos alkoholiu. Žmonės, kurie vaikšto į alkoholio parduotuves, dirbti nenori. Jie gauna dideles socialines išmokas ir jas prageria. Jeigu ir įsidarbina, jie nesugeba kokybiškai dirbti. Švedijos vyriausybė, sekdama Norvegijos pavyzdžiu, 2000 metais nori visai uždrausti prekybą alkoholiu.
Norvegijoje nuo 2000 metų faktiškai uždraustas ir tabako pardavimas. O žinote kodėl? Norvegijoje ir Švedijoje yra karalius ir karalienė. Jie myli savo liaudį, jie nori, kad išaugtų sveiki, pilnaverčiai palikuonys.
Mano šeimoje jau 21 metai sausas įstatymas. 1983 metais aš perskaičiau akademiko F. Uglovo pranešimą. Tame pranešime Uglovas parodė, kad gyventojai yra tikslingai naikinami alkoholiu, kaip kadaise Amerikos indėnai. Dar Brežnevas buvo gyvas, kai ši gyventojų naikinimo programa buvo paleista. Perskaičiau ir man plaukai atsistojo. Patikrinau visus skaičius. Grįžęs namo, surinkau iš baro konjakus, vynus ir nustebusios žmonos akyse viską išpyliau į klozetą. Pasakiau, kad mūsų namuose daugiau šito nuodo nebus. Gerai supratau, kam reikalinga, kad šituos nuodus „kultūringai“ gerčiau. Supratau, kad netylėsiu, nors ir kiek tai kainuotų. Eisiu, kalbėsiu, kas yra ruošiama mūsų žmonėms. O kainavo iš tiesų daug.
Taipogi supratau, kad pirmas klausimas, kurį man užduos: O kaip tu pats? Ar negeri? Tikriausiai geri kultūringai? Išmokyk mus kultūringai gerti ir problema bus išspręsta. Betgi kultūringai gerti neįmanoma išmokyti – juk tai narkotikas. Mūsų akademiniame miestelyje prasigėrė keturi akademikai, prasigėrė kaip Jelcinas ar kaip bet kuris kitas darbininkas. Nėra jokio skirtumo.
Šventės mūsų šeimoje blaivios, svečiai, draugai, giminės blaivūs. Gyvename gerai, šita tema nėra jokių kalbų ir netgi juokų. Viskas normalu.
Mano vyresniajai dukrai 33 metai. Ji dirba Novosibirsko televizijoje. Negalite įsivaizduoti, kiek bjaurasties ir šlykštumo toje kloakoje. Ji vienintelis žmogus visoje televizijoje negeria alkoholio ir nevartoja narkotikų. Jaunesnioji dukra baigė Ekonomikos ir valdymo institutą. Aš tik vieną kartą buvau nuvažiavęs į jos institutą. Patekęs ten per pertrauką vos gyvas likau. Reikėjo laiptais užlipti į penktą aukštą. Kiekvienoje laiptų aikštelėje stovėjo rūkančios merginos. Visa laiptinė skendėjo dūmuose.
Ir ištekėjo dukros už blaivių jaunų vyrų. Juk švara traukia švarą. Pagalvojau, kad esu laimingas tėvas. Mane dažnai gelbsti Blaivybės Sąjungos ženklelis. Jame pavaizduotas šv. Jurgis ant žirgo, ietimi smeigiantis drakoną. Manęs klausia, kas tai per ženkliukas. Aiškinu, kad tai šventa ir amžina blaivaus gyvenimo idėja. Aš ne todėl alkoholio nevartoju, kad skauda kepenis ar inkstus. Aš savo blaivumu save ir tautą gelbsčiu, ir tave gelbėju nuo pražūties. Tokia pozicija kiekvienoje kompanijoje sukelia pagarbą. Rusijoje visada gerbdavo idėjos žmones. Nori man įpilti – aš stiklinę atitraukiu. Tu ką, sergi? Ne, vaikinai, priešingai – aš esu sveikas, tai su jumis ne viskas tvarkoje. Nuo šito nuodo pradėsite kvailėti, sirgti.
Neseniai suradau savo bendraklasį, su kuriuo nesimatėme 20 metų. Atvažiuoju pas jį. Susitikome, apsidžiaugėme. Mažas penkerių metų sūnelis Petka bėgioja. Jis man sako: Pažaisk su Petka, o aš stalą paruošiu. Po penkių minučių su Petka mes jau draugai. Netrukus pakviečia prie stalo. Ateinu: stalas padengtas dviem, butelis Amareto ir dvi stilinės pripiltos. Aš atsisėdu prie stalo, o jis vis dar virtuvėje. Ateina Petka ir galvoja, ką jam daryti – stalas jam nepadengtas. Aš jam ir sakau: – Sėskis kartu su vyrais. – Petka atsitempia kėdę, o aš paėmęs pripyliau trečią stiklinę vyno Petkai. Ateina tėtis. Mato, sėdi Petka ir jam stiklinė vyno pripilta. Jis taip nerūpestingai sako: – Petka negeria. – Aš sakau: – Kaip tai negeria? – O jis: – Ne, ne Petka negers, – ir nori paimti Petkos stilinę. Aš jo ranką atstūmiau ir klausiu: – Petka, ar gersi? – Petka abiem rankomis sugriebė stilinę: – Gersiu.Aš sakau: – Gers, tegu geria. – Na ką tu galvoji, Petkai negalima, – protestuoja bičiulis. – O kodėl negalima? – atkertu aš. – Bet juk tai alkoholis. – Na ir kas čia tokio? – atkertu aš.  Kaip tai, na ir kas? Juk tai nuodai. Aš tik ir laukiau kada jis pasakys, kad alkoholis nuodai. Nuodai! Tai ką tu, tais nuodais ruošiesi mane girdyti? Na, tik vaikams nuodas. – Ar tu gali man paaiškinti, kaip čia yra, kad vaikams iki 18 metų nuodas, o vėliau jau ne? Ne, – sakau, – kuo maitini savo Petką, tuo maitink ir mane. Nuodų mes su Petka negersime. Eime, Petka, išpilsime tuos nuodus. – Paėmėme savo stilines ir išpylėme į klozetą, nuleidome vandenį, ir sakau Petkai: – Žiūrėk, Petka, niekada negerk šito nuodo, kvailas liksi. Petka greitai nubėgo, atnešė tėtės stiklinę ir išpylė į klozetą: – Tėte, kvailas liksi. Prie blaivaus stalo mes su juo prasėdėjome ir prakalbėjome iki ryto. Taip nuoširdžiai pabendravome. Eilinį kartą supratau, kiek daug nuoširdaus, žmogiško bendravimo suryja šitas baisus alkoholinis nuodas. Įsivaizduokite, kad tą vyną mes būtume gėrę. Aišku, vieno butelio nebūtų užtekę, būtų reikėję antro ir trečio. Per valandą, dvi prisigertume, prisimintume kokią nors šlykščią istoriją, nuvirstume miegoti, o ryte sieloje bjauru, visa galva ūžia. Toks tai būtų buvęs senų draugų susitikimas.

0 3334

Žemiau pateiktas tekstas paruoštas pagal Novosibirsko Humanitarinio-ekologinio instituto profesoriaus Vladimiro Ždanovo paskaitų ir susitikimų su klausytojais vaizdo įrašus (2004 m. gegužės mėn.). Perskaitę šią medžiagą suprasime, kokias baisias pasekmes sukelia alkoholis ir tabakas, kaip jie veikia žmogų, šeimą ir visuomenę. Kas ir kodėl paleido šį ištisas tautas naikinantį mechanizmą? Dabar pagrindinis smūgis yra nukreiptas prieš jaunimą. Tam skiriamos milžiniškos lėšos. Gelbėtis pačiam, gelbėti vaikus, tautiečius yra kiekvieno pareiga. Platinkime šią medžiagą šeimose, tarp draugų, mokyklose, perduokime iš rankų į rankas, kalbėkime apie tai.
Antra dalis.

3 4038

Žemiau pateiktas tekstas paruoštas pagal Novosibirsko Humanitarinio-ekologinio instituto profesoriaus Vladimiro Ždanovo paskaitų ir susitikimų su klausytojais vaizdo įrašus (2004 m. gegužės mėn.). Perskaitę šią medžiagą suprasime, kokias baisias pasekmes sukelia alkoholis ir tabakas, kaip jie veikia žmogų, šeimą ir visuomenę. Kas ir kodėl paleido šį ištisas tautas naikinantį mechanizmą? Dabar pagrindinis smūgis yra nukreiptas prieš jaunimą. Tam skiriamos milžiniškos lėšos. Gelbėtis pačiam, gelbėti vaikus, tautiečius yra kiekvieno pareiga. Platinkime šią medžiagą šeimose, tarp draugų, mokyklose, perduokime iš rankų į rankas, kalbėkime apie tai.

0 1210

Kokia pavojinga yra šiuolaikinė medicina, darosi akivaizdu, kai prasideda gydytojų streikai. Kai 1976 metais Kolumbijos sostinėje Bogotoje visi gydytojai, išskyrus greitosios pagalbos medikus dingo iš savo darbo vietų 52 dienoms, mirtingumo lygis smuko 35 procentais.

Tas pats nutiko Izraelyje 1973 metais, kai gydytojai apribojo kontaktus su pacientais iki 7000 vizitų, lyginant su ankstesniais 65 000. streikas vyko mėnesį laiko. Per tą mėnesį hospitalizuotų pacientų skaičius sumažėjo 85%. Jeruzalės laidojimo biurų asociacijos duomenimis. Mirtingumas krito 50%. Tokio kardinalaus mirtingumo lygio kritimo nebūta nuo pat anksčiau vykusio gydytojų streiko prieš 20 metų.

Los Andžele mirtingumas krito 18%, kai 1976 metais gydytojai sustreikavo prieš draudimo nuo medikų klaidų kainos padidinimą. Buvo atlikta 60% mažiau operacijų ir štai paradoksas: daugeliu atvejų būtinybė daryti operaciją savaime „atkrito“.

Deja, visuose užregistruotuose atvejuose, pasibaigus streikams, mirtingumas iš karto pakildavo iki įprasto lygio.

Gydantis streikų efektas sukelia įvairių eretiškų minčių apie tai, ar mūsų gyvenimo trukmė bei sveikata iš tiesų yra mūsų rankose?

Gaila, bet gydomi žmonės yra tuo pat metu ir žalojami. Ne visi, savaime suprantama, bet labai didelė dauguma. Kitaip sakant, egzistuoja toks medicininis reiškinys kaip jatrogenija – pacientų sveikatos pablogėjimas dėl gydytojų veiksmų.

2001 metais Amerikoje jatrogeniniai faktoriai (fatališkos reakcijos į vaistus, gydytojų klaidos, nepagrįstos chirurginės operacijos) tapo mirties priežastimi 783 936 žmonėms. Gaunasi, kad pati pavojingiausia liga Amerikoje šiuo metu yra pati medicininė sistema. Palyginimui: tais pačiais 2001 metais nuo širdies-kraujagyslių susirgimų mirė 699 697 žmonės, nuo vėžio – 553 251.

Taigi, jatrogenija – turbūt labiausiai paplitusi mirties priežastis. Ir tam yra priežasčių.

Pirmiausiai tai žmogiškasis faktorius. Gydytojai, kaip ir bet kurie kiti specialistai, gali būti kvalifikuoti ir nelabai. Nekvalifikuoti dažnai klysta ir mokosi iš savo klaidų. Tuo pačiu žudo žmones. Bet net ir kvalifikuoti neapsaugoti nuo klaidų. Juk organizmas labai sudėtingas, įvairių susirgimų simptomai gali būti labai panašūs ir panašiai. Dėl to gydytojų klaidos (klaidingos diagnozės, hiperdiagnostika, vaistų perdozavimas) yra objektyviai neišvengiamos.

Antra priežastis – negatyvi medikamentų įtaka. Žmonėms, kurie linkę pasikliauti tabletėmis nepamaišytų žinoti, kad daugeliu atvejų medikamentai naudojami netikslingai. Ir kad pašaliniai vaistų efektai kartais būna neprognozuojami. Netgi žmonės su itin gera sveikata, gydant vaistais, gali nukentėti nuo sunkių šalutinių efektų.

Kartais įsiplieskia skandalai. Pranešimas iš spaudos: „Farmacijos gigantas Bayer atsidūrė tarptautinio skandalo epicentre. Įsiplieskė skandalas Prancūzijoje. Paaiškėjo, kad Bayer kontraceptikai gali sukelti paralyžių. Kalba eina apie 3 ir 4 kartos priešnėštumines tabletes. Visame pasaulyje pateikta jau 13 000 ieškinių, kuriuose tvirtinama, kad tos piliulės labai pavojingos, sukelia trombozę ir epilepsiją. Tačiau vaistai iki šiol pardavinėjami“.

Toronto ir Harvardo universitetų tyrimai išsiaiškino tokį jatrogeninį efektą kaip „paskyrimų kaskadas“, kai gydytojai klaidingai interpretuoja pašalinį vaistų efektą, laikydami jį kokio nors susirgimo simptomais. Ir šito naujo „susirgimo“ gydymui paskiriami kiti vaistai, kurie, savo ruožtu, gali sukelti naują priešišką organizmo reakciją ir t.t. Tokiu būdu, naudodami vis agresyvesnius vaistus ir vis didesnėmis dozėmis, gydytojai užminuoja paciento organizmą „uždelsto veikimo bombomis“, kas gresia visišku sveikatos praradimu.

Įvairiais duomenimis, tiktai apie 20% Amerikoje vartojamų vaistų buvo patikrinti klinikiniais ir griežtais objektyviais tyrimais. Tokiu būdu, apie 80% tų preparatų, kuriuos išrašo amerikiečių medikai, pagrįsti tiktai gerais ketinimais ir viltimi, kad galbūt nieko blogo neatsitiks.

Pasaulinė farmacijos pramonė gamina daugybę preparatų, kurie duoda ne tik ir ne tiek naudą, bet ir daro nemenką žalą organizmui. Bet kurie vaistai suskyla organizme į sudėtines dalis ir praktiškai nebūna preparatų, kurie neturėtų pašalinių efektų.

Netgi tokioje išsivysčiusioje šalyje kaip JAV senatorius E, Kenedis niūriai pastebėjo, kad: „…Amerikoje kiekvienais metais dėl pašalinių vaistų efektų žūsta nuo 60 iki 140 tūkstančių žmonių“. Ką jau tada bekalbėti apie kitas, mažiau rūpestingas valstybes?

Komplikacijos po skiepų – dar viena jatrogeninės patologijos rūšis. Nebūna skiepų be komplikacijų. „Kaip gydytojas žinau: tai, ką be didelio būtinumo suleidžia į žmogaus organizmą, būtina kvalifikuoti kaip sveikatos žalojimą“ – teigia Volfgangas Vodargas, epidemiologas iš Europos Tarybos parlamento asamblėjos, vakcinacijos nuo kiaulių gripo priešininkas.

Komercinis suinteresuotumas (tiek ydytojų, tiek farmacijos kompanijų) – labai galingas ir klastingas jatrogenijos katalizatorius. Medikams naudinga, kad gyventojai būtų ligoti, kitaip jie liks be darbo, dėl to medikai išrašinėja ligoniams šūsnis receptų visiškai nereikalingiems vaistams (ne visi, žinoma, taip daro, bet daugelis).

Daugybė gydytojų papildomai užsidirba piršdami tokius receptus, neretai galima pamatyti tokius reklaminius skelbimus: „Visų specialybių gydytojams ir medicinos darbuotojams, kurie nori pagerinti savo materialinę padėtį, siūlome papildomai užsidirbti iš receptų savo darbo vietose. Dideli procentai nuo pardavimų. Visi preparatai turi leidimus, reikalingus sertifikatus“.

Ką tai reiškia? Tiktai vieną dalyką: suinteresuoti uždarbiu gydytojai išrašo visų pirma tai, kas jiems naudinga, o ne tai, kas padeda pacientams.

Farmacijos kompanijos kraunasi turtus, pardavinėdamos tabletes ir siekia, kad skiepijimas apimtų visus be išimties žmones, o skiepijama būtų nuo kuo didesnio susirgimų skaičiaus. Be to, išrandamos neegzistuojančios ligos, kurias „diagnozuoja“ patikliems pacientams. Trumpiau tariant, kai medicina pavirsta komercine veikla, rūpinimasis sveikata pasitraukia į antrą planą.