Tags Posts tagged with "Pranas Valickas"

Pranas Valickas

3 5932
Lietuva po TVF reformų: vakar – pramoninė valstybė, šiandien tik vakariečių eksporto rinka?
Prieš dvidešimt metų Lietuva buvo pramoninė valstybė, o dabar įvykdžius visas demokratines ir liberalias reformas tapo bedarbių šalimi. Gamyklos beveik visos sunaikintos, sugriautos, paverstos importinio šlamšto sandėliais.
Visur vien importas.
O reformos sumanytos ne Lietuvoje – jų autorystė priklauso Tarptautiniam Valiutos Fondui (TVF), Briuseliui ir Vašingtonui. Primenu. Tokios pat reformos pagal investicinius čekius (vaučerius) buvo daromos Rusijoje ir kitose pokomunistinėse šalyse.
Iš kur tokia vienybė? Vienybė yra todėl, kad centras iš kur jos buvo paleistos yra vienas!
——————————————————————————————————-
„Liberalių ar minimalių vyriausybių pagrindinė užduotis yra nesikišti į ekonomiką, nebandyti reguliuoti rinkos. Jos privalo savo šalyje įvesti „laisvąją rinką“, t.y. į rinkos ir prekybos santykius visiškai nesikišti ir leisti vakariečiams dempinguoti, o po to leisti vakariečiams turėti visokiausius monopolius, kokių tik jie nori.“
——————————————————————————————————-
Įvykdžius reformas visur, ne tik Lietuvoje, vien tik suirutė ir ūkio griovimas. Kam tokios reformos tuomet reikalingos? Kartoju – reformų sumanytojai TVF, Briuseliui ir Vašingtonui.
TVF veikloje dalyvauja daug valstybių. Visos turi po tam tikrą kiekį akcijų, panašiai kaip akcinėje bendrovėje. Tačiau liūto dalį akcijų turi JAV vyriausybė, nes akcijos skirstomos tokia proporcija kiek kas yra pinigų įdėjęs, o JAV indėlis didžiausias. Taigi balsuojant ir priimant sprendimus TVF visada lemiamą svorį turi JAV vyriausybės balsas.
Faktiškai TVF yra JAV vyriausybės įrankis. Tai kodėl tuomet JAV tiesiai nesako, kad to ar kito reikalauja būtent JAV, o ne kažkoks beasmenis TVF? Todėl, kad jankiai veidmainiauja ir slepiasi už TVF, t.y. už tarptautinės organizacijos ir bendruomenės pečių.
Kas yra Briuselis ir ES?
Pravartu priminti, kad beveik visi ES nariai yra ir NATO nariai ir jų žemėje stovi JAV kariuomenė – taigi jie yra JAV sąjungininkai, t.y. vasalai. Štai viskas ir susiveda – visos reformos eina iš Vašingtono.
Kam tokios reformos reikalingos ir kam jos naudingos? Kodėl jos būtent tokios, o ne kitokios? Reformos didžiulę naudą duoda visų pirma JAV ir jų vasalui ES, nes sunaikinus gamybą visoje buvusioje socialistinėje Rytų Europoje ir buvusioje TSRS visoms Vakarų pramoninėms valstybėms, t.y. JAV ir jos vasalui ES, visas buvęs socialistinis lageris tapo eksporto rinka.
Jie iš reformų laimėjo daug, nes dabar įsigijo didžiulę rinką savo prekių eksportui, ir neturi šioje rinkoje jokios konkurencijos.
Seniau dėl eksporto rinkų kariavo, grobė kolonijas ir taip kūrė savo prekėms rinkas. O dabar apsiėjo be karo – privertė įvykdyti reformas tokias kokių jiems reikėjo.
Maždaug prieš penkiolika metų visi kas važinėjo į Vokietiją parvažiavę visada sakydavo, kad tos pačios prekės Vokietijoje markėmis kainuoja tiek pat kaip pas mus litais. O viena markė tuomet kainavo beveik tris litus. Kodėl taip pigiai, beveik tris kartus pigiau negu pas save, vakariečiai savo prekes pas mus pardavinėjo? Iš kur toks kapitalistų dosnumas? Taip buvo daroma, kad mūsų gamintojai negalėtų parduoti savo prekių ir bankrutuotų, nes vakarietiškos tokios pačios prekės buvo pardavinėjamos pigiau negu lietuviškų prekių savikaina (pavyzdžiui „Akmenės cementas“ negalėjo savo produkcijos parduoti nes cementą žymiai pigiau ir netgi pigiau nei Akmenės savikaina pardavinėjo „Skansen“).
Tuomet mūsų politikai, visi be išimties, kalbėjo, kad lietuviai nemoka gaminti, nemoka dirbti, todėl ir prekės mūsų brangesnės už vakarietiškas. Bet juk prekės gaminamos iš tų pačių žaliavų ir pas mus ir Vakaruose. Mūsų darbininkai už tokį patį darbą gaudavo dešimtis kartų mažesnius atlyginimus, o vakariečių prekės vis tiek tris kartus pigesnės.
O kaip yra dabar?
Dabar jau seniai visos gamyklos bankrutavusios, visa jų įranga parduota į metalo laužą, o patalpos paverstos vakarietiško šlamšto sandėliais ir parduotuvėmis. Tai dabar tos pačios vakarietiškos prekės pas mus kainuoja porą kartų brangiau negu Vakaruose.
Kodėl taip yra?
Todėl, kad pas mus nieko negamina ir mes dabar esame priversti viską pirkti iš vakariečių. Mes tapome vakariečių eksporto rinka. Reformos pasiekė tą, ką ir turėjo pasiekti.
Akivaizdu, kad tada vakariečiai masiškai dempingavo. Dempingas (angliškai numetimas) yra ekonominė sąvoka. Dempingas aiškinamas taip:
„Dempingas – tai prekių pardavimas užsienio rinkose mažesnėmis už vidaus rinkos kainas, mažesnėmis už gamybos kaštus. Užsienio rinkose dempinguojama visada siekiant sugriauti, sunaikinti vietos gamintojus, o juos sunaikinus įgyti tame krašte monopolį ir tada įgijus monopolį kainas padidinti kelis ar keliasdešimt kartų“.
Va tuomet, užkėlus kainas, gaunamas milžiniškas pelnas.
Dempingas yra apiplėšinėjimo būdas
Lordas Broghemas 18 amžiuje Anglijos parlamentui pasiūlė, kad pradedant prekių eksportą į kokią nors šalį pradžioje labai apsimokėtų prekių kainas nuleisti tiek, kad jos būtų mažesnės už tų prekių gamybos savikainą toje šalyje. O kad Anglijos gamintojai dėl tokios prekybos nenukentėtų ir jiems apsimokėtų gaminti pasiūlė, kad vyriausybė eksportuotojams nuostolius atlygintų. Taip atsirado dotacijos. Anglijos parlamentas pritarė Broghemo projektui ir Anglija pradėjo kituose kraštuose dempinguoti, t.y. plėšikauti. Kai JAV iškovojo nepriklausomybę, Anglija pradėjo masiškai dempinguoti JAV vidaus rinkoje.
Kai JAV šitą pastebėjo ir pradėjo dempingą drausti, Anglija pradėjo organizuoti savo prekių kontrabandą į JAV. Prieidavo iki ginkluotų susidūrimų, bet JAV niekaip negalėjo įveikti Anglijos dempingo. JAV atsigavo ir nugalėjo Anglijos dempingą tik kai Europoje kilo Napoleono karai. Tuomet Anglija buvo ne juokais išsigandusi ir visas jėgas skyrė karams Europoje. JAV per tą laiką spėjo susitvarkyti taip, kad po karo anglai jau neįstengė nei dempinguoti, nei kontrabandos įvežti į Ameriką.
Tuomet prasidėjo didelis pramonės augimas Amerikoje. Anglai dempingavo ne tik Amerikoje, bet ir visame pasaulyje ir iš to susikrovė didžiulius turtus.
Dabar šiais laikais dempingą naudoja visos pramoninės šalys prieš taip vadinamą trečiąjį pasaulį arba dar kitaip sakoma prieš besivystančias šalis. Vienu žodžiu prieš buvusias kolonijas. Prisiminkime eksporto dotacijas. Kai Lietuva tapo nepriklausoma ES dotavo visas eksportuojamas į Lietuvą prekes. Taigi, griuvus komunizmui Vakarų pramoninės šalys dempingą panaudojo ir prieš buvusias socialistines ir komunistines šalis. Prieš Lietuvą irgi.
Kai Lietuvoje buvo sunaikinta gamyba, uždarytos ir sugriautos gamyklos, nereikalingi tapo ir darbininkai. Dėl to kilo masinis nedarbas ir skurdas. Žmonės priversti gelbėtis nuo bado mirties masiškai pradėjo važiuoti ieškotis pragyvenimo šaltinio į Vakarų Europos pramonines šalis. Emigracijos mastai tiesiog katastrofiški.
Kas bus kai visas jaunimas išvažiuos, o seniai išmirs?
Ne veltui jau dabar kai kas pranašauja, kad iki 2050-jų lietuvių neliks. Šitaip Lietuva nebuvo sugriauta, sunaikinta per jokius karus, o demokratai ir liberalai sugebėjo sugriauti ir be karo.
Bet kodėl tokios reformos yra įmanomos įvykdyti? Kodėl vyriausybės (ne tik Lietuvos, bet ir visų buvusių socialistinių ir komunistinių šalių) leidžia tokiems dalykams vykti? Ar jie visi akli ir nieko nemato?
Atsakymas į šiuos klausimus yra labai paprastas. Londono ekonomikos mokykla teigia, kad liberalios vyriausybės reikalingos ne Didžiajai Britanijai ir ne kitoms ES pramoninėms valstybėms ir ne JAV, o toms šalims, kurias pramoninės valstybės nori apiplėšti. D.Britanijoje, JAV ir kitose pramoninėse valstybėse vyriausybės yra stiprios – jų pareiga ir vienas pagrindinių rūpesčių yra rinkos reguliavimas. Pas juos nėra jokių laisvųjų rinkų – rinkos yra reguliuojamos, o už dempingą ir monopolio siekimą labai griežtai baudžiama.
Neseniai Amerikoje „Mikrosoft“ kompanija už antimonopolinių įstatymų pažeidimą sumokėjo kelis milijardus dolerių baudą ir buvo priversta suskaidyti įmonę į kelias nepriklausomas dalis taip, kad tos dalys negalėtų turėti monopolio ar į jį pretenduoti.
Pavyzdys kaip buvo dempinguojami Meksikos fermeriai, JAV- Meksikos prekybos metu. 1997-2005 metais, Meksika buvo užversta žemės ūkio produktais, kainomis žemesnėmis nei vietinių fermerių kaštai. Šiame tyrime, 8 studijuoti produktai: kukurūzai, sojų pupelės, kviečiai, medvilnė, ryžiai, jautiena, kiauliena ir paukštiena. Visų produktų eksportas pastebimai išaugo – nuo žemiausio 159% (soja) iki 707% (kiaulienos)
Dažnai girdime, kad JAV vyriausybė uždraudė savo šalies gamintojams pardavinėti savo gaminius vienai ar kitai šaliai, kad uždraudė savo šalies bankams skolinti pinigus kokios nors valstybės įmonėms ar piliečiams, kad uždraudė kokios nors šalies prekes pardavinėti Amerikoje. Už draudimų nepaisymą labai griežtai baudžiama.
Kas tai yra? Ar tai „laisvoji rinka“?
Ir aklas gali matyti, kad rinka Amerikoje yra griežtai vyriausybės reguliuojama. Taip pat yra ir Europos Sąjungoje. Londono ekonomikos mokykla teigia, kad D.Britanija ir kitos pramoninės valstybės žūt būt privalo besivystančiose ir kitose trečiojo pasaulio valstybėse į valdžią atvesti liberalias vyriausybes, kurias jie dar vadina minimaliomis vyriausybėmis.
Liberalių ar minimalių vyriausybių pagrindinė užduotis yra nesikišti į ekonomiką, nebandyti reguliuoti rinkos.
Jos privalo savo šalyje įvesti laisvąją rinką, t.y. į rinkos ir prekybos santykius visiškai nesikišti ir leisti vakariečiams dempinguoti, o po to leisti vakariečiams turėti visokiausius monopolius, kokių tik jie nori.
Štai kodėl ponas M.Makfolas labai kategoriškai reikalauja, kad JAV vyriausybė bet kokiomis priemonėmis siektų liberalizuoti visų pasaulio valstybių vyriausybes ir, kad prieš nenorinčius liberalizuotis, naudotų karinę jėgą arba žudytų vyriausybių narius, politinius ir visuomenės veikėjus vien tik dėl to, kad jie nenori leisti, kad jų tėvynė būtų apiplėšta.
Tai ir liberalizavo Rytų Europą. Ir visur išplatino skurdą.
O Lietuvoje kuo toliau tuo liberalesnės vyriausybės stojasi prie valdžios vairo. Ekonomika rieda žemyn. Žmonės masiškai palieka tėvynę.
Buvęs Lietuvos liberalizmo “tėvas” ir ideologas Algirdas Degutis pasakoja kas iš tikrųjų yra liberalizmas (VIDEO žemiau)

Kaip dabar vykdomas dempingas prieš Lietuvą?
Visoje Europos Sąjungoje žemdirbiai gauna išmokas už pasėlius. Žemdirbių pajamos susideda iš dviejų dalių – vieną dalį gauna pardavę produkciją, kita dalis yra ES mokamos išmokos už pasėlius.
Lietuvos žemdirbiai gauna 3 kartus mažesnes išmokas, o produkciją parduoda panašiomis ar mažesnėmis kainomis nei jų kolegos iš senosios ES (tos kuri buvo iki jai išsiplečiant į Rytų Europą).
Lietuviai gauna mažesnes pajamas už tą patį darbą, tai ir naujos našios technikos nelabai įperka ir samdomiems darbininkams yra priversti mokėti daug kartų mažesnius atlyginimus.
Mūsų žemdirbiai gauna mažesnes pajamas, o produkciją visi ES nariai gali pardavinėti be jokių kliūčių visoje ES. Mūsų žemdirbiai pastatyti į žymiai blogesnes sąlygas. Atsilikimas garantuotas.
O kodėl taip yra? Kodėl Lietuvos žemdirbiai pastatyti į tokias nelygias sąlygas?
„Šiuo metu Baltijos šalys gauna mažiausias tiesiogines išmokas ES, nors mūsų gamybos kaštai ir išlaidos yra tokie pat, o kai kuriais atvejais netgi didesni negu kitose ES šalyse. Vienodi ir aplinkosaugos, gyvūnų gerovės, maisto saugos ir kiti reikalavimai – kurie, beje, yra griežčiausi pasaulyje. Todėl Baltijos šalių žemdirbiams yra pernelyg sunku konkuruoti bendroje ES rinkoje“, – sako A. Stančikas.

Baltijos šalių žemdirbiai reikalauja stipraus ir sąžiningo Bendrosios žemės ūkio politikos biudžeto. 2013 vasario 4. // neurope.eu nuotr.
Todėl, kad tokią sutartį pasirašė Lietuvos vyriausybė, prezidentas ir ją patvirtino seimas. Tokia yra stojimo į ES sutartis – taip joje parašyta, kad lietuviai pinigų negaus.
O kas tą sutartį skaitė?
Tuo metu, kai vyriausybė ir prezidentas pasirašinėjo sutartį ir ją ratifikavo (patvirtino) Seimas, ji nebuvo išversta į lietuvių kalbą, buvo surašyta angliškai, o vyriausybės vadovas ir prezidentas anglų kalbos nemokėjo.
Visą sutarties tekstą sudaro kelios dešimtys tūkstančių puslapių. Tokios apimties teksto išversti nebuvo laiko, o angliškai nemokėjo. Pasirašė neskaitę. Seimo nariai irgi už ją balsavo jos neskaitę. Balsavo taip todėl, kad taip reikia. Tai ko dabar norėti?
Jei kas dabar pareikalautų sulyginti Lietuvos žemdirbiams mokamas išmokas su jų kolegų Vakaruose gaunamomis ir išlyginti ūkininkavimo sąlygas, vakariečiai iš karto pirštu durtų į sutartį ir sakytų – va patys taip pasirašėte, reikėjo tada sakyti. Turime – sutartyje įrašyta, kad vakariečiai turi teisę dempinguoti Lietuvos žemės ūkį.
Štai ką reiškia liberalios (anot Londono ekonomikos mokyklos „minimalios“) vyriausybės. Liberalai (visų veislių) ir visi „laisvosios rinkos“, kurios Vakaruose nė su žiburiu nerasi, gynėjai ir propaguotojai klusniai vykdo ir pasirašinėja viską ko tik pareikalauja jų šeimininkai ir viršininkai iš Vašingtono ir Briuselio.
Ne veltui juk jie parvažiavę iš Vakarų visada giriasi – „gavome namų užduočių“, „vykdome namų užduotis“.
Tokias kalbas iš mūsų politikų esame girdėję šimtus kartų. Tokias kalbas transliuoja radijas televizija, rašo laikraščiai. Mūsų politikai didžiuojasi, kad gauna namų užduotis, kad jas vykdo. Štai ir turime – užduotis įvykdė ir Lietuva tapo bedarbių šalimi.
Iš kitos pusės žiūrint, viršininkas yra ne tas kas vaidina viršininką nors ir vadintųsi premjeru, prezidentu ar seimo dauguma, o viršininkas yra tas, kurio įsakymai vykdomi. Taigi mūsiškiai tik vykdo namų užduotis, o jas jiems duoda Briuselis ir Vašingtonas. Kas yra viršininkas ir kas tarnas gerai matyti.
Zoknių karinė aviacijos bazė
Imkime Zoknių karinę aviacijos bazę. Šiaulių merija ir verslininkai daug kartų mėgino joje įrengti „laisvąją ekonomikos zoną“, krovininės aviacijos oro uostą ir dar įvairių projektų siūlė, tačiau nė viena vyriausybė neleido šiauliečiams ničnieko daryti, o kai „įstojome“ į NATO vyriausybė skyrė pinigų, suremontavo apgriuvusią bazę, įrengė viską ko reikalavo NATO ir atidavė nemokamai naudotis. Visi NATO nariai yra JAV vasalai, taigi faktiškai Zoknių aviacijos bazę nemokamai naudotis gavo JAV, t.y. taip, kaip ir sako Č. Frimenas.
Bazė buvo reikalinga Amerikai, todėl visos vyriausybės neleido šiauliečiams ką nors joje daryti, o paskui, kai atėjo laikas, mūsų vyriausybė už mūsų pinigus suremontavo, įrengė ir atidavė nemokamai naudotis ir dabar dar ją išlaiko. Kodėl taip vyriausybės darė ir daro? Jos vykdė ir vykdo namų užduotis.
Jei Amerikai prireiks, tai iš Zoknių kils lėktuvai ir skris bombarduoti kurį nors mūsų kaimyną. Kaimynai gali smogti atgal. Amerikos gal ir nepasieks kaimynų atsakas, o už ką žus lietuviai? Tai va toks yra NATO saugumas.
Komunalinių įmonių privatizacija
Va dabar TVF (suprask Vašingtonas) reikalauja, kad Lietuvoje būtų privatizuojamos komunalinės įmonės, t.y. vandentiekis, šilumos ūkis, šiukšlių išvežimas ir kitos.
Kokios bus pasekmės?
Pasekmės aiškios – kai Vilniuje A.Zuokas privatizavo šilumos ūkį, šiluma vilniečiams pabrango 2-3 kartus. Dabar už šildymą mokame brangiau nei mūsų šiaurės kaimynai švedai ir suomiai, nors pas juos žiemos šaltesnės. Švedai ir suomiai neprivatizuoja šilumos ūkio. Jį pas juos valdo savivaldybės. Privatizuos vandentiekį – bus ir su vandeniu tas pats.
Ar išsimokėsime, kai visą komunalinį ūkį perims privatininkai?
Dabar didelę dalį Lietuvos biudžeto sudaro ES pagalba ir sanglaudos fondo duodami pinigai. Ir tai biudžete labai trūksta pinigų, todėl didinami mokesčiai. Valdžios atstovai giriasi, kad ES mums labai padeda, duoda daug pinigų. Aišku sugriovė ūkį tai dabar duoda daug pinigų, kad valdininkai turėtų iš ko sau atlyginimus susimokėti ir nesistengtų ūkio kurti ir žmones įdarbinti. O kas bus kai pinigų neduos? O taip gali atsitikti. Tada mūsų liberali-minimali valdžia klaupsis ant kelių prieš Briuselį ir vykdys kiekvieną jo užgaidą.
Ir aklas gali matyti – visas valdymas eina per pinigus. Briuselis duoda pinigų ir taip nusiperka visą mūsų vyriausybę ir prezidentą, ir seimą. Visi nupirkti. Jie turi pinigų, yra viskuo patenkinti, o liaudis tegu eina po velnių. Ji reikalinga tik tam, kad per rinkimus pabalsuotų už jų partijas. Ar yra iš ko rinktis? Kol kas visos partijos kiek jų buvo pasirodo yra nupirktos. Mes savo kailiu esame patyrę komunizmą. O dabar mums kailį lupa liberalizmas. Ar ištversime?
Tai sąjungininkai jie (Briuselis ir Vašingtonas) mums ar ne sąjungininkai? Kartoju – dar nė karto per jokius karus Lietuva nebuvo taip sugriauta, sunaikinta kaip kad dabar sugriovė mūsų šalį Briuselio ir Vašingtono mums primestos reformos.
Stalinas trėmė lietuvius į Sibirą, bet nors ir labai žiauriai elgėsi, ištrėmė daug mažiau žmonių negu dabar išvijo iš Lietuvos mums primestų reformų vykdymas. Tai ar po to, kai mūsų tariami sąjungininkai taip pasidarbavo Lietuvoje, mes ir toliau juos dar vadinsime sąjungininkais?
Didžiausia kova pasaulyje šiais laikais vyksta ekonomikoje. Senosios pramoninės valstybės iš visų jėgų stengiasi buvusioms kolonijoms ir kitiems pramoninės gamybos neturintiems kraštams neleisti sukurti pramonės, nes gamyba sukuria viską ko žmonėms reikia, kad jie gerai, turtingai ir laisvai gyventų. Senosios pramoninės šalys nori išlaikyti gamybos monopolį. Dėl to jos veikia vieningai.
Prieš dvidešimt metų Lietuva buvo pramoninė valstybė. Dabar, įvykdžius reformas, pramonės beveik neliko. Jau dvidešimt metų kai pagrindinį mūšį mes kasdien pralaimime. Įmonės vis užsidarinėja ir užsidarinėja. Darbininkai į užsienį važiuoja ir važiuoja.
Šitoje kovoje išgyvens tik tie, kas sugebės susikurti pramonę, visi kiti anksčiau ar vėliau bus sunaikinti arba taps juodadarbiais pramoninėse šalyse. Kito kelio nėra.
AUTORIUS:
Pranas Valickas – „Kas vyksta Lietuvoje?“
Publikuota: 2013 liepos 04

1 1536
 Interviu su Vengrijos Ministru Pirmininku Viktoru Orbanu, padarytas rugsėjo 16 dieną, prieš įvykstant susidūrimams prie Vengrijos-Serbijos sienos. Kalbino Boris Kálnoky, „Die Welt“ korespondentas Budapešte.
 
– Pone Premjere, ar Jūs patenkintas tuo, kaip veikia pasienio tvora su Serbija?
– Vengrijos politikoje mes vengiame išsireiškimo „patenkinti“. Kvaila sakyti „patenkinti“, kai atvyksta daugybė migrantų ir jūs turite nedėkingą užduotį juos sustabdyti. „Pasitenkinimas“ tinka tik grupei „Rolling Stones“. Mes išsikėlėme tikslą ir jį pasiekėme.
 
– Vien antradienį (rugsėjo 15 d.) Vengrijos policija pasienyje suėmė 200 žmonių. Pagal naujus griežtus įstatymus jiems gresia kalėjimas. Ar turite vietos naujiems 200 kalinių kas dieną?
– Buvo iškelta tik keletas tuzinų bylų; paaiškėjo, kad dauguma tų žmonių buvo perėję sieną anksčiau, negu įsigaliojo naujos taisyklės. Šiaip ar taip į moteris ir vaikus požiūris kitoks.
 
– Keletą tuzinų per dieną padauginę iš 365 gauname kelis tūkstančius per metus. Ar užteks vietos kalėjimuose?
– Taip užteks. Turime keletą tūkstančių vietų.
 
– Kur dabar pasuks pabėgėliai?
– To mes nežinome. Yra du keliai – per Kroatiją ir Rumuniją. Todėl dabar statome tvorą sienos su Rumunija dalyje ir turėsime sieną pratęsti Kroatijos pasienyje. Galų gale kelią nustatinėja kontrabandininkai.
 
– Migrantai buvo Turkijoje, Graikijoje, Makedonijoje, Serbijoje, bet tik Vengrijoje jie pradėjo kelti pretenzijas labai profesionaliai išnaudodami Vakarų žiniasklaidą. Čia slypi organizacija?
– Žinoma. NVO (nevyriausybinės organizacijos), žmogaus teisių gynėjai, aktyvistai pritaria migrantų reikalui ir padeda jiems, taip pat ir patarimais. Migrantai sužino ir iš Vakarų žiniasklaidos laikysenos, ką Vakarų visuomenė palaiko.
 
– Taigi, mes, žiniasklaida ir žmogaus teisių aktyvistai, padedame gabenti į Vokietiją pabėgėlius?
V. Orbanas be žodžių linktelėjo galvą.
 
– Ar pabėgėlių banga kilo gaivališkai, ar ją organizuoja kontrabandininkai?
– Tai – didelis verslas. Iš žvalgybos ataskaitų aiškiai matyti, kaip tai veikia: Pakistane ir Afganistane kontrabandininkai pabėgėlių stovyklose siūlo savo paslaugas. Kainos priklauso nuo to, kaip norite keliauti: oro, jūrų ar sausumos transportu. Štai kodėl tarp migrantų tiek daug afganų ir pakistaniečių.
 
– Ar tvora yra sprendimas?
– Žinoma, mes viso potvynio nesustabdysime, tik prie mūsų sienų.
 
– Žmogaus teisių aktyvistai teigia, kad Jūs pažeidžiate Ženevos konvenciją, nes Jūs neįsileidžiate į šalį pabėgėlių ir jie neturi galimybės prašyti prieglobsčio.
– Ne. Ženevos konvencija numato teisę į saugumą, bet jo ieškantys neturi teisės pasirinkti šalies, kuri suteiktų jiems apsaugą. Pabėgėliai taip pat turi pareigų, privalo gerbti juos priimančios šalies įstatymus. Kaip tai turi vykti, parodė 1956 metų įvykiai, kai daug žmonių bėgo iš Vengrijos. Jie vyko į Austriją, nes ji tiesioginė kaimynė ir joje buvo saugu. Ten jie buvo laikomi pabėgėlių stovyklose ir ten būdami pildė prašymus, į kurią šalį norėtų emigruoti. Tada įvairios vyriausybės sprendė priimti ar ne. Tai buvo procesas, kuris vyko pagal Ženevos konvenciją.
Mes turime šia prasme vykdyti galiojančius įstatymus ir mūsų pareigas. Mes turime šiems žmonėms padėti kada nors grįžti į savo šalis. Į tai įeina šalyse, tokiose kaip Sirija, sukurti sąlygas, kuriose įmanoma gyventi.
 
– Kodėl Vengrija nenori priimti pabėgėlių?
– Mes turime 1500 pabėgėlių šeimų, kurias priėmėme per pastaruosius metus pagal susitarimą, sudarytą, kai lankiausi Libane ir susitikau su koptų bažnyčia. Mes jiems davėme pilietybę ir visas įmanomas teises. Niekada mes nesigyrėme, mes tai paprasčiausiai padarėme.
 
– Kodėl Jūs atmetate pabėgėlių paskirstymo kvotas?
– Privalomos kvotos eina prieš kiekvienos ES valstybės gyvybinius interesus, o mes privalome ginti Vengriją. Esame pasirengę apie tai kalbėti, bet tik apie priėmimą savanorišku pagrindu ir tik pasibaigus antplūdžiui. Pati kvotų sistema yra problema. Europiečiai nesupranta, kaip galvoja žmonės. Kai Artimuosiuose Rytuose žmonės girdi, kad Europa įvedinėja kvotas, tai jie šitą dalyką supranta kaip kvietimą atvykti į Europą.
 
– O jei ES kvalifikuota dauguma balsuos už kvotų įvedimą?
– Jei tai taps įstatymu, privalėsime jį priimti. Bet tai yra Europos Komisijos triukas, nes iki šiol visada tokius sprendimus priiminėjo tik vienbalsiai ES Taryba, taigi valstybių vadovai. Tačiau Europos Komisija turi teisę Europos Parlamentui siūlyti įstatymų projektus, o Europos Parlamentas tokius siūlymus gali spręsti kvalifikuota balsų dauguma.
Aš įsitikinęs, kad taip daryti neprotinga ir nesąžininga ir tai ateityje labai brangiai kainuos. Mes esame prieš ir ieškome sąjungininkų. Vidurio Europos valstybės prieš privalomas kvotas, bet turi per mažai balsų, kad tam galėtų užkirsti kelią.
 
– Ar Jūs svarstytumėte „karštųjų taškų“ steigimo Vengrijoje galimybę?
– Jokiu būdu. ES planuoja „karštuosius taškus“, kur bus surenkami žmonės ir juose turės būti, kol bus išsiųsti atgal ar gaus leidimą gyventi. Tai labai panašu į pabėgėlių stovyklas. Kalbama apie tai, kad pabėgėliai juose galės pasiruošti grįžti į tėvynę.
Jei jie to nenorėtų, galėtų paprašyti kitų šalių pilietybės arba prieglobsčio. Tokios vietos turi būti už ES ribų netoli karo zonos, iš kurios bėga žmonės, taigi, už ES ribų. Jei tai neįmanoma, tai „karštieji taškai“ turi būti Graikijoje ar Italijoje. Nėra jokios prasmės žmones vežti iki Vengrijos.
 
– Ar suteikti pagalbą nėra europiečių moralinė pareiga?
– Mes visi turime šitą moralinę pareigą. Vengrija yra Europos ir krikščioniškos kultūros šalis. Mes labai rimtai vertiname savo atsakomybę ir moralinę pareigą. Pirmasis visų mūsų įsipareigojimas turi būti sustabdyti migrantų antplūdį, nes jūroje žūsta nuo 10 iki 15 procentų keliaujančiųjų.
 
– Tai rodo tik didelę žmonių neviltį.
– Pakistane nėra nevilties. Šitie žmonės nori gyventi geriau.
 
– Serbija pareiškė, kad grąžinamų atgal migrantų, kurie jau yra Vengrijoje, nepriims. Ką Jūs darysite?
 
– Migrantams įkūrėme zonas pasienyje, kur tvarkomi prašymai. Zonos nelaikomos Vengrijos teritorija. Tai tarsi oro uoste – esi Budapešte, bet teisiškai – ne Vengrijoje. Tik perėjęs pasienio kontrolę atsiduri Vengrijoje.
– Ar pabėgėlių krizė gresia Europos tapatybės praradimu?
– Dabar kol kas ne, bet jei migracijos krizė nebus sustabdyta, tada ateityje taip įvyks.
– Ar Europoje įvyks civilizacijų susidūrimas?
– Aš mieliau tai vadinu kultūrų konkurencija. Akivaizdu, kad krikščionys pralaimės, jei į Europą įsileis daug musulmonų. Dėl demografinių priežasčių gali atvykti neribotas skaičius musulmonų. Mes gerai išstudijavome, kas vyksta Vakarų Europos visuomenėse. Nežiūrint europiečių gerų ketinimų, lygiagrečiai gyvena dvi visuomenės. Musulmonai nesileidžia integruojami. Gyvenama šalia vieni kitų.
Kiekviena valstybė turi teisę ko nors norėti. O mes to nenorime. Tai kultūros ir papročių klausimas. Aš nekalbu apie Dievą, kaip daro krikščionys ir musulmonai. Kalbu apie kultūrą, gyvenimo būdą, laisvę, seksualinį elgesį, vyrų ir moterų lygybę, mūsų krikščioniškąją kultūrą. Šiais požiūriais musulmonų bendruomenė stipresnė už mūsų.
– Kiek daug?
– Jie didžiulį dėmesį skiria šeimai, vaikams, bendruomenės vienybei. Ir todėl, galų gale, jų pasidarys daugiau negu mūsų. Tokia paprasta matematika.
– Vis dėlto ES ir A.Merkel migrantuose įžvelgia Europos ateitį, o Jūs, priešingai, kalbate apie Europos galą. Kas teisus?
– Man patinka ankstesnis kanclerės posakis: „Multikultūrizmas yra miręs“. Sutinku. Mes nenorime daugiakultūrinio modelio.
 
– Jokių musulmonų – Jūs norite Vengriją išlaikyti tautiškai vienalytę?
– Ne visai taip. Vargu ar yra daugiau maišyta tauta kaip mūsų. Kalbu apie mūsų kultūros išsaugojimą. Mes žinome savo ilgą istoriją ir norime gyventi kaip anksčiau.
 
– Austrijos kancleris Faymanas apie Vengriją pasakė daug blogų dalykų, lygino su naciais.
– Blogai pasielgė. Tačiau mano asmeniniai santykiai su juo geri. Turime dirbti kartu. Man tokių dalykų jis niekada nesakė, kaip kalbėjo žiniasklaidai.
– Taigi, jis galvoja ne taip, kaip kalba?
– Būtent. Tai yra politika. Socialistiniame Internacionale iš tikrųjų yra darbo pasidalijimas – kiekvieną dieną kas nors iš jų būtinai turi mus pulti. Aš to nepriimu asmeniškai.
– Reikalaujate ar tikitės atsiprašymo?
– Atsiprašymas nėra austrų stiprybė.
 
– Kaip Jūs vertinate diskusijas dėl pabėgėlių krizės, pavyzdžiui, Austrijoje, Prancūzijoje, ar Vokietijoje? 
– Prancūzija žavinga šalis. Mane žavi prancūzų diskusijos, mus įelektrina. Net jei mus įžeidinėja, tai tą daro su humoru. Prancūzui atsakyti yra visiškai kitas dalykas negu diskutuoti su austrais, kurie gali būti šiurkštūs. Skirtingai negu Austrijoje, Prancūzijoje konservatoriai nėra mainstream. Sarkozy negali būti pavadintas ekstremistu.
Įdomu, kad Vokietijoje KSU (Krikščionių Socialinė Unija – įtakinga Vokietijos partija, turinti stiprias pozicijas Bavarijos žemėje – Tiesos.lt past.) neseniai pakeitė kalbėjimo toną. Mūsų mintys turi daug bendro su Sarkozy ir KSU ir tai rodo, kad mūsų požiūrio negalima vadinti ekstremistiniu.
– Ar labai svarbi Jums yra Vokietija?
– Per paskutinius keturis dešimtmečius Vokietija yra sėkmingiausia Europos šalis. Be Vokietijos negali būti išspręsta nė viena Europos problema, nes britai iš visų įmanomų problemų traukiasi. Tačiau Vokietija nusprendė Europoje nesiimti jėgos, kokios galėtų imtis atsižvelgiant į ekonominę galią.
To neįmanoma pervertinti. Vokietija bandė Europoje sukurti struktūrą, kur būtų atsižvelgiama į visų interesus ir viskas eitų gerai. Mes norime, kad ir toliau Vokietija būtų tokia.
 
– Nepaisant to, Vokietijos vidaus reikalų ministras de Mezjeras (de Maiziere) grasina vengrams nutraukti ES finansavimą, jei Vengrija nepriims privalomų kvotų.
– Mes nusivylėme, nes tai tonas, kurio anksčiau vokiečiai vengė. Tai yra tonas, lydintis brutalios jėgos naudojimą. Yra didelis nesupratimas dėl struktūrinių fondų paskirties.Tai yra lėšos, kurios skiriamos vargingesnėms šalims – ne kaip išmalda, bet kaip instrumentas, įgalinantis funkcionuojančią sąžiningą ES vidaus rinką
 
– Vokietija ir Austrija įvedė sienų kontrolę. Ar tai rodo, kad Jūs buvote teisus, pradėjęs griežtą politiką?
– Vengrijos laikysena atitinka sveiko proto požiūrį. Jei žmonės neteisėtai nori kirsti valstybės sieną, kitaip elgtis negalima. Per pastaruosius metus Europoje vyksta keisčiausi dalykai – mes esame vienintelė šalis, vykdanti Šengeno sutartį, ir už tai ES mus puola, nors šios taisyklės yra jos. Kartais mus kritikavo teisingai, kad laužome taisykles, nes jų nesuprantame, bet dabar buvo atvirkščiai – mes laikomės. Tai buvo labai keista. Malonu tiek, kad ir kiti pradeda matyti, kaip ir mes.
 
– Ar Dublino sistema jau žlugo?
– Taip. Istorija, kaip ši sutartis atsirado, ir dabartinis spaudimas rodo, kad tai labai jautri problema. Prireikė ne vienų metų, kad paaiškėtų, jog sprendimas buvo labai trumparegiškas. Dėl to niekas nekaltas. Tiesiog buvo kita padėtis, o šiandien pasaulis labai pasikeitė.
– Kaip ją [Dublino sistemą] galima pakeisti?
– Sudėtingas dalykas. Bet kokiu atveju gerai būtų į derybas dėl naujo sprendimo įtraukti kandidates į ES [Serbiją ir Makedoniją]. Mes turime pasidalyti atsakomybę ir naštą ir atsižvelgti į tokius kraštus, kaip Serbija ir Makedonija.
– Ar Graikija vis dar yra svarbiausia ES problema ar jau ne?
V. Orbanas: Graikijos istorija labai liūdna. Europoje protas ir širdis eina atskirai, todėl visą Europą apėmė krizė. Ir Graikijoje tas pats. Mes leidome, kad jie jau šešerius metus nesilaikytų Šengeno sutarties taisyklių. Mūsų minkšta širdis dabar sukėlė pasekmių, už kurias mes visi turime mokėti.
– Kiek migrantų atvyksta dabar?
 
– Frontex analizė teigia, kad milijonai. Aš manau, kad gali būti 100 milijonų. Verta pasiklausyti, ką kalba Sarkozy. Neseniai jis televizijos interviu sakė: „Neužmirškite Juodosios Afrikos“. Po Libijos sunaikinimo neliko jokių kliūčių į pietus nuo Sacharos esančių šalių žmonėms keliauti į Europą, jei jie to nori. Tai jau pasaulinė problema. ES turi galvoti toliau į priekį, taip pat įtraukti tarptautines organizacijas, tokias kaip dažnai nuvertinama Jungtinių Tautų organizacija. Reikalinga pasaulinė diskusija.
– Kokia išeitis?
– Pirmas dalykas: tikriausia būtų protinga nuolatos nenaikinti valstybių. Pavyzdžiui, kaip Sirijoje europiečiai ir amerikiečiai rėmė nesamą „Arabų pavasario“ opoziciją, nors iš pat pradžių buvo aišku, kad ji negalės valdyti šalies ir kad valstybė suirs. Dabar dėsningai tenka užsiimti krizės suvaldymu. Mes turime įsidėmėti vėlesniam laikui: „daugiau nenaikinti nė vienos valstybės“.
 
– Jūs taip pat sakėte, kad draugiška nuostata pabėgėlių atžvilgiu ES ir Vokietijoje yra pabėgėlių krizės priežastis. Ar tikrai?
– Taip, mes kalti, nes sudarėme įspūdį, kad jie gali ateiti. Visi kalti – žiniasklaida, ekspertai, politikai, liberali europiečių mąstysena. Giliau pažvelgus Europoje matyti esminė valdymo problema. Ją galima buvo stebėti ir euro krizės atveju. Mūsų politinė kultūra nori valdymo per įstaigas. Nesvarbu – ar valstybių parlamentai, ar Europos Parlamentas, ar vyriausybės, ar komisijos – valdo įstaigos, bet ne asmenys. Stiprūs vadovai vertinami kaip grėsmė. Taip mes manome. Tačiau per krizes ir suirutes labai reikalingi stiprūs vadovai – asmenybės.
 
– Jūs ir ponia Merkel?
– Europa turi labai gerų vadovų, bet jie nenori vadovauti, jie slepiasi už įstaigų. Beje, yra Kameronas. Jis klasikinis vadovas. Kažkas turi imtis drąsos priimti sprendimus ir atsakomybę už juos.
Šaltinis: www.welt.de
Iš vokiečių kalbos vertė Pranas Valickas
——————————————————————–
Elektroninę peticiją pasirašė jau virš 13100 žmonių, bet tikrai tikim, jog tai tik pradžia. http://peticijos.lt/visos/71826
Taip pat pradeda įsibėgėti popierinių peticijų rinkimas įvairiose Lietuvos vietose. Nuostabūs patriotai, kurių Lietuvoje dar yra, patys susiorganizuoja, atsišviečia lapus ir renka parašus. Savanorius prašome rinktis šioje grupėje, bus lengviau koordinuotis – https://www.facebook.com/groups/1710948765800829/
Na, taip pat, kviečiame pamėgti mūsų facebook paskyrą, kurioje bus dedama visa nacionalinio pasipriešinimo prieš primetamas imigrantų kvotas informacija.https://www.facebook.com/priesimigracija
Mūsų jėga – aktyvume ir vienybėje!
http://kulgrinda.lt/821/visuomenine-talka-pries-masine-imigracija/
Jei kyla kokių klausimų, turite pasiūlymų ar norite prisijungti – rašykite. Privačiai facebook’e arba elektroniniu paštu: info@kulgrinda.lt

0 1757

Pranas Valickas

Anksčiau europiečiai rinkas savo gaminių realizacijai įgydavo užkariaudami kolonijas. XIX amžiuje visas pasaulis jau buvo pasidalintas tarp didžiųjų pramoninių Europos valstybių. Bet štai XIX amžiaus pabaigoje į pasaulio areną atėjo dar vienas ekonomikos milžinas – JAV. Bet JAV į pasaulio pasidalinimą stipriai pavėlavo. Ką daryti? Amerikiečiai sugalvojo kitą būdą pasauliui užgrobti. Tai – liberalizacija. Pirmiausia naują metodą jie pradėjo taikyti Lotynų Amerikoje. Lotynų Amerikos šalys buvo ką tik išsivadavusios iš priklausomybės nuo Ispanijos ir į JAV žiūrėjo kaip į savo draugą ir užtarėją. Amerikiečių liberalizacija jau pastebima Monro doktrinoje. Amerikiečiai siūlė ir pinigais bei specialistais rėmė tokius Lotynų Amerikos šalių politinio liberalizavimo ir ūkio reformos modelius, iš kurių didžiausią naudą gavo JAV kompanijos. Nors oficialiai buvo teigiama atvirkščiai, t.y. kad suklestės ūkis reformas įvykdžiusiose šalyse, tačiau padarius reformas ūkis ne tik nesuklestėjo, bet gyventojai nuskurdo, o visos Lotynų Amerikos šalys tapo pigių žaliavų šaltiniu JAV pramonei. Kitaip tariant, skelbiami (deklaruojami) buvo vieni tikslai, o iš tiesų buvo siekiama visiškai kitų tikslų – jankiai lotynų amerikiečius paprasčiausiai apgavo. Kai pietiniai JAV kaimynai apgaulę pastebėjo, Amerika daug kartų siuntė kariuomenę malšinti maištus ir pradėjo jėga į valdžią statyti sau palankius režimus.
Po antrojo pasaulinio karo subyrėjus kolonijinei sistemai, JAV Lotynų Amerikoje ištobulintus metodus ėmė naudoti prieš visas išsilaisvinusias kolonijas. Ėmė jas visas liberalizuoti ir demokratizuoti. Tas vyksta iki šiol. Žlugus komunistiniam režimui Tarybų Sąjungoje ir Rytų Europoje, prieš buvusias socialistines šalis šį metodą taiko ne tik JAV, bet ir Europos Sąjungos senbuviai. Pateikiu Minsko Universiteto sudarytą neokolonizacijos schemą. Pasižiūrėkite į schemą atidžiau – visi deklaruojamieji tikslai pas mus buvo tūkstančius kartų skelbiami ir buvo rėkiama, kad įvykdę reformą mes labai suklestėsime ir greitai pasivysime Vakarų Europą, o apie slaptuosius ir tikruosius tikslus, savaime suprantama, nė žodžio. Bet kuo uoliau mūsų vyriausybės vykdė mums siūlomas reformas, tuo labiau griuvo ūkis, tuo daugiau radosi bedarbių. A. Kubilius padarė labai greitai ir labai dideles reformas ir vėl matome – jo valdymo metais ūkis nusmuko labiausiai ir daugiausia žmonių buvo išvaryta iš Lietuvos. Visos mūsų vyriausybės, seimai ir prezidentai vis gyrėsi: „Gavome namų užduočių; Vykdome namų užduotis“, t.y. kaip mokinukai. Tai va, kai įvykdė tas užduotis, Lietuva iš pramoninės valstybės virto bedarbiu kraštu. Daugiau kaip milijonas jaunų, darbingų žmonių, gelbėdamiesi nuo gresiančio bado, pabėgo į užsienį. Dabar jau masiškai pradėjo uždarinėti mokyklas, nes nėra mokinių. Pavažiuokite iš Vilniaus į Zarasus per Molėtus ir Uteną. Liūdnas vaizdas – ištisinis dirvonas. Kaip po kokio maro. Vien tik žolė ir krūmai, niekur nesimato ir gyvulių. Važiuojant į Panevėžį toks pats vaizdas iki Ukmergės, važiuojant į Kauną – iki Kaišiadorių, o važiuojant į Alytų – iki pat Alytaus. Nors sodybos dar tebestovi, bet žemė nedirbama. Tai – ES žemės ūkio politikos vaisius. Stodama į ES Lietuva įsipareigojo sumažinti dirbamos žemės plotus vienu milijonu hektarų ar net daugiau – taip yra parašyta sutartyje. Už tą plotą, kuriuo reikia sumažinti dirbamos žemės laukus, Lietuva visiškai negauna jokių išmokų, todėl žemė dirvonuoja, jaunimas jau išvažiavo, kai seniai numirs – trečdalis Lietuvos liks visiškai tuščia. Žemę su visais jos gelmių turtais pasiims reformų sumanytojai. Naftą jau seniai pasiėmė, bankus irgi seniai „privatizavo“ ir dabar kasmet iš Lietuvos išveža milijardus lietuvių sutaupytų pinigų ir už juos kuria pramonę kažkur užsieniuose. Dabar jau gviešiasi dujas pasiimti. O mūsų vyriausybės tik džiaugiasi – „užsienio investuotojai investuoja“.
Mažeikių nafta, kol nebuvo privatizuota, kasmet į biudžetą pervesdavo daugiau kaip milijardą litų uždirbto pelno, o dabar visas pelnas išvežamas į užsienį, biudžete milijardinė skylė; reikia skolintis pinigus iš užsienio bankų – štai jums geriausias pavyzdys ką reiškia stebuklingas užsienio „investuotojas“ ir „strateginė“ privatizacija, anot Landsbergio. Iš tiesų, tai jokia ne investicija, o strateginės įmonės užgrobimas, kaip ir pavaizduota schemoje.
Prisiklausėme begales kalbų, kad valstybė – pats blogiausias savininkas, blogiausias ūkio ir ekonomikos organizatorius ir valdytojas, o privatūs savininkai viską moka nuostabiai gerai. Čia toks buvo ideologinis paruošimas, panašiai kaip kare prieš mūšį pirmiausia šaudo artilerija ir sugriauna priešo pozicijas, o po to į puolimą eina pėstininkai. Įrodė, kad reikia privatizuoti. Privatizavo. Na ir ką matome? Kokį gero valdymo ir ekonomikos kūrimo stebuklą parodė privatininkai? Kiek privatizuotų gamyklų dirba dabar ir kokių rezultatų jos pasiekė, gal jau visą pasaulį aplenkė nuostabiai gerai vadovaudami? Bent jau Vilniuje visos privatizuotos didžiosios gamyklos sunaikintos, įranga parduota į metalo laužą, o patalpos paverstos užsienietiško šlamšto sandėliais ir parduotuvėmis. Panašus vaizdas ir Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje… Privatininkai pasirodė visu gražumu – pasirodo jie moka tik viską sugriauti, išparduoti ir pinigus išvežti į užsienio bankus; tuo visas jų sugebėjimas ir baigiasi. Pasirodo, kad gamyklas ir bendrai gamybą, ūkį organizuoti ir valdyti moka tik tie privatininkai, kurie savo rankomis ir už savo pinigus tą gamybą sukūrė, o ne tie, kas šlovino privatizaciją ir valstybinį turtą gavo už dyką.
Turime tokią patirtį. Į ES mus nuvarė per apgaulę (stojimo į ES sutartis). Visas ūkio reformas primetė per apgaulę. Per apgaulę primetė ir valstybės valdymo reformas (liberalizacija). Ir apgaulės būdu Lietuvą verčia savo kolonija. Dabar apgaulė jau išaiškėjo. Kas nori ją matyti, tas mato. Nikolas Makiavelis savo Raštuose susistemino trijų tūkstančių metų istoriją ir jis rašo: „Jei sudarant sutartį buvo panaudota apgaulė, tai apgaulei paaiškėjus visais laikais tokios sutartys visada buvo nutraukiamos“. Neturi reikšmės ar mūsų vyriausybės, seimai ir prezidentai buvo ir yra kvaileliai, kuriuos lengvai apgaudinėjo ir toliau apgaudinėja ES, ar jie tą darė ir tebedaro sąmoningai, iš tikrųjų jie yra didžiausia mūsų nelaimė. Todėl jie visi turi būti pašalinti, nes kitaip jie sunaikins ir valstybę, ir lietuvių tautą. Visi būdai jiems pašalinti yra geri – čia svarbus yra rezultatas, o ne kelias, kuriuo jis pasiektas.