Tags Posts tagged with "medicina"

medicina

1 4374

Devinto dešimtmečio pradžioje dar nebuvo nustatyta virusinė AIDS priežastis, šis sindromas buvo vadinamas „Keturių H liga“, kadangi plito tarp homoseksualistų, heroiną vartojančių narkomanų, Haičio gyventojų ir sergančių hemofilija. Tačiau jeigu pirmų trijų H susirgimų plitimą galima buvo paaiškinti sindromo infekcine kilme, tai su hemofilija sergančiais žmonėmis, kurie vienas su kitu nekontaktuoja, kilo problema, jie neįsipaišė į bendrą koncepciją.

Vėliau paaiškėjo, kad infekcija slypi kompanijos Bayer preparate, kuris skiriamas sergantiems hemofilija, kad būtų normalizuotas kraujo krešėjimas. Preparatas Factor VIII gaminamas naudojant donorų kraujo plazmą. Kadangi už kraujo plazmos donaciją buvo mokami pinigai, dauguma donorų turėjo itin žemą socialinį statusą, tarp jų buvo kalinių ir narkomanų. 1983 metais, kai buvo atskleista virusinė AIDS prigimtis, ŽIV aptiko minėtuose preparatuose. Neutralizavimui kompanija ėmė naudoti terminį donorų plazmos apdorojimą, tačiau preparatai, apdoroti aukšta temperatūra, buvo tiekiami tik į JAV rinką, o kitur buvo eksportuojami neapdoroti preparatai.

Stambios infekuotų vaistų partijos buvo parduotos Malaizijai, Singapūrui, Indonezijai, Argentinai, Italijai, Vokietijai, Olandijai, Anglijai, Japonijai ir t.t. Juridinės kompanijos Kenneth B. Moll & Associates duomenimis, virusu buvo užkrėsta daugiau kaip 10 000 sergančių hemofilija žmonių visame pasaulyje. Kompanija Bayer per paskutinius 15 metų išmokėjo nukentėjusiems 600 milijonų dolerių.

Tai plačiausiai nušviestas ŽIV platinimo per medikamentus atvejis. Tačiau negalima atmesti, kad ir kiti preparatai bei skiepai, gaminami donorų biologinių medžiagų pagrindu, gali turėti ŽIV ir prisidėti prie infekcijos plitimo pirmaisiais epidemijos metais. Netiesiogiai šią prielaidą patvirtina faktas, kad pati sunkiausia epidemiologinė situacija stebima Afrikos šalyse, kur farmacijos kompanijos vykdė ir iki šiol tebevykdo savo preparatų klinikinius bandymus, prisidengusios humanitarinėmis ir labdaros akcijomis. Kai kuriose Afrikos šalyse ŽIV infekuotas kas ketvirtas gyventojas.

Yra versija, kad ŽIV pateko į žmonių populiaciją per gyvūnus, kurių kraują naudojo gaminant vaistus ir skiepus. Šiandien tokie preparatai privaloma tvarka testuojami – ar nėra juose žinomų virusų. Tačiau nėra šimtaprocentinės garantijos, kad tie preparatai sterilūs ir kad juose nėra kol kas dar nežinomų žmogui virusų, kurių kai kurie gali paskatinti naujus ar jau žinomus susirgimus.

0 1163

Feljetonas

Rugpjūčio dvidešimtosios vasariškai giedras rytas žadėjo gražią dieną. Žinojau, kad ne be rūpesčių, bet juk kiekvienas sprendimas ne tiktai kažką atima, bet ir duoda. Šokimas „ant ragų“ labai „valdiškiems namams“ niekam nežada nieko gero. Tik skaudžias pasekmes. Ilgos rankos valdiškos ramybės drumstėją už kaklo paims pačiu netinkamiausiu momentu. Tokia gyvenimo loterijos tradicija. Nenori būti kaip visi, nenori plaukti pasroviui – „gręšim skylutę dugne“. Šokinėjantis daktarams į akis pacientas – negali likti užmirštas ir nenubaustas. Taip šifruotu tekstu yra parašyta Hipokrato raštuose. Bėgti nėra kur. Baltų chalatų koalicijos atstovai savo pareigybines instrukcijas tinkamai atlikinėja kiekviename mieste. Kartais švirkštus sumaišo, kartais diagnozės nepatikslina, kartais norėdami prieš savižudį išsišokėlį pavaidinti visagaliais. Kai niekas nebaudžia, kai darbo broką galima paslėpti po konsiliumo parašais – eksperimentuok į sveikatą. Tik savų neliesk! Kolegos ir kolegų kolegos – tai tie ramsčiai, kai reikalui esant ateis tau į pagalbą. Kalėjimai skirti ne daktarams. Tiksliau vienam lietuviškam „DAKTARUI“ – Henytei.

 
Važiuojam į Vilnių, į pasakų miestą, patikrinti komercija prisisunkusios sveikatos apsaugos. Panašių į mane, egzekucijų dieną – visas konvejeris. Ir atsakymai (man atrodo) būna panašūs – standartiškai-šabloniški. O kaip kitaip? Leisi vienam laimėti – nuo akių draskytojų neatsiginsi! ES finansai švaistomi ne tam, kad gailėti pašlemėkų! O tam, kad padėti mokantiems gyventi! Įklimpau ligi ausų. Į visai neplanuotą bėdą. Užsinorėjo kažkas kažkam padėti mano sveikatos sąskaitą – privalėjau neprieštarauti. Ligonių kasa, pasirinkta gydymo įstaiga ir paciento sveikatai padarytos žalos komisija – tos pačios grandinės grandys. Vieni – skiria pinigus ir deda tašką. Kiti išgydo, arba nugydo – teisėtai. Treti – stumdo leisgyvį žmogų, kol tas į viską numojęs ranka nusispjauna ir išeina „šerti kapinių sliekų“. Ginčijantis su medicina – alternatyvų nėra. Teisūs visada tie, kieno rankose skalpeliai! Tie – kas rašo receptus. Tie, kas be kompleksų šypsodamiesi į akis daro kiaulystes. Dabar tokie laikai. Kas greičiau prisitaiko, tas ilgiau gyvena! Žinojimo nešioti ant pečių nereikia, bet kai kada, kai ko (dėl šventos ramybės) geriau nežinoti.

 
Labas Vilniau. Dvylika keturiasdešimt penkios – darau duris į neaiškų rytojų. Vienoje pusėje stalo JIE – valdiška tiesa, šviesa ir gyvenimas. Šiapus – dvi poros. Aš su žmona ir daktaras-kenkėjas iš Klaipėdos su teisininkę. Žinoma, nemalonu, bet atsisakyti galimybės vaikščioti taip nesinori! Ne dėl pinigų čia atvažiavau, o vardan tegul ir neegzistuojančios tiesos. Tėvas toks buvo ir aš nešu jo užtaisą. Dviejų tiesų nebūna, bet daktariška, Lietuvoje, visada viršesnė. Aš ne prieš ligi žemės nusilenkimą, neatsisakau ir į ranką pabučiuoti – kai yra už ką. Bet už gyvenimo dar didesnį suluošinimą atimant paskutinę galimybę savarankiškai judėti… Dar didesnis nonsensas, kai visa tai norima pavaizduoti tiesiog dangiškomis spalvomis. Žala mano sveikatai padaryta akivaizdi. Gydytojai, blogai atlikę savo tiesiogines pareigas, visaip stengiasi nepripažinti darbo broko. Į pateisinančiųjų blogą galutinį rezultatą, ratą, įtraukdami kuo daugiau kompetentingų asmenų. Tiesiogiai nedalyvavusių priimant sprendimus padariusius man (pacientui) fizinę ir moralinę žalą. Bet, kuriais vadovausis galutinį sprendimą priimdama, mane drošianti autoritetinga Komisija.

 
VLK – statė į eilę endoprotezavimui ir skyrė lėšas protezo įsigijimui – gavusi raštišką gydytojo ortopedo traumatologo Roberto Mikalausko išvada. Tačiau, nesivargino informuoti manęs apie galimus rekomenduojamo sąnario pakeitimus pasirinktoje operacijai gydymo įstaigoje! Kaip paskui supratau, kiekviena gydymo įstaiga deda tos firmos endoprotezus, su kuria yra sudaryta sutartis. „Mes, sakė V.Ž., dedame tuos protezus, kurių dėjimą geriausiai įvaldėme“. O ne nuperka tą, kurį rekomenduoja kitas chirurgas turintis ne mažesnę darbo patirtį. Pacientus patogiau „kirpti“ pagal vieną bendrą liniuote, negu dirbti individualiai. Gydytojo V. Žegunio konsiliumas, nematė reikalo, informuoti manęs apie užkulisiuose planuojamus man labai svarbius pakeitimus. Nei detalaus, nei kitokio, vieno sąnario pakeitimo kitu – aptarimo ir derinimo nebuvo! Todėl, rinktis neturėjau iš ko. Supratęs, kad esu apgautas, pradėjau reikšti nepasitenkinimą. Gydytojai, iš pradžių visaip bandė mane įtikinti, kad taip ir turi būti. Supratę, kad netylėsiu, visokiais būdais ėmė ieškoti kompromatų. Kad savo darbo broką apverstų aukštyn kojomis. Visaip ir visus bandydami įtikinti: pirmiausia, kad nemoku to brangaus ir gero endoprotezo nešioti. Paskui, kad dėl savo perdėto aktyvumo (nesilaikant ligoninės taisyklių) pats jį ir sulaužiau. Negi jūs manote, kad tokiuose metuose iškentėjęs nelengvą operaciją, pralaukęs tiek laiko eilėje, nesidžiaugsiu ir nesaugosiu sąnario? Kuris yra vienintelė viltis į mano savarankiškumą!? Jeigu, kaip meluojama išraše, sėdėdamas invalido vežimėlyje sugebėjau sulaužyti metalinį endoprotezą – ko jisai yra vertas? Šiandien abejoju, kad tai ką jie oficialiai rodo dokumentuose, ir tai ką įdeda iš tikrųjų, yra 100% tas pats mechanizmas.

 
Surežisuotas žaidimas: „Klausimai-atsakymai“ prasideda. Proceso vedančioji, perskaito mano laišką komisijai, kad būčiau tikras, jog jie žino tai ką aš noriu, kad žinotų. Perskaitoma doc. M. Kociaus išvada, kad endoprotezavimo procese, gydymo įstaigos kaltės nėra. Mane operavusio Vidmanto Žegunio žodžiais – kaltas mano super aktyvumas! Nenoras gydytis iki pagydymo, (arba nugydymo). Taip ir atsakiau komisijai į chirurgo pretenzijas: – Išsigandau. Pabijojau ilgiau pasilikti ten, kur dėl nieko negaliu būti tikras. Kur siautėja visagalis KONSILIUMAS. Papasakojau kaip keturias dienas laukiau operacijos. Kaip V.Ž. aiškino, kad atsiųsta tik viena sąnario dalis, o kitos reikia palaukti iki po švenčių. Kaip anesteziologė vertė mane pirmiau pasidaryti širdies operaciją, o tik paskui keisti kelio sąnarį. Ir kaip man užsispyrus, iš jūrininkų ligoninės pakviestas chirurgas kardiologas patvirtino, kad vožtuvo nepakankamumas operacijos eigai įtakos neturės. Galų gale, kaip nuo pusės sulašėjusios lašelinės apspangusio, skambant instrumentams, operacinėje buvo paprašyta: pasirašyti kažkokį dokumentą – tipo sutikimą nežinau kam. Aš tai pavadinu REKETU. Visiems pasakiau, kaip kitą dieną po operacijos, atėjusi kineziterapeutė devyniasdešimt laipsniu kampu lankstė operuotą koją. Kaip pristūmusi vaikštynę statė mane pirmiems žingsniams – dalyvaujant manęs lankyti atvykusiai žmonai ir matant palatos kaimynams. Va tik užmiršau pasakyti kaip per patį treniruotės vidurį atėjęs daktaras pakėlęs antakius nustebusiu balsų reiškė nepasitenkinimą: – Kas leido stotis?

 
Iš akių, mačiau su kokiu malonumu susirinkimo pirmininkė užduoda man klausimą, apie mano iki operacinės negalios priežastį. Kaip supratau, komisijos apsisprendimui tai turėjo būti – kertinis akmuo. Taip ir pasakiau, kad po stuburo smegenų pažeidimo, nuo dvidešimt trijų metų turiu negalią. Kompensacinės priemonėmis: ortopediniai batai, lazdos ir net invalido vežimėlį naudoju – kad lengviau įveikčiau tolimas distancijas. Saugodamas tai ką dar galima pataupyti.

 
Patiko komisijos narės klausimas: „Kuo galima man padėti“? V. Žegunis toliau „makaronino“ savo liniją: – sąnarys geras, reikia tik jį vėl įstatyti. Reikia pratęsti gydymą. Būtina ilga ir konkreti reabilitacija. Gal net galima būtų bandyti apsieiti be operacinio įsikišimo. Supratau. Perspektyvos kraupios. Dėl neteisingai parinkto ir įdėto sąnario kuris „iššokinėja“, turėčiau gydytis neterminuotai. Kęsti naujus man primetamus kaltinimus visaip pateisinant chirurgų brigados darbo broką. Vaikščioti ir net miegoti su įtvaru. Nesusigundžiau. Aš jau žinau reikšmę to slidaus nekonkretumo. Todėl, gydytis toje pačioje įstaigoje, atsisakiau. Net sėdint invalido vežimėlyje, antrą kartą važiuoti ant to paties „geradarių padėto beliašo“ nerizikuosiu.

 
Žinau, kolegų broką taisyti nebus lengvą. Ir rezultatas bus jau nebe tas. Bet nesu dar ant tiek sugriuvęs, kad nebandyčiau, kaip po stuburo traumos – treniruotis ir nebijoti eiti į priekį.

2016

Pagarbiai…

Antanas Stugys

0 2903

Žemiau pateiktas tekstas paruoštas pagal Novosibirsko Humanitarinio-ekologinio instituto profesoriaus Vladimiro Ždanovo paskaitų ir susitikimų su klausytojais vaizdo įrašus (2004 m. gegužės mėn.). Perskaitę šią medžiagą suprasime, kokias baisias pasekmes sukelia alkoholis ir tabakas, kaip jie veikia žmogų, šeimą ir visuomenę. Kas ir kodėl paleido šį ištisas tautas naikinantį mechanizmą? Dabar pagrindinis smūgis yra nukreiptas prieš jaunimą. Tam skiriamos milžiniškos lėšos. Gelbėtis pačiam, gelbėti vaikus, tautiečius yra kiekvieno pareiga. Platinkime šią medžiagą šeimose, tarp draugų, mokyklose, perduokime iš rankų į rankas, kalbėkime apie tai.
Antra dalis.

3 3335

Žemiau pateiktas tekstas paruoštas pagal Novosibirsko Humanitarinio-ekologinio instituto profesoriaus Vladimiro Ždanovo paskaitų ir susitikimų su klausytojais vaizdo įrašus (2004 m. gegužės mėn.). Perskaitę šią medžiagą suprasime, kokias baisias pasekmes sukelia alkoholis ir tabakas, kaip jie veikia žmogų, šeimą ir visuomenę. Kas ir kodėl paleido šį ištisas tautas naikinantį mechanizmą? Dabar pagrindinis smūgis yra nukreiptas prieš jaunimą. Tam skiriamos milžiniškos lėšos. Gelbėtis pačiam, gelbėti vaikus, tautiečius yra kiekvieno pareiga. Platinkime šią medžiagą šeimose, tarp draugų, mokyklose, perduokime iš rankų į rankas, kalbėkime apie tai.

0 869

Kokia pavojinga yra šiuolaikinė medicina, darosi akivaizdu, kai prasideda gydytojų streikai. Kai 1976 metais Kolumbijos sostinėje Bogotoje visi gydytojai, išskyrus greitosios pagalbos medikus dingo iš savo darbo vietų 52 dienoms, mirtingumo lygis smuko 35 procentais.

Tas pats nutiko Izraelyje 1973 metais, kai gydytojai apribojo kontaktus su pacientais iki 7000 vizitų, lyginant su ankstesniais 65 000. streikas vyko mėnesį laiko. Per tą mėnesį hospitalizuotų pacientų skaičius sumažėjo 85%. Jeruzalės laidojimo biurų asociacijos duomenimis. Mirtingumas krito 50%. Tokio kardinalaus mirtingumo lygio kritimo nebūta nuo pat anksčiau vykusio gydytojų streiko prieš 20 metų.

Los Andžele mirtingumas krito 18%, kai 1976 metais gydytojai sustreikavo prieš draudimo nuo medikų klaidų kainos padidinimą. Buvo atlikta 60% mažiau operacijų ir štai paradoksas: daugeliu atvejų būtinybė daryti operaciją savaime „atkrito“.

Deja, visuose užregistruotuose atvejuose, pasibaigus streikams, mirtingumas iš karto pakildavo iki įprasto lygio.

Gydantis streikų efektas sukelia įvairių eretiškų minčių apie tai, ar mūsų gyvenimo trukmė bei sveikata iš tiesų yra mūsų rankose?

Gaila, bet gydomi žmonės yra tuo pat metu ir žalojami. Ne visi, savaime suprantama, bet labai didelė dauguma. Kitaip sakant, egzistuoja toks medicininis reiškinys kaip jatrogenija – pacientų sveikatos pablogėjimas dėl gydytojų veiksmų.

2001 metais Amerikoje jatrogeniniai faktoriai (fatališkos reakcijos į vaistus, gydytojų klaidos, nepagrįstos chirurginės operacijos) tapo mirties priežastimi 783 936 žmonėms. Gaunasi, kad pati pavojingiausia liga Amerikoje šiuo metu yra pati medicininė sistema. Palyginimui: tais pačiais 2001 metais nuo širdies-kraujagyslių susirgimų mirė 699 697 žmonės, nuo vėžio – 553 251.

Taigi, jatrogenija – turbūt labiausiai paplitusi mirties priežastis. Ir tam yra priežasčių.

Pirmiausiai tai žmogiškasis faktorius. Gydytojai, kaip ir bet kurie kiti specialistai, gali būti kvalifikuoti ir nelabai. Nekvalifikuoti dažnai klysta ir mokosi iš savo klaidų. Tuo pačiu žudo žmones. Bet net ir kvalifikuoti neapsaugoti nuo klaidų. Juk organizmas labai sudėtingas, įvairių susirgimų simptomai gali būti labai panašūs ir panašiai. Dėl to gydytojų klaidos (klaidingos diagnozės, hiperdiagnostika, vaistų perdozavimas) yra objektyviai neišvengiamos.

Antra priežastis – negatyvi medikamentų įtaka. Žmonėms, kurie linkę pasikliauti tabletėmis nepamaišytų žinoti, kad daugeliu atvejų medikamentai naudojami netikslingai. Ir kad pašaliniai vaistų efektai kartais būna neprognozuojami. Netgi žmonės su itin gera sveikata, gydant vaistais, gali nukentėti nuo sunkių šalutinių efektų.

Kartais įsiplieskia skandalai. Pranešimas iš spaudos: „Farmacijos gigantas Bayer atsidūrė tarptautinio skandalo epicentre. Įsiplieskė skandalas Prancūzijoje. Paaiškėjo, kad Bayer kontraceptikai gali sukelti paralyžių. Kalba eina apie 3 ir 4 kartos priešnėštumines tabletes. Visame pasaulyje pateikta jau 13 000 ieškinių, kuriuose tvirtinama, kad tos piliulės labai pavojingos, sukelia trombozę ir epilepsiją. Tačiau vaistai iki šiol pardavinėjami“.

Toronto ir Harvardo universitetų tyrimai išsiaiškino tokį jatrogeninį efektą kaip „paskyrimų kaskadas“, kai gydytojai klaidingai interpretuoja pašalinį vaistų efektą, laikydami jį kokio nors susirgimo simptomais. Ir šito naujo „susirgimo“ gydymui paskiriami kiti vaistai, kurie, savo ruožtu, gali sukelti naują priešišką organizmo reakciją ir t.t. Tokiu būdu, naudodami vis agresyvesnius vaistus ir vis didesnėmis dozėmis, gydytojai užminuoja paciento organizmą „uždelsto veikimo bombomis“, kas gresia visišku sveikatos praradimu.

Įvairiais duomenimis, tiktai apie 20% Amerikoje vartojamų vaistų buvo patikrinti klinikiniais ir griežtais objektyviais tyrimais. Tokiu būdu, apie 80% tų preparatų, kuriuos išrašo amerikiečių medikai, pagrįsti tiktai gerais ketinimais ir viltimi, kad galbūt nieko blogo neatsitiks.

Pasaulinė farmacijos pramonė gamina daugybę preparatų, kurie duoda ne tik ir ne tiek naudą, bet ir daro nemenką žalą organizmui. Bet kurie vaistai suskyla organizme į sudėtines dalis ir praktiškai nebūna preparatų, kurie neturėtų pašalinių efektų.

Netgi tokioje išsivysčiusioje šalyje kaip JAV senatorius E, Kenedis niūriai pastebėjo, kad: „…Amerikoje kiekvienais metais dėl pašalinių vaistų efektų žūsta nuo 60 iki 140 tūkstančių žmonių“. Ką jau tada bekalbėti apie kitas, mažiau rūpestingas valstybes?

Komplikacijos po skiepų – dar viena jatrogeninės patologijos rūšis. Nebūna skiepų be komplikacijų. „Kaip gydytojas žinau: tai, ką be didelio būtinumo suleidžia į žmogaus organizmą, būtina kvalifikuoti kaip sveikatos žalojimą“ – teigia Volfgangas Vodargas, epidemiologas iš Europos Tarybos parlamento asamblėjos, vakcinacijos nuo kiaulių gripo priešininkas.

Komercinis suinteresuotumas (tiek ydytojų, tiek farmacijos kompanijų) – labai galingas ir klastingas jatrogenijos katalizatorius. Medikams naudinga, kad gyventojai būtų ligoti, kitaip jie liks be darbo, dėl to medikai išrašinėja ligoniams šūsnis receptų visiškai nereikalingiems vaistams (ne visi, žinoma, taip daro, bet daugelis).

Daugybė gydytojų papildomai užsidirba piršdami tokius receptus, neretai galima pamatyti tokius reklaminius skelbimus: „Visų specialybių gydytojams ir medicinos darbuotojams, kurie nori pagerinti savo materialinę padėtį, siūlome papildomai užsidirbti iš receptų savo darbo vietose. Dideli procentai nuo pardavimų. Visi preparatai turi leidimus, reikalingus sertifikatus“.

Ką tai reiškia? Tiktai vieną dalyką: suinteresuoti uždarbiu gydytojai išrašo visų pirma tai, kas jiems naudinga, o ne tai, kas padeda pacientams.

Farmacijos kompanijos kraunasi turtus, pardavinėdamos tabletes ir siekia, kad skiepijimas apimtų visus be išimties žmones, o skiepijama būtų nuo kuo didesnio susirgimų skaičiaus. Be to, išrandamos neegzistuojančios ligos, kurias „diagnozuoja“ patikliems pacientams. Trumpiau tariant, kai medicina pavirsta komercine veikla, rūpinimasis sveikata pasitraukia į antrą planą.