Tags Posts tagged with "lietuvių kalba"

lietuvių kalba

0 25312

Kembridžo ir Oksfordo universitetų mokslininkai pasitelkė naujausią technologiją, kad atkurtų, kaip realiai skambėjo prieš 8000 metų gyvavusi indoeuropiečių prokalbė, tapusi daugiau negu 440 šiuolaikinių kalbų motina. Pasitelkus sudėtingą algoritmą kompiuteris simuliavo seniai išnykusios ir nepalikusios jokių rašytinių šaltinių kalbos garsus. Britams jie atrodo keisti. Lietuviui – visiškai suprantami (žr. video žemiau).

The Proto-Indo-European language is thought to have originated on the steppes to the north of the Caspian Sea but has led to 445 modern languages. The map above shows the spread of modern Indo-European languages

Mes Lietuvoje seniai žinome, kad esame mažiausiai pakitusios senovinės indoeuropiečių kalbos saugotojai, o lietuviški žodžiai dažnai primena sanskritą. Tačiau Oksfordo ir Kembridžo mokslininkams tokio mūsų įsitikinimo nepakako. O gal jie apie lietuvių kalbą nė nebuvo girdėję. Kad ir kaip ten būtų, jiems žinoma, kad daugybė pasaulio kalbų kilo iš kelių šaltinių. Ir didžiausia jų grupė, kuri vienija Europos, Indijos pusiasalio, Artimųjų Rytų šalių kalbas, kilo iš vienos indoeuropiečių prokalbės. Tapusi visų šiuolaikinių Europos kalbų motina ji atsirado kažkur stepėse į šiaurę nuo Kaspijos jūros ir gyvavo 6000-3500 m. pr. Kristų. Rašytinių šaltinių neišliko, lingvistams labai sudėtinga atkurti pirminės kalbos skambesį. Todėl britai pasitelkė sudėtingą algoritmą, kad išgirstų, kaip tais laikais buvo tariami žodžiai, dabar virtę gana skirtingais prancūzų, rusų, kurdų, persų ar švedų kalbų žodžiais.

trys

Mokslininkai nutarė, kad jei skirtingose teritorijose apsigyvenus ta pačia kalba kalbantiems žmonėms jos garsai po truputį išsikraipė ir pakitę įgavo skirtingą skambesį, galima išanalizuoti visų tų kalbų garsus ir panaikinus tuos iškraipymus atkurti pirminį visoms joms bendrą vieno ar kito žodžio skambesį. Jie šią techniką pagrindė bangos formos statistikos metodu.

penki

„Tariamas garsas suvirpina orą, tų garso bangų formą galima išmatuoti ir paversti skaičių seka. Turėdami viena kalba tariamo žodžio skaitmeninę išraišką galime lyginti, kuo ji panaši į kita kalba tariamo to paties žodžio bangų formą. Ir kokius pakeitimus reikia padaryti, kad vienas virstų kitu“, – sako Kembridžo universiteto statistikos laboratorijos vadovas, profesorius Johnas Astonas.

Sudarė įvairių kalbų medį, mokslininkai judėjo juo atgal, kad atkurtų ankstesnį žodžių skambesį, kol rado tą, iš kurio kilo visi kiti. „Bet kurioje atkūrimo stadijoje galime skaitmeninę išraišką vėl paversti garsu, kad išgirstume, kaip žodis kito“, – sako profesorius. Taip pavyko išgirsti 8000 metų senumo kalbos garsus. Angliškas žodis „one“ virto „oinos“ (taip garsą užrašė britai; lietuvis gana aiškiai čia išgirs „viens“). „Four“ virto „ketwores“ ir t.t.
ANCIENT LANGUAGE
Nors tyrėjų ataskaitoje niekur net neužsimenama apie lietuvių kalbą, ataskaitos mums ir nereikia – pakanka čia pridėtame video paklausyti, kaip kompiuteris dabartinius angliškus skaičius ištaria senąja indoeuropiečių prokalbe, ir neliks jokių abejonių. Labai jau aiškiai girdime „trys“, „duo“, „dešim“, „penki“ – būtent taip nuskamba dabartiniai anglų kalbos skaičiai, kai kompiuteris juos ištaria senąja kalba. Ne visi žodžiai skamba taip panašiai, tačiau ir mokslininkai sako, kad kai kurie taisyklingi dabartiniai žodžiai visai iškrito iš atkurtos sekos.

Mokslininkai ne tik netyčia pamalonino lietuvius, bet ir šį metodą išbandė ir ateičiai nuspėti. Juk matant, kaip vienoje ar kitoje kalboje kito žodis, atrodo nesunku numatyti, kaip jis kis toliau. Tačiau kalba nebūtinai vystosi tiese, tad ateities numatymu mokslininkai užsiimti neketina. Pasitenkino sukūrę metodą, kuris leis lingvistams geriau suvokti ir paaiškinti dabartinių kalbų kilmę. „Dabar, kai jau sukūrėme didžiąją dalį technologijos, kuri leidžia išgirsti seniai neskambėjusios kalbos garsus, svarbiausias mums kylantis klausimas – kiek toli į praeitį galime nueiti“, – sako profesorius Johnas Colemanas. Linksmiausia skaityti apie šį atradimą pranešusios britų svetainės „Dailymail“ skaitytojų atsiliepimus. Jie išgirstus prokalbės garsus laiko visiška nesąmone, o mokslininkų darbą – pinigų švaistymu. Tik kažkaip sunku su jais sutikti – jei rastas algoritmas pavertė tokį tolimą anglų kalbos žodį tokiu suprantamu lietuvišku, jis vis dėlto veikia.

Mokslininkai atkūrė senovės Indoeuropiečių prokalbę analizuojant šiuolaikines kalbas, kilusias iš jos, manipuliuojant garso bangomis (diagrama rodo modernias indoeuropiečių kalbas)

www.baltai.lt

5 113538

Apie ją rašo “The New York Times“dienraštis. 

Theodore S. Thurston

Vertimas iš anglų kalbos. Originalas anglų kalba žemiau. 

Lietuvių kalba, kokia sena ji bebūtų, pasižymi nuostabia struktūra, tobulesne už sanskritą ir graikų kalbą, žodingesnė negu lotynų kalba ir nepalyginamai įmantresnė, negu bet kuri iš paminėtų trijų.  Ir vis dėlto lietuvių kalba turi su visomis trimis kalbomis didesnį giminingumą, negu kad gamta būtų galėjusi sukurti, ne tik veiksmažodžių šaknyse, bet ir taip pat gramatinės struktūros formose bei žodžių morfologinėje konstrukcijoje. Giminingumas toks aiškus, kad bet koks filologas labai aiškiai gali matyti, jog sanskritas, graikų ir lotynų kalbos turėjo išsivystyti iš bendro šaltinio – lietuvių kalbos.  Dėl panašios priežasties galima daryti prielaidą, kad heruliai, rugiai, gotai, senprūsiai, latviai ir jų kalbos buvo tos pačios kilmės, nes jie buvo senovės lietuviai. Mokslininkai yra pripažinę lietuvius primityvios arijų kultūros ir civilizacijos atstovais. Įžymūs filologai sutinka, kad lietuvių kalba yra ne tik seniausia kalba pasaulyje šiandien, bet ir arijų pripažinta kaip jų kalbų šaltinis prieš pastebint sanskrito evoliuciją.  Lietuvių kalbos senumas ir jos gramatinė struktūra priskiria ją tam pačiam laikotarpiui kaip ir seniausias sanskritas – 2000m. pr. m. e. arba dar anksčiau.

Lietuvių kalba yra arijų prokalbė ir žymiems kalbininkams buvo žinoma, kad ji buvo šnekamoji – nerašytinė kalba, vartojama Europoje daugelį šimtmečių.  Tačiau naujausi lingvistiniai tyrinėjimai aiškiai įrodo,  kad lietuvių kalba buvo rašoma netgi prieš krikščionybės erą,  nors kaip seniai prieš krikščionybės erą  yra sunku nustatyti. Bet, remiantis lingvistiniais įrodymais ir senoviniais raštais Indijoje ir Persijoje, galima manyti, kad lietuvių kalba buvo rašoma net 1000 metų prieš Kristaus gimimą.

Turtingiausias lietuvių kultūros paveldas yra jų kalba, kuri yra vienas iš didžiausių žmonijos pasiekimų.  Ji pralenkia visas kitas Europos kalbas savo antikiškumu, garsų grynumu ir savo nuostabia gramatine struktūra.  Galima aiškiai matyti iš aukščiausiai išvystytos gramatikos ir iš natūralių ir gražių jų kalbos garsų, kad lietuviai iš tiesų turėjo kūrybingumo genijų labai ankstyvoje mūsų civilizacijos eroje. Lietuvių kalbos balsių sistema yra labiausiai antikinė savo stiliumi.  Ji yra senesnė negu sanskritas, latvių, graikų ir lotynų kalbos čia išdėstyta tvarka. Lingvistinės paleontologijos duomenimis manoma, kad iš visų kalbų tik lietuvių kalba išlaikė primityviosios arijų šnekamosios kalbos grynumą nuo to tolimo antikinio laikotarpio iki šių dienų. Daugelis antikinių kalbų seniai išnyko iš žmonijos istorijos, tačiau lietuvių kalba yra kaip antikinis balto marmuro paminklas, kuris tebestovi  neapneštas laiko dulkėmis po daugelio šimtmečių ilgaamžės žmonijos istorijos.

Lietuvių kalbos morfologija aiškiai mums atskleidžia daug neišaiškintų senovės civilizacijos istorinių paslapčių, žymiai išplečia lingvistikos mokslo horizontus ir praplečia žmonijos žinias apie jos dar neatskleistą praeitį.  Atradimas lietuvių kalbos stebėtino panašumo su avesta (senąja persų kalba) ir su sanskritu akivaizdžiai atvėrė naujus horizontus lingvistikos mokslo srityje, remiantis lyginamosios morfologijos išvadomis.  Dar daugiau, lietuvių kalbos morfologija įtikinamai įrodo, kad valdančioji klasė arva senovės hititų (Hittite-Gititis) valdovai turėjo pavardes, panašias į lietuvių.  Žymus anglų mokslininkas Robert G. Latham buvo absoliučiai teisus, kai pareiškė: „Pačioje kalboje glūdi daugiau, negu bet kuriuose jos kūriniuose…” Šiandien pasaulis būtų daug turtingesnis kultūros atžvilgiu, jei Lietuva būtų nepriklausoma, kadangi lietuvių tauta atstovauja ne tik arijų prokalbės civilizacijai ir kultūrai, bet taip pat turi didžiausią brangenybę pasaulyje – savo senovinę gražią kalbą.

Lietuvių kalba išaukštinta dėl jos antikiškumo bei grožio ir dėl jos didelės reikšmės lyginamosios filologijos mokslui ne tik žinomų kalbininkų, bet ir didžiausio iš visų filosofų – Imanuelio Kanto. Sekančios fragmentinės citatos iš garsių kalbotyros mokslininkų darbų parodys lietuvių kalbos vertingumą ir svarbą pasaulio kultūrai. Benjamin W. Dwight savo knygoje Modernioji filologija (Modern Philology) labai stipriai pabrėžia didžiulę lietuvių kalbos reikšmę kalbotyros mokslui.  Jis taip sako apie lietuvių kalbą:  „Iš visų Europos kalbų lietuvių kalba turi didžiausią skaičių maloninių ir mažybinių žodžių, daugiau, negu ispanų ar italų kalbos, netgi rusų, ir jie gali būti dauginami be galo, pridedant juos prie veiksmažodžių ir prieveiksmių, lygiai kaip prie būdvardžių ir daiktavardžių.  Jeigu tautos vertė, imant visą žmoniją, būtų matuojama kalbos grožiu, tai lietuvių tauta  turėtų užimti  pirmą vietą Europos tautų tarpe“.

Įžymus anglų lingvistas Isaac Taylor savo knygoje Arijų kilmė (The Origins of the Aryans) pareiškia labai įdomų ir svarbų komentarą apie lietuvių kalbą.  Jis teigia, kad arijų civilizacija turėjo būti lietuvių gyvenamose vietose.  Jis komentuoja taip: “Galima spėlioti, kad, jeigu turėtume lietuvių literatūros iš to laikotarpio, kaip seniausia indų literatūra, galėtume su didesniu tikrumu teigti, kad arijų kalbos lopšys turėjo būti lietuvių apgyventoje teritorijoje”.

Anot žinomo anglų mokslininko Robert G. Latham, lietuvių kalba turi daugiau giminingumo su sanskrito kalba, negu bet kokia kita, gyva ar mirusia, kalba pasaulyje. Savo knygoje Aprašoma etnologija (Descriptive Ethology) jis taip išsireiškia apie lietuvių kalbą: “Be abejonės sanskrito giminingumas su lietuvių kalba yra didesnis, negu bet kokia kita kalba šioje Žemėje”.

Lietuvių kalbos svarbumą taip pat pripažino naujųjų laikų didžiausias filosofas Immanuel Kant (1724-1804), kuris buvo gimęs Rytprūsiuose (Prussian Lithuania) ir gerai mokėjo lietuvių kalbą.  Savo Lietuvių-vokiečių kalbų žodyno (Lithuanian and German Dictionary) pratarmėje jis rašė, kad lietuvių kalba nusipelno būti valstybės saugoma.  Jo komentaras apie lietuvių kalbą turi didelę istorinę reikšmę, nes jis yra autoritetingas ir patikimas. Jis buvo ne tik filosofas, bet ir kalbininkas.   Jis taip komentuoja apie lietuvių kalbą:  „Iš tikrųjų, jokia kita pasaulio kalba nėra gavusi tiek aukštų pagyrimų kaip lietuvių kalba.  Lietuvių tautai buvo priskirta didelė garbė už sukūrimą, detalių išdailinimą ir vartojimą aukščiausiai išvystos žmogiškos kalbos su savita gražia ir aiškia fonologija. Be to, pagal lyginamąją kalbotyrą, lietuvių kalba yra labiausiai kvalifikuota atstovauti pirmykštei arijų civilizacijai ir kultūrai“.


The New York Times 

LITHUANIAN LANGUAGE

By Theodore S. Thurston

The Lithuanian language, whatever its antiquity, is of a wonderful structure, more perfect than either Sanskrit or Greek, more copious than Latin, and exquisitely refined than any of these three. Yet, Lithuanian bears to all of them a stronger affinity than could have been produced by nature, not only in the roots of verbs, but also in forms of grammatical structure and the morphological construction of words. So strong is this affinity that any philologist can see very clearly that Sanskrit, Greek and Latin must have sprung from a common source, Lithuanian.

There is a similar reason for supposing that the Heruli, Rugians, Goths, Old Prussians, and Latvians, and their language, had the same origin, for they were ancient Lithuanian people.

Scholars have recognized the Lithuanians as exponents of the primitive Aryan culture and civilization. Renowned philologists have agreed that the Lithuanian is not only the oldest language in the world today, but the language used by Aryans before the invention of evolution of Sanskrit. The antiquity of Lithuanian language and its grammatical structure place it in the same period with the oldest Sanskrit – 2000 B.C. or earlier.

Lithuanian is a Proto-Aryan, and to the renowned linguists, it was known to be unwritten language in Europe for many centuries. However, recent linguistic investigations have definitely proven that the Lithuanian language was written even before the Christian era, though how far before it is difficult to determine with any degree of accuracy. But from the linguistic evidence and ancient writings in India and Persia, it is possible to assume that Lithuanian language must have been written as far back as one thousand years ago before the birth of Christ.

The richest cultural heritage of the Lithuanian people is their language, which represents one of highest achievements of all mankind. It surpasses all other European languages in its antiquity, the purity of its sounds, and its wonderful grammatical structure. It can be clearly seen, by a study of the highest developed grammar and the natural and beautiful sounds of their language, that the Lithuanians indeed possessed a creative genius in a very early era of our civilization. The vowel system of the Lithuanian language is the most ancient in its style. It antedates Sanskrit, Latvian, Greek and Latin in that order.

According to linguistic palaeontology, it is true that of all languages, only Lithuanian has preserved the purity of the primitive Aryan speech from that remote period of antiquity to the modern age. Many ancient languages have vanished long ago from the knowledge of mankind; however, the Lithuanian language is like an ancient monument of white marble – it still stands untarnished after many centuries of man’s long history.

The morphology of the Lithuanian language clearly reveals to us many unsolved historical mysteries of ancient civilization, significantly expands the horizon of linguistic science and broadens mankind’s knowledge of his dark past. The discovery of the remarkable similarity of the Lithuanian language to Avesta (Old Persian) and Sanskrit has clearly opened new frontiers in the field of linguistic science according to the conclusions of comparative morphology. Moreover, the morphology of the Lithuanian language definitely proves that the ruling class, or the kings of the ancient Hittite (Gittitis) nation, had surnames similar to Lithuanian surnames. The renowned English scholar, Robert G. Latham, was absolutely correct when he said “…There is more in language than in any of its productions…”

Today the world would be far richer in its culture if Lithuania were independent, because the Lithuanian nation represents not only the Proto-Aryan civilization and culture, but also has the richest treasure in the world – its ancient beautiful language.

The Lithuanian language has extolled for its antiquity and beauty, and for its great importance in the field of comparative philology not only by the renowned linguistic scholars, but also by the greatest philosopher of all, Immanuel Kant. The following fragmentary quotations from eminent linguistic scholars will show the value and importance of the Lithuanian language to the culture of the world. Benjamin W. Dwight, in the book Modern Philology, very strongly emphasizes the great value of the Lithuanian language in the field of linguistic science. He comments on the Lithuanian language as follows:

“Of all European languages, the Lithuanian has the greatest number of affectionate and diminutive terms, more than the Spanish or Italian, even more than Russian, and they can be multiplied almost indefinitely by adding them to verbs and adverbs as well as adjectives and nouns. If the value of a nation in the total sum humanity were to be measured by the beauty of its language, the Lithuanian ought to have the first place among the nations of Europe

The eminent English linguistic scholar Isaac Taylor, in his book The Origin of the Aryans, make a very interesting and important comment on the Lithuanian language. He states that the Aryan civilization must have been in the Lithuanian region. He comments as follows:

“It may be surmised that if we possessed a Lithuanian literature of a date contemporary with the oldest literature in India, it might be contended with the greater reason that the cradle of the Aryan language must have been in the Lithuanian region”

According to the renowned English scholar, Robert G. Latham, the Lithuanian language has a stronger affinity to the Sanskrit language than all other languages in the world, living or dead. In his book Descriptive Ethnology, he comments on the Lithuanian language as follows: “Now, without doubt, the affinities of the Sanskrit are closer with the Lithuanian than with any other language on the face of the earth.”

The importance of the Lithuanian language was recognized also by greatest philosopher of modern times, Immanuel Kant (1724-1804), who was born in Prussian Lithuania and had a thorough knowledge of the Lithuanian language. In his preface to a Lithuanian and German Dictionary, he wrote that the Lithuanian language deserved the protection of the state. His comment on the Lithuanian language has a great historical significance, because his comment is authoritative and reliable. He was not only a philosopher, but also linguist. He comments on the Lithuanian language as follows:

“As a matter of fact, no other language in the world has received such praise as the Lithuanian language. The garlands of high honour have been taken to Lithuanian people for inventing, elaborating, and introducing the most highly developed human speech with its beautiful and clear phonology. Moreover, according to comparative philology, the Lithuanian language is best qualified to represent the primitive Aryan civilization and culture”.

Nuoroda į šaltinį.