Tags Posts tagged with "Blaivybė"

Blaivybė

0 2476
Laisvieji Spartos gyventojai visiškai nevartojo alkoholio, bet jų vergai privalėjo išgerti ne mažiau kaip po keturias taures vyno per dieną. Greičiausiai dėl išsivysčiusios priklausomybės ir jos pasekmių, bet koks vergų sukilimas būdavo nesunkiai numalšinamas. Su alkoholiu siejamas ir senovės spartiečių ritualas, kurio metu jaunuoliai tapdavo kariais.
Viskas vykdavo maždaug taip: jauni vaikinai ir patyrę kariai išsirikiuodavo keturkampiu, kurio viduje stovėjo keletas vergų. Vergams duodavo gerti vyno, po kiekvienos taurės jie privalėjo atlikti įvairius pratimus su ginklu rankose. Įkaušę vergai nepataikydavo vienas į kitą, pradėdavo pykti, keiktis ir muštis, o jaunuoliai su pasibjaurėjimu stebėjo, kaip prarandamas bet koks žmogiškas pavidalas. Vėliau prisigėrusius vergus drabstydavo purvais, apspjaudydavo ir spardydavo juos kaip gyvulius. Įsisąmoninę ritualo esmę, vaikinai rungdavosi tarpusavyje, demonstruodami jėgą, vikrumą, narsą ir meistriškumą.
Laikui bėgant helenų visuomenė kiek „atsipalaidavo“: vyrams, turintiems anūkų, leista gerti skiestą vyną. Moterims ir jauniems vyrams tai buvo griežtai draudžiama, o vergams – privalu. Graikai ir makedoniečiai smerkė persus, kurie laisvai vartojo alkoholį.
Daug antikos kūrėjų aprašė kitą ritualą, kurio metu subrendusius vaikinus sodindavo už stalo, gausiai nukrauto įvairiausiais patiekalais ir gėrimais. Kitoje stalo pusėje sodindavo vergus ir jie privalėjo be saiko valgyti ir gerti. Tokiu būdu būsimieji kariai ir laisvieji Spartos piliečiai akivaizdžiai įsitikindavo apsirijimo ir girtuokliavimo žala.

0 2718

 Sąmoningas gėrimas

 Geriantys žmonės sako, kad jie patiria malonumą? Mokslui gerai žinoma, kad geriantieji malonumo nepatiria. Žmonės, kurie kalba apie malonumą nuo alkoholio, yra paveikti propagandos ir pasidavę psichologinei įtaigai. Buvo atlikta daug eksperimentų, kaip mus veikia kitų žmonių nuomonė. Štai vienas jų. Susodina į eilę 15 vaikų ir visiems duoda po stiklinę saldaus kompoto, o paskutiniam duoda rūgštaus gėrimo. Kai pirmasis paragauja, jo klausia: Koks skonis?Saldu, – atsako. Antrasis: saldu, trečiasis: saldu ir t. t., o penkioliktas paragavęs susiraukia, bet sako: saldu. Visi pasakė saldu ir jis sako – saldu.
Krasnojarske gyveno psichoterapeutas Suganiako, kuris gydė nuo alkoholizmo savu originaliu būdu. Papasakosiu kaip.
Ateina alkoholikas arba jį dažniausiai kas nors atveda. Susitaria, kad ateis kitą dieną ir liepia jam atsinešti butelį degtinės. – O čia tai bent gydytojas, – nudžiunga alkoholikas. – Čia man gydytis patinka. Kitą dieną ateina, atsineša butelį degtinės. Gydytojas pasodina jį mažame kambarėlyje, kuriame stovi taburetė, stalas, ant stalo taurelė, popieriaus lapas su klausimais ir rašiklis, o aplinkui baltos sienos. – Štai tau klausimai, – sako gydytojas, – atsakyk į tuos klausimus raštu. Jei bus kas nors ne taip kviesk mane. Viena sąlyga – atsakymus į visus klausimus rašyk būtinai kaire ranka. Pirmas klausimas: Vardas ir pavardė. Ir alkoholikas kaire ranka vedžioja atsakymą. Antras klausimas: Gerti nori? –  rašo: noriu. Trečias klausimas: Jeigu nori įsipilk ir išgerk. Prisipila taurelę ir išgeria. Ketvirtas klausimas:  Ką jauti burnoje? – Nieko. Penktas klausimas:  Ką jauti skrandyje? – Nieko. Šeštas klausimas: Ką jauti galvoje? – Nieko. Rankose nieko, kojose nieko… Devintas klausimas: Gerti nori? – rašo: noriu. Dešimtas: Jeigu nori įsipilk ir išgerk. Prisipila taurelę ir išgeria. Vienuoliktas: Ką jauti burnoje? – rašo: rūgštu. Dvyliktas: Ką jauti galvoje? – rašo – galvoje pradeda ūžti. Tryliktas: Ką jauti skrandyje – rašo: degina. Keturioliktas: Ką jauti rankose? – rašo: drebėti pradėjo. Penkioliktas: Ką jauti kojose? – rašo: kojose silpna. Šešioliktas: Gerti nori? – rašo: noriu. Septynioliktas: Jeigu nori įsipilk ir išgerk. Prisipila taurelę ir išgeria. Galva ūžia, skrandį degina, rankos, kojos kaip medinės… Pašoka ir beldžia į duris. Ateina gydytojas. – Degtinė kažkokia ne tokia. – Kaip ne tokia? Tu ją pats atsinešei. – Nuo degtinės man linksma, o nuo šitos galva ūžia, kojos medinės ir širdis taip plaka. – Na, tada viskas aišku. Einame šitą degtinę išpilsime, – degtinę išpila į klozetą. – Ateik rytoj ir atsinešk geros degtinės. Pakartosime gydymą. Rytojaus dieną ateina ir vėl po trečios taurelės jis sako, kad degtinė ne tokia. Vaikšto jis pas gydytoją dvi savaites ir trečią savaitę supranta, kad jokio džiaugsmo degtinėje nėra. Tai organizmo nuodijimas. Jis nuodija save ir nuodijimo simptomus užrašo kaire ranka.
Paklausiau jo, kodėl kaire ranka?
– O tai pats svarbiausias dalykas šitame metode. Kaire ranka rašyti neįprasta, rašo ilgai ir rašydamas pajaučia neigiamus simptomus. O jeigu rašytų dešine ranka – viskas įprasta, ir jis greitai surašytų įprastas nuomones.
Tai, kad žmonės sako, jog jie patiria malonumą yra grynai kolektyvinis psichologinis efektas. Kuris pradedantysis, išgėręs degtinės, nesusiraukė ir nepasijuto blogai? Bet kiti jam sako: tai tik iš pradžių, priprasi, būk vyras ir panašiai. Jeigu ir sutiksime, kad geriantis patiria malonumą, tai tas malonumas nuodėmingas – kitą dieną būna gėda už tokius malonumus.
Nesistenkite įtikinti visų, nepasiseks. Jei norėsite visus įtikinti – kaktą pramušite. Ką su juo kalbėti, jei jo smegenys užnuodytos, ir jis tik ieško, kaip pateisinti savo gėrimą. Ir ras pasiteisinimą. Pasiteisins tuo, kad kitas dar daugiau už jį geria. Žmonės supranta ir priima skirtingai. Tačiau, nepaisant to, reikia apie tai kalbėti, rašyti, skelbti, rodyti. Juk žmonės žūsta nuo nežinojimo. Labai norėtųsi, kad Bažnyčia šioje srityje būtų veiklesnė. Daug žmonių eina gelbėtis į sektas, nes ten laikomasi blaivybės.

Pirmojo asmens reikšmė

 Klausimas: O kaip apversti alkoholinį lovį, kurį apvertė paršiukai?
Apversti lovį nesunku. Tam reikia, kad Pirmasis asmuo būtų geros valios ir supratingas. Jeigu Pirmasis asmuo supranta šią problemą ir nori ją spręsti, tada problema išrišama lengvai. Tarkime, caras Ivanas III 1550 metais nutarė Rusijoje įvesti blaivybę. Uždraudė vyno ir degtinės gamybą bei pardavimą ir paskyrė bausmes to draudimo nesilaikantiems. Blaivi Rusija išaugo į didelę valstybę. Caras Nikolajus II 1914 metais įvedė sausą įstatymą. M. Gorbačiovas atėjo į valdžią ir išleido nutarimą prieš alkoholio vartojimą.
Kai 1985 metais išėjo antialkoholinis nutarimas, šeši Tomsko srities rajonai įvedė sausą įstatymą. Atsirado blaivybės zona. Vėlgi rajono valdžia – Pirmasis asmuo taip padarė. Mus, kaip kovotojus už blaivybę, pakvietė ten apsilankyti. Tai, ką pamačiau atvažiavęs, labai nustebino. Aš pirmą kartą per 35 metus pamačiau, kad vyrai gatvėje žaidžia su vaikais – ripką (bobą) muša (бабки). Nebuvau matęs, kad blaivūs vyrai kažko tai vaikus moko. Juk vyrai kaime niekada vakare nebūdavo blaivūs. Susirinko į klubą žmonės ir mus pristatė kaip blaivybės judėjimo organizatorius. Išėjo moteris, nusilenkė žemai ir pasakė: Perduokite Gorbačiovui, jei jis atvažiuotų, plausime jam kojas ir gersime vandenį už tai, kad jis mūsų vyrus nuo mirties išgelbėjo.
Ko pirmasis asmuo imasi, taip ir bus. Štai gegužės 31 d. buvo pasaulinė nerūkymo diena ir mus, blaivybės aktyvistus, surinko Novosibirsko miesto merijoje. Ten mums pasakoja ir rodo, kaip vienos mokyklos mokytoja suorganizavo piešinių prieš rūkymą konkursą. Visi aikčioja – kaip tai gerai ir kiek daug padaryta. Aš atsistojau ir pasakiau: Ar jums ne gėda? Važiuodamas iš akademinio miestelio į šį susitikimą pakeliui suskaičiavau 21-ą stendą (8×6 m2), reklamuojantį alkoholį ir tabaką. Per du metus pirmą kartą matau šį mažą plakatėlį prieš rūkymą, kurį nupiešė vaikas. Ar galima šitą vaiko piešinėlį lyginti su tais reklamos stendais, kurie kabo visame mieste?
 Mano žmona 16 metų vadovauja stambiai poliklinikai – 320 žmonių yra jos pavaldiniai, daugiausia moterys. Per tuos 16 metų poliklinikoje nebuvo nė vieno atvejo, kad būtų vartojamas alkoholis, nėra nė vieno rūkančio žmogaus. Tai vadovo – pirmojo žmogaus pozicija. Jos vadovaujamoje poliklinikoje – blaivybės zona. Kai yra gera valia, neįveikiamų problemų nelieka.

* * *

Kaip buvo nepriklausomoje tarpukario Lietuvoje?
1922 m. Konstitucijos 101 str. leido valsčių piliečiams patiems spręsti, ar reikalingos svaigalų prekybos įmonės. Tuo remiantis 30-yje valsčių buvo uždarytos visos smuklės.
Panaikinus šį straipsnį, 1924 m. buvo įvestas valstybinis alkoholio monopolis, kurį saugojo įstatymai ir Baudžiamasis statutas. 1934 m. įvesti gėrimų reklamos apribojimai, uždrausta pardavinėti alkoholį asmenims iki 18 metų, valstybės tarnautojams ir dėvintiems valstybines uniformas. Už naminės varymą bausta iki 1,5 metų kalėjimo arba iki 6000 Lt bauda. Premijuoti policininkai, suradę naminės varyklas. Vienam Lietuvos gyventojui per metus buvo parduodama tik apie l litrą absoliutaus alkoholio.
Jau pirmaisiais sovietų okupacijos metais alkoholio buvo parduota 74,9% daugiau nei 1939 metais. Okupacijos metais Lietuva tapo viena iš labiausiai prasigėrusių respublikų, buvo didinama alkoholio gamyba, ypač pigaus, steigiama vis daugiau alkoholio parduotuvių, žmonėms peršamas „sakingas“ alkoholio vartojimas, rengiami „žiburėliai“, dygo pirtelės nomenklatūros orgijoms, augo nusikalstamumas, katastrofiškai trumpėjo vyrų amžius.
1985 m. M. Gorbačiovo pradėtos antialkoholinės politikos dėka, Lietuvoje iš 41140 alkoholio prekybos taškų liko tik 990. Deja, Gorbačiovo antialkoholinė politika tetruko 2,5 metų. Ši antialkoholinė politika parodė, kad valstybė, protingai ir racionaliai koordinuodama savo veiksmus, gali veiksmingai mažinti alkoholio suvartojimą ir grėsmingas to vartojimo pasekmes. (http://siauliai.lcn.lt/skelbimai/;108)

* * *

Tai, kad mūsų vyriausybė ką nors padarys blaivybės klausimu, labai sunku tikėtis. Bet mes su jumis esame žmonės ar ne? Mes galime asmeniškai atsisakyti alkoholio, galime pradėti blaiviai gyventi ir aplink save formuoti blaivybės zoną. Mes galime galų gale pareikalauti, kad vyriausybė tarnautų ne „pasaulinei vyriausybei“, bet mums. Galime, jeigu tapsime blaiviais žmonėmis. Kai aš klausiau, kas iš principo nevartoja alkoholio, jūs rankos nepakėlėte.
Kultūringai geriantis žmogus ir yra pats baisiausias blogis. Prasigėręs alkoholikas labai naudingas žmogus. Jis voliojasi baloje, o vaikai eina pro šalį  ir mato, kad dėdė prisilakė iš tų butelių kur gastronome parduodami. Alkoholikas – tai pavyzdys, kaip nereikia daryti, o kultūringai geriantis žmogus – tai pavyzdys, kaip reikia daryti. Kas mūsų vaikus stumia prie alkoholinio lovio? Stumia tie, kurie geria per šventes. Visiems tiems, kurie labai nori gerti šampaną per šventes, aš sakau: Ar jūs norite, kad jūsų vaikai gertų ir prasigertų Atsiliepia: – Kodėl jūs taip keliate klausimą? Aš noriu, kad gertų ir neprasigertų. Nėra garantijos, kad jūsų vaikas gers ir neprasigers. Jeigu jūs turite garantiją, tai jums auksinis paminklas ir Nobelio premija. Tai juk narkotikas. Kiekvienas nusigeria, tik skirtingu greičiu. Kas greičiau, kas lėčiau, bet visi kvailėja, visi degraduoja. Tiesiog skirtingu greičiu eina link kapo, štai ir viskas.
Todėl tokiems sakau: Jei norite, kad jūsų vaikas gertų ir nusigertų rašykite  „Noriu“.  Yra tokie, kurie rašo: Noriu. Tada sakau: Savo ranka parašykite: „Aš noriu, kad mano sūnus Kolia pradėtų gerti nuo tokių tai metų“.
Žmonės sielos gilumoje yra už blaivybę ir supranta, kad tai vienintelis išsigelbėjimas nuo lėto susinaikinimo. Nebūtinai turi būti sausas įstatymas. Tegu miesto meras paima skriestuvą ir aplink kiekvieną mokyklą, vaikų darželį, gydymo ir sporto įstaigą aprėžia 500 metrų spindulio apskritimą ir pasako: Tai blaivybės zona, kur draudžiama parduoti, reklamuoti alkoholį ir tabaką, – kad vaikai nematytų. Bet tada mieste neliktų vietos, kur parduoti tą alkoholį. Na, ir nuostabu. Yra miesto sąvartynas, už jo išskirkite vietą tai bjaurasčiai pardavinėti. Kas negali be jos apseiti, tegu eina ten – už šiukšlyno. Žmonės į juos pirštais ims rodyti. Nuo vaikų atitolinsime šitą nuodą. Tai vienas iš sprendimo būdų. Juk taip padaryta Švedijoje, ten nėra sauso įstatymo kaip Egipte.
Susirinkę žmonės ėmė ploti. O juk tai padaryti gali kiekvieno miesto meras.
Viena dėstytoja pakvietė mane paskaityti antialkoholinę paskaitą Tekstilės pramonės institute. Kalbėti ji leido slapta – vietoj savo paskaitos. Dalyvavo 80 studentų, bet kažkas įskundė. Norėdama apsisaugoti, ji paprašė studentų, kad jie visi parašytų atsiliepimą apie tą paskaitą. Vienas žmogus parašė: Spjaunu aš į viską, gėriau ir gersiu, rūkiau ir rūkysiu. Likusieji studentai parašė, kad tai informacija, kuri nuo jų yra slepiama. Ji mums reikalinga kaip oras, didelis jums ačiū.
Šio instituto rektorius yra blaivininkas. Apie jo institutą 500 metrų atstumu nėra nė vienos parduotuvės ar kiosko prekiaujančio alkoholiu. Tokio kultūringo instituto niekur kitur nemačiau. Prie jo kabo didžiulis stendas su užrašu: Instituto teritorijoje kategoriškai draudžiama rūkyti. Vyrams leidžiama rūkyti tik dviejose tam skirtose vietose – bjaurastynuose. Moterims visai uždrausta rūkyti. Tvarka, švara, nei dūmų, nei nuorūkų. Visi nešvarumai ir netvarka nuo rūkančiųjų ir girtuoklių.
Nuvažiavau į Uralo Politechnikos institutą. Pirmajame aukšte aludės, tabako dūmai. Į trečią aukštą užlipu – koridoriuje sėdi studentai ir lošia kortomis. Visa tai priklauso nuo Pirmojo asmens – šiuo atveju rektoriaus.
Klausimas:
Turtingieji naudoja labai aukštos kokybės konjakus, vynus, gal jie mažiau kenkia?
Tai tik retorinis klausimas. Nesvarbu koks konjakas naudojamas – aukštesnės rūšies, ar žemesnės – vis tiek jame yra narkotinis nuodas alkoholis, kuris žmogų paverčia kvailiu ir formuoja priklausomybę, vedančią ne į vystymąsi, bet į degradaciją. Kai kas sako, kad  jo senelis rūkė ir gėrė, o sulaukė 70 ar 90 metų. – Nėra jokių abejonių: jeigu jūsų senelis nebūtų rūkęs ir gėręs, jis būtų pragyvenęs 100 ar120 metų. Akademikui Uglovui šimtas metų, bet dar atlieka chirurgines operacijas, vairuoja automobilį.
Klausimas:
O senovėje juk gerdavo midų (медовуху)?
Visos pasakos baigiasi tais pačiais žodžiais: Ir aš ten buvau, alų midų gėriau, per barzdą varvėjo, burnoj neturėjau. Alus buvo medumi saldintas vanduo. Gerdavo jį retai. Ratu leisdavo indą su saldžiu vandeniu, į kurį pamerkdavo savo ūsus. Tas pasakose minimas alus ir midus nieko bendro neturi su alkoholiu. Panašiai kaip ir gira. Gira – tai vandeninė tam tikro produkto ištrauka. Į vandenį įmeta džiūvėsių, pastovėjo – džiūvėsių gira. Ropių pritarkuokite ir užpilkite vandeniu. Po dviejų dienų – nuostabus gėrimas. Tai ropių gira, arba burokėlių gira. O kaip dabar daroma? Prideda mielių ir cukraus. Tai jau ne gira. Taip daroma, kad vaikus pripratintų prie alkoholio.

Pradėti nuo savęs

 Prieš reikalaudami ko nors iš vyriausybės ar prezidento, iš kurio vargu ko nors šiuo klausimu sulauksime, reikia visų pirma iš savęs pareikalauti. Kokia mano pozicija? Ką aš asmeniškai darau? O ypač inteligentai turi būti susivokę. Paskutiniame Teisme mūsų paklaus, ką padarėme asmeniškai, kad išgelbėtume savo vaikus ir tautą. Visiems mums reikės atsakyti. Neišsisuksime su tokiais pasiteisinimais, kad ten, viršuje, valdžia nieko nedarė. O ką mes apačioje darėme? Juk nuo mūsų viskas priklauso.
Blaivus gyvenimo būdas daugeliui nėra patrauklus. Aš nepropaguoju blaivybės, aš kalbu apie tai, kad alkoholiu yra naikinami žmonės, šeimos, naikinama tauta, kad alkoholis – tai ginklas, nukreiptas prieš kiekvieną iš mūsų. Ir jeigu šitą ginklą imi į rankas ir jį pakeli matant vaikams, – tu propaguoji šitą ginklą, esi nusikaltėlis. Kiekvienas turime atsistoti ir pasakyti, kad tai nuodas, kuriuo norima mūsų vaikus nužudyti. Ne, aš tose žudynėse nedalyvausiu! Štai tokia turi būti mūsų asmeninė pozicija. O kai bus pakankamai blaivių žmonių, jie jau ir revoliuciją galės sukelti.
Kodėl žmogus nenori būti blaivus? – Būti apsvaigusiu yra lengviau ir paprasčiau. Apsvaigęs „pabėgi” nuo gyvenimo ir su banda eini link greito susinaikinimo. O blaiviam reikia priimti gyvenimo iššūkius ir būti atsakingu už save ir kitus.
Juk 1985 metų antialkoholinė kampanija ne tuščioje vietoje atsirado. 1983 metais Sočyje perskaičiau paskaitą, kurią įrašė į magnetinę juostą ir pradėjo ją dauginti bei platinti. Pakvietė į Vladivostoką, bet ten mane areštavo kaip antitarybinės propagandos skleidėją, kurį reikia pasodinti, ir išsiuntė iš Vladivostoko. KGB nurodė juostą su mano paskaita sunaikinti. KGB nurodymas buvo tarsi žibalas į ugnį – juostelė greitai ir plačiai išplito. Ji ir suformavo tą visuomenės nuomonę, kuri buvo pagrindas antialkoholinei kampanijai. Gorbačiovas suprato, kad antialkoholinį nutarimą gyventojai priims teigiamai. Papasakosiu, kaip liaudis priėmė šį nutarimą.
1988 metais Blaivybės draugija savo lektorius nukreipė į Krasnojarsko kraštą. Vyko 15 lektorių iš Maskvos ir Leningrado ir aš vienas iš Novosibirsko. Aš skaitau paskaitas apie blaivybę, o jie apie „kultūringą” gėrimą, – kad antialkoholinė kampanija kvailystė, kad reikia gerti, bet „kultūringai”. Liaudis nesupranta, kaip čia yra: buvo blaivybė, o dabar vėl „kultūringas” gėrimas? Į Krasnojarską jie atskrido iš Maskvos ir, surinkę viso miesto komjaunimo aktyvą, kalba jiems apie „kultūringą” gėrimą. O aš pavėlavau ir sėdžiu salėje. Uždaviau pirmajam sekretoriui klausimą: Lektorius iš Maskvos sako, kad  liaudis nepriėmė antialkoholinės kampanijos. Aš žinau, kad Krasnojarsko krašte uždarė kelis tūkstančius alkoholio parduotuvių. Pasakykite, ar buvo nors vienas gyventojų protestas prieš uždaromas alkoholio parduotuves? – Atsako: Nebuvo nė vieno. – Klausiu toliau: Žinau, kad dabar vėl pradėjo atidarinėti šimtus alkoholiu prekiaujančių parduotuvių. Pasakykite, ar yra protestų prieš atidaromas parduotuves? Atsako: Mes užversti protestais, žmonės neleidžia jų atidarinėti, nuverčia kioskus, padeginėja. Aš ir sakau: Štai jums žmonių pozicija.

Alternatyvi televizija

 Aš specialiai dviems dienoms užtrukau Maskvoje, kad padarytų mano paskaitų įrašus alternatyviai televizijai. Šiandien mes patys turime imtis iniciatyvos ir veikti. Patys spręskite, ką jums daryti ir kaip.
Abakane buvau tris dienas. Profesionali televizija, žmonėms pageidaujant, pakvietė mane ir  filmavo mano pasisakymus.  Tos laidos vadinosi Galima gerti visiems, bet reikia tik žinoti. O ką reikia žinoti prieš geriant, pasiklausykite prof. Ždanovo. Tris dienas filmavo, bet vėliau pasakė, kad viskas išsitrynė. Gerai, kad vienas vaikinas lygiagrečiai filmavo mėgėjiška kamera. Įrašas išliko ir dabar keliauja po žmones. Štai kaip oficiali TV ir valdžia žiūri į šitą gyvybės ir mirties klausimą.
Visa televizija yra valdoma tamsiųjų jėgų. Svarbu išlikti ir tokiomis sąlygomis. Reikia namuose kurti savo alternatyvią televiziją. Juk visi turime vaizdo grotuvus (videomagnetofonus), DVD grotuvus ir kitas galimybes. Vaikams reikia rodyti tai, kas jiems reikalinga, kad jie turėtų stuburą ir galėtų atsilaikyti prieš tvirkinančią propagandą. Reikia leisti savo periodinę spaudą.

* * *

Perskaitę šią medžiagą suprasime, kokias baisias pasekmes sukelia alkoholis ir tabakas, kaip jie veikia žmogų, šeimą ir visuomenę. Kas ir kodėl paleido šį, ištisas tautas naikinantį mechanizmą? Dabar pagrindinis smūgis yra nukreiptas prieš jaunimą. Tam skiriamos milžiniškos lėšos. Gelbėtis pačiam, gelbėti vaikus, tautiečius yra kiekvieno pareiga. Platinkime šią medžiagą šeimose, tarp draugų, mokyklose, perduokime iš rankų į rankas, kalbėkime apie tai.

Alkoholis Lietuvoje ir kryžius lietuvių tautai

 Statistikos Departamento duomenimis, absoliutaus alkoholio litrais vienam gyventojui teko: 2000 m. – 9,9 litro; 2001 m. – 10 litrų; 2002 m. – 10 litrų; 2003 m. – 10,2 litro; 2004 m. – 10,4 litro; 2005 – 10,7 litro.
* Lietuvos alkoholio rinkos vertė per artimiausius penkerius metus išaugs 35,5%. Pernai alkoholinių gėrimų rinka išaugo 6,9%. Lietuvių išlaidos alkoholiui itin išaugo pradėjus kilti gyvenimo lygiui po 2004 m., Lietuvai tapus ES nare. (ELTA pranešimas, „Kauno diena“, 2007-01-30)
Tokie yra oficialūs skaičiai, tačiau, kaip tvirtina Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas A. Veryga ir Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktorius V. Mačiulis, realus alkoholio sunaudojimas yra mažiausiai dvigubai didesnis, nes dalis alkoholio visada lieka neįskaičiuota. Šie specialistai sprendžia pagal alkoholinių psichozių, kurių neįmanoma nuslėpti, skaičių. 
A. Veryga:
Jei vertintume, kokiais mastais didėja alkoholinės psichozės atvejų, reali padėtis būtų daugiau nei 20 litrų gryno etilo alkoholio per metus. Per penkerius metus alkoholinių psichozių skaičius išaugo nuo 55 iki 90 atvejų šimtui tūkstančių gyventojų. Alkoholinės priklausomybės diagnozę galima nuslėpti einant gydytis privačiai, tačiau alkoholinės psichozės nenuslėpsi. Didelę alkoholio dalį išgeria vaikai, kurie teoriškai net nusipirkti jo negalėtų.
V. Mačiulis:
Visiška laisvė girtavimui. Alkoholis yra narkotikas, prie jo priprantama. Jauni žmonės gali priprasti per 6-8 mėnesius. Šiuo metu užregistruoti 2 vaikų alkoholinės psichozės atvejai. Baltoji vaikų karštinė buvo neregėtas dalykaas Lietuvoje. O dabar po Lietuvą laksto daugiau kaip 3000 nuo baltosios karštinės pamišusių žmonių, daugiau nei 600 serga lėtinėmis psichozėmis, pavydo kliedėjimu. Tai labai pavojinga, nes sutuoktiniai dažnai vienas kitą nužudo. Tokių lėtinių psichozių nuo 1990 m. padaugėjo daugiau nei 20 kartų. 80% visų savižudybių įvykdoma esant girtos būsenos. (http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=12071801)

* LR Seime vykęs Nacionalinės sveikatos tarybos posėdis konstatavo, kad vykdoma alkoholio politika iš esmės prieštarauja alkoholio kontrolės teisės aktų nuostatoms, t. y. vykdoma politika ne mažina, bet didina alkoholio vartojimą. … Posėdyje akcentuota: kad pagrindinį vaidmenį sprendžiant klausimus, susijusius su alkoholio vartojimu vaidina ne Nacionalinė sveikatos taryba, bet Ūkio ministerija, o Valstybės tabako ir alkoholio kontrolės tarybą, kaip neparankią instituciją, jau antrą kartą rengiamasi naikinti.
Be to, sparčiai auganti mažmeninė prekyba, didėjantis prekybos tinklų skaičius ir atsirandančios specializuotos alkoholinių gėrimų parduotuvės skatina gėrimų pardavimą.
– „Kauno diena“, 2007-02-14; „Kelias į pražūtį“

PSO duomenimis, kai alkoholio suvartojimas per metus vienam gyventojui viršija 8 litrus absoliutaus alkoholio, prasideda negrįžtamas tautos nykimas ir degradavimas. 2005 m. lietuviai, pagal oficialią statistiką, suvartojo 10,7 litro gryno spirito vienam gyventojui, bet iš tikrųjų, pasak, A. Verygos ir V. Mačiulio, – apie 20 litrų.
Laisva Lietuva taip pat pasistatė depopuliacinį (gyventojų mažėjimo) kryžių. Tai kryžius tautai. Tą kryžių nubraižė gimstamumo ir mirtingumo rodiklių kreivės. Kol tauta gyvybinga, gimstamumo kreivė yra aukščiau už mirtingumo. Mažėjant gimstamumui ir didėjant mirtingumui kreivės pradeda artėti viena prie kitos, susilygina, persikryžiuoja ir toliau judėdamos laiko ašies kryptimi nubrėžia kryžių. Lietuvoje šios dvi kreivės susikryžiavo maždaug 1995 metais.
Konkretūs skaičiai yra tokie: 1990 m. mirtingumo rodikliai padidėjo nuo 10,8 iki 12,8 tūkstančiui gyventojų, o gimstamumo sumažėjo nuo 15,4 iki 8,9 tūkstančiui gyventojų. 1990 m. teigiamas gyventojų prieauglis buvo +4,6 tūkstančiui gyventojų , o 2005 m.  ­­-3,9 tūkstančiui gyventojų. Galima patiems nubrėžti kreives ir pamatyti, kaip atrodo kryžius tautai.
Lietuvoje natūralus gyventojų skaičiaus mažėjimas prasidėjo nuo 1994 metų. 1994-2004 metais Lietuvos gyventojų natūraliai (neskaitant emigracijos) sumažėjo 69 tūkstančiais, o pastaraisiais metais kasmet sumažėja po 20 tūkstančių (iš ataskaitos Seimui).

* Statistikos departamento duomenimis, per trejus pastaruosius metus buvo uždarytos 422 bendrojo lavinimo mokyklos, o moksleiviško amžiaus vaikų skaičius sumažėjo 20761.
– ELTA, 2004-11-29; http://www.delfi.lt/news/daily/education/article.php?id=5563425

* Mokslininkų teigimu, nemažėjant emigracijai bei išliekant menkam gimstamumui, ilgainiui gali pristigti pinigų išmokėti numatytas pensijas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorės Audronės Morkūnienės, jau po 10 metų gali tekti skolintis pinigus, norint išmokėti tokias pensijas, kokios yra dabar numatytos.
– Lietuvos radijas; Omni Laikas, 2006-09-05

* Sunkiai suvokiama, kad vienas iš trylikos globos namuose gyvenančių vaikų yra tikras našlaitis, o likusieji yra socialiniai našlaičiai – jie turi tėvus, kurie jais nesirūpina.
– Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) projektų vadovė Agnė Kurutytė; Delfi.lt, 2006-05-17.

* Pernai kiekvienas Lietuvos gyventojas išgėrė apie šešis litrus sidro – keturis kartus daugiau nei prieš dvejus metus. Lengvųjų alkoholinių gėrimų gamintojo „Ragučio“ duomenimis, iš viso 2006 m. Lietuvoje parduota daugiau nei 20 mln. litrų sidro. Pats „Ragutis“ užima apie 40-45%. šalies sidro rinkos. Bendrovės pardavimai pernai išaugo 72%. iki 9,1 mln. litrų. Pasak D. Rutkausko, šiemet laukiama ne mažesnio apyvartos augimo nei pernai. Tikimasi, kad sidro pardavimai ypač išaugs prasidėjus vasaros sezonui.
– ELTA. 2007-01-29

* Klaipėdos mokyklos šį rugsėjį dar labiau ištuštės. Planuojama, kad jose bus 31 klase mažiau. Jose galėtų mokytis apie 800 vaikų. „Nors šie skaičiai nedžiugina, tačiau tai – optimistinė prognozė. Gali būti, jog šią rugsėjo 1-ąją į Klaipėdos mokyklas neateis dar daugiau vaikų“, – perspėjo uostamiesčio savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Virginija Kazakauskienė. Pasak jos, mokyklos tuštėja kasmet. Kiekvieną rugsėjį sulaukiama po maždaug 1500 mažiau vaikų. „Vaizdžiai tariant, kasmet netenkame po dvi vidutinio dydžio mokyklas“, – pridūrė ji.
– „Klaipėda“, 2007-03-08

* Šiaulių rajone yra apie 50% kaimų, kuriuose eilę metų nebegimsta vaikai. Kuo toliau nuo rajono centro, tuo mažiau naujagimių. „Žinokite, aš apakusi“, – neslėpė nuostabos Birutė Babrauskienė, Šiaulių rajono civilinės metrikacijos skyriaus vedėja, surinkusi informaciją apie Šiaulių rajono kaimus, kuriuose pernai negimė vaikų. Vedėja prisipažino: gavusi pirminę informaciją iš pradžių nepatikėjo savo akimis ir kai kurių seniūnų prašiusi perskaičiuoti dar kartą. Kuo kaimas labiau nutolęs nuo centro ar pagrindinių kelių, tuo labiau sensta ir miršta.
– „Šiaulių kraštas“, 2007-02-10

* Šokių salėje besivoliojantis girtas dešimties metų vaikas. Ankstyvą rytą prie alkoholio parduotuvės miksą tiesiog iš butelio pakaitomis traukiantys iš kaimo atvažiavę tėvas ir paauglė jo dukra. Į policijos komisariatus iš viešų vietų atvežami šimtai girtų vaikų. Kai kurie jau komoje – vežami tiesiai į reanimacijos skyrius. Tai kasdieniai nieko jau net nebestebinantys Lietuvos reiškiniai. Gerti tapo norma, o negerti – lyg ir patologija. Tačiau ši nuostata neatsirado savaime. Tai – į vaikus ir moteris nusitaikiusios alkoholio rinkos „pasiekimas“. Paaugliai teikia pirmenybę gėralo skoniui. O gamintojai tuo pasirūpina. Degtinę parduoda sumaišytą su sultimis ar limonadu. Vis dažniau berniukai alų pradėjo keisti neseniai atsiradusiu alaus kokteiliu, skanesniu už alų. Mergaitės taip pat geria ne šampaną ar vyną kaip jų mamos. Nusiperka „Sidro“, „Mix“-o ir kitokių paskanintų alkoholio mišinių. Būti šiek tiek išgėrus – madinga. Vilma Ancikevičienė, Kelmės rajono policijos komisariato Nepilnamečių nusikaltimų prevencijos grupės vadovė, konstatuoja liūdną faktą, jog per dešimt šių metų mėnesių į policijos komisariatą iš viešų vietų atvežti 54 girti nepilnamečiai, iš jų – 12 mergaičių. Prieš penkiolika metų girtas vaikas policijos komisariate buvo retenybė. Per keliolika pastarųjų metų alkoholis pavertė degradais, nelaimių aukomis arba nuvarė į kapus tūkstančius Lietuvos žmonių, dažniausia silpnavalius suaugusius. Dabar alkoholio rinka nusitaikė į vaikus. Situacija labai sparčiai pasikeitė, kai imta gaminti pigius, iš vaiko kišenpinigių įperkamus, pasaldintus ir paskanintus alkoholinius kokteilius. Alkoholio gamintojai augina sau naują alkoholio vartotojų kartą.
– „Šiaulių kraštas“, 2006-11-18

Moksleivių tyrimai rodo, kad Lietuvoje daugėja rūkančių vaikų. ESPAD tyrimo duomenimis, 1995-2003 m. šešiolikmečių rūkančių paauglių padaugėjo nuo 34% iki 49%, o to paties amžiaus merginų – nuo 18% iki 33%. Pastaruoju metu, kaip rodo ESPAD ir HBSC tyrimų duomenys, bent kartą gyvenime bandę rūkyti prisipažįsta 88%. 15-16 metų amžiaus berniukų ir 73% mergaičių. Rūkančių vaikų nuošimtis jau yra didesnis už suaugusiųjų.
Lietuvoje nuolat blogėja moksleivių alkoholio vartojimo situacija. ESPAD apklausa atskleidė, kad 2003 m. abstinentų skaičius tarp 15-16 metų Lietuvos moksleivių buvo vienas mažiausių iš 30-ies Europos šalių. ESPAD tyrimo duomenimis, 15-16 metų vaikų girtavimas nuo 1995 iki 2003 m. išaugo 5 kartus. 15-16 metų moksleivių, vartojusių alkoholį 10 ir daugiau kartų per paskutines 30 dienų, skaičius 1995-2003 m. tarp berniukų išaugo 4 kartus (nuo 2,6% iki 12,8%), o tarp mergaičių – beveik 5 kartus (nuo 1% iki 4,7%). Net 66 proc. Lietuvos moksleivių per paskutinius 12 mėn. buvo girti. Tai rodo jau ne atsitiktinius išgėrimus, bet sistemingą jaunosios kartos girtavimą. Todėl galima atsakingai teigti, kad didėjantis girtaujančių vaikų skaičius yra logiška nuolatinio alkoholio kontrolės politikos liberalizavimo pasekmė. Paauglių, augančių be tikrojo tėvo arba motinos, rūkymo galimybė yra 1,5 karto didesnė už paauglių, augančių su abiem tėvais. Sutrikęs bendravimas su tėvais yra dar reikšmingesnis veiksnys skatinantis rūkymą, nes rūkymo galimybę didino 2,9 karto berniukams ir 3,7 karto mergaitėms.

Vakar Seimas pritarė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų projektui. Esminė pataisa yra ta, jog norima liberalizuoti prekybą alumi, praskiestu sultimis. Tokie mišiniai jau ir dabar tapo itin populiarūs tarp paauglių. Tačiau norima, kad jie būtų pardavinėjami visur, kur tik pasiekia vaikų rankos.
– „Klaipėda“, 2007-03-14

Nacionalinė tabako ir alkoholio koalicija kreipėsi į Prezidentą, kad būtų imtasi „neatidėliotinų priemonių stabdant gėdingą tautos girdymo procesą“. Pasak Nacionalinės tabako ir alkoholio koalicijos (NTAK) prezidento dr. Aurelijaus Verygos, šiuo metu esančią situaciją neabejotinai galima vadinti kritine.
Lietuva pagal suvartojamo gryno alkoholio kiekį, tenkantį vienam šalies gyventojui, jau pirmauja Europoje. Alkoholinių psichozių skaičius per pastaruosius 15 metų išaugo 10 kartų (nuo 9 atvejų 100 tūkst. gyventojų 1990 m. iki 90 atvejų 100 tūkst. gyventojų 2005 m.). Statistikos departamento duomenimis, nuo 2000 iki 2005 m. mirčių dėl alkoholio vartojimo skaičius išaugo 40% Šalyje atlikti epidemiologiniai tyrimai parodė, kad per 10 metų girtaujančių (geriančių kas trečią dieną) 15-16 metų berniukų skaičius išaugo 4 kartus, o to paties amžiaus mergaičių – 5 kartus. Tie patys tyrimai patvirtino faktą, kad tik 2% 15-16 metų vaikų nevartoja alkoholio. 2005 m. atliktas namų ūkio tyrimas parodė, kad pagrindiniai nepilnamečių mergaičių mėgstami gėrimai yra sidras ir alkoholiniai kokteiliai, o nepilnamečių berniukų – alus. Būtent šios prekės yra dažniausiai reklamuojamos, teigia NTAK. Lietuva labai blogai atrodo tarptautiniame kontekste: pirmaujama savižudybių, žuvusiųjų keliuose, patyčių paplitimo mokyklose ir kitose suvestinėse. Visos šios socialinės žaizdos yra tiesiogiai susijusios su alkoholio vartojimu, – teigia A. Veryga. Jis primena, kad Lietuvoje net 70% savižudybių įvyksta apsvaigus nuo alkoholio. Be to, Lietuvoje jau užfiksuoti vaikų alkoholinės psichozės atvejai, o alkoholinėje komoje per šventes medikams gabenami vaikai jau tapo įprastu reiškiniu, – sako A. Veryga. Apie tai, kad valstybė nepadarė nieko, kad pagerintų padėtį, savo išvadose patvirtino ir Seimo kontrolierius. Dar daugiau, šalies Premjeras atvirai tyčiojasi iš visuomenės, teigdamas, kad alkoholio reklama neturi įtakos jo vartojimui. Ūkio ministerija, nuolat tardamasi su alkoholio gamintojais, nepaliaujamai kuria sąlygas alkoholio pramonei klestėti, – stebisi A. Veryga. Jo manymu, tokia padėtis sukuria aplinką, kurioje alkoholio nevartojantys žmonės laikomi psichiškai nesveikais.
lrt.lt, 2007-03-29

(Medžiaga apie padėtį Lietuvoje paimta iš kun. R Skrinsko leidžiamo elektroninio laikraščio PRO VITA – http://www3.vdu.lt/life)

Pabaiga

0 1246

Alkoholinis lovys ir paršiukai

Kiekvieną kartą, kai galvoju apie šią problemą, matau per visą šalį nutįsusį gigantišką alkoholį tiekiantį lovį. Prie šio lovio veržiasi apkvailinti ir apsvaigę žmonės. Matome padoriai apsirengusius žmones, kurie švenčių proga taurelėmis semia iš to lovio, – tai vadinamieji „kultūringai” geriantys; kai kas iš lovio semia puodeliais, – apie juos sakoma, kad jie geria saikingai; kai kas jau su kibiru lenda į lovį, – tai girtuoklis, blogas žmogus; o kas jau ir į lovį įkrito – tai alkoholikai.
1972 metais Kijevo kino studija susuko dokumentinį filmą apie mažų paršelių elgesį. Iš dešimties motininių kiaulių paėmė po vieną paršiuką, patalpino juos į vieną gardą ir filmavo. Tris dienas paršiukai pešėsi, o trečią dieną susimetė į bandą ir pradėjo gyventi bandos taisyklėmis. Pats protingiausias, nors ne pats didžiausias, tapo vedliu. Atneša lovį su ėdalu, pirmas ėda vedlys, po jo pirmas, antras, trečias ir t. t.
Kažkam kilo mintis į lovį su ėdalu įpilti 3 litrus alaus. Išmaišė ir padavė paršiukams. Pirmasis priėjo vedlys. Pauostė ėdalą su alumi – kažkas ne taip: uostė, uostė, žiūrėjo į kairę, uostė, žiūrėjo į dešinę ir pradėjo ėsti. Paskui – jau neuostydami, ėmė ėsti ir kiti paršiukai. Nuo alaus paršiukai pakvaišo. Pats mažiausias puolė kandžioti vedlį, žviegti – kilo muštynės – kaip prie aludės. Gyvuliukai išsibėgiojo po kampus, stovi, dreba, vienas kito bijo. Dvi dienas paršeliai pagiriojo. Trečioje dienoje išsilaižę žaizdas vėl susimetė į bandą.
Dar po dviejų dienų buvo nuspręsta eksperimentą su alumi pakartoti. Vėl įpylė 3 litrus alaus. Priėjo vedlys, pauostė – akys ant kaktos, uostė, uostė, žiūrėjo į dešinę, žiūrėjo į kairę vėl uostė, žiūrėjo į viršų, kažką prisiminė, suraukė kaktą ir knysle apvertė lovį. Žmonės pagalvojo, kad atsitiktinai. Vėl į ėdalą įmaišė alaus ir padavė paršeliams. Šį kartą vedlys tik pauostė ir iš karto apvertė lovį. Netgi vieno mėnesio paršeliui, ir tam aišku, ką daryti su tuo loviu – išversti jį visam laikui, kol visi jame nepaskendo.
Žmonės, kurie prie lovio stovi su taurelėmis ir puodeliais, – tai patys aršiausi „kovotojai“ prieš girtuoklystę mūsų šalyje. Tai „kultūringai geriantys“, kurie garsiai rėkia: atitraukite girtuoklius ir alkoholikus nuo šio lovio, jie trukdo mums kultūringai svaigintis alkoholiu. Mes atitraukiame girtuoklius ir alkoholikus nuo lovio, bet į atsilaisvinusias vietas ateina jaunimas su alaus bokalais. Ką daryti? – Apversti tą lovį visam laikui! Tai sprendimas, kuris aiškus ir vieno mėnesio paršeliui.

Alus ir vyriškumas

Dar apie alų. Vyksta baisi agresija alumi prieš mūsų vaikus ir jaunimą. Valstybės Dūmą nupirko alaus mafija. Dūma, dar prie B. Jelcino, nors ir vilkino pusantrų metų, mums pateikus galų gale priėmė įstatymą, reguliuojantį alkoholinės produkcijos gamybą. Tame įstatyme buvo keturi labai svarbūs punktai. Pirmas – alkoholiniais gaminiais vadinti visus gaminius, turinčius daugiau nei 1,5% alkoholio. Antra – uždrausti bet kokią alkoholio ir tabako reklamą, išskyrus pardavimo vietose. Trečia – riboti pardavimo laiką – nuo 11 iki 19 valandos ir vietą – ne arčiau kaip 500 metrų nuo gydymo, mokymo ir kultūros bei sporto įstaigų. Ketvirta – vietinė valdžia gali nutraukti prekybą alkoholiu savo nuožiūra. Įstatymą prastūmėme, pusę metų Jelcinas nenorėjo pasirašyti, bet pasirašė. Atsikvėpėme: pagaliau bus įstatymas. Po trijų dienų alaus mafija nupirko visus komitetus ir labai greitai buvo pridėta viena dviejų žodžių pataisa: alkoholiniais gaminiais laikyti visus gaminius, turinčius daugiau nei 1,5% alkoholio, išskyrus alų. Ši pataisa alų padarė nealkoholiniu gaminiu, nors jame yra 4-11% alkoholio. Tai pats baisiausias ir pavojingiausias alkoholinis gaminys. Jį dabar galima reklamuoti per TV,  galima parduoti kur ir kada nori, kad ir mokyklos valgykloje. Alus nelaikomas alkoholiniu gaminiu.
Ir prasidėjo baisi alaus bakchanalija. Daugelis jaunų žmonių net neįtaria, kad tai baisus narkotikas, formuojantis alkoholinę priklausomybę.  Kuo baisus alus, ypač jaunimui? Gaminant alų naudojami apyniai. Iš apynių į alų išsiskiria hormonai, labai panašūs į moteriškus hormonus – progesteroną.
Kuo skiriasi vyras nuo moters? Vyro kraujyje pagrindiniai hormonai yra vyriški, o moters kraujyje hormonai moteriški. Aš vyras, mano balsas ir charakteris vyriškas, vyriški polinkiai, man patinka moterys. Moteris koketiška, norinti patikti vyrams, jos charakteris moteriškas, balsas minkštas ir t. t. Kai vyras ilgai vartoja alų, jo organizme kaupiasi moteriškas hormonas – progesteronas. Sutrinka hormonų pusiausvyra, vyras pamažu aptunka ir tampa panašus į bobą. Jis vis mažiau domisi moterimis. Atkreipkite dėmesį, – po alaus reklamos reklamuojamos tabletės nuo impotencijos. Alų geriantis vyras pamažu praranda vyriškumą. Paskui už didelius pinigus jam siūlo preparatus nuo impotencijos.

Alkoholis ir kūrybiškumas

 Alkoholis mažina intelektą. Iki N. Chruščiovo Rusijoje, kol nebuvo alkoholizmo, moksleivių intelektas buvo aukščiausias pasaulyje. Dabar, kai moksleiviai per pertraukas skvereliuose geria alų, esame vos ne šimtojoje vietoje pagal moksleivių intelektą. Kur priežastis?
Į Novosibirsko akademinį miestelį atvažiavo Tomsko universiteto prof. L. Popovas. Jis kalbėjo apie alkoholio, emocijų ir kūrybos ryšį. Paskaitos esmė labai paprasta.
Kūryba susijusi su fiziologija. Žmogui siūlomas uždavinys: kiek bus du kart du? Atsako: keturi. Ar tai kūryba? Žinoma, kad ne. Šis ir kiti panašūs atsakymai įrašyti galvoje. Bet kai žmogus gauna uždavinį, kurio atsakymo galvoje nėra, tada prasideda kūryba. Koordinačių sistemos abscisių ašyje galime atidėti laiką, o ordinačių ašyje emocijas. Žmogus, gavęs užduotį, pradeda ieškoti atsakymo. Tai gerai matyti egzamino metu, kai užduodamas klausimas, apie kurį nebuvo kalbėta nei paskaitose, nei seminaruose. Tada reikia kažką suvokti, ieškoti atsakymo, kurio galvoje nėra. Čia prasideda kūryba.
Galvoje yra mažas organas, vadinamas hipotalamusu arba pagumbrio liauka. Jie reguliuoja emocinę žmogaus būseną. Pagumbrio liauka duoda įsakymą ir į kraują išsiskiria noradrenalinas. Šis hormonas (stresinis) sukelia neigiamas emocijas. Žmogaus emocinė būsena ima blogėti. Žmogus ieško, pyksta, galvoja, – juk reikia surasti atsakymą. Ir staiga, kažkokiu tai momentu, kuris vadinamas nušvitimo akimirka, į darbą įsijungia visi 15 milijardų neuronų. Ir jie suranda atsakymą, kurio galvoje nebuvo. Tuojau pat pagumbrio liauka duoda įsakymą ir į kraują išmetama daug serotonino, atsakingo už teigiamas emocijas. Nušvitimo metu emocijų kreivė iš karto šoka aukštyn į pliusą, o vėliau pamažu nusileidžia. Ši staigiai į viršų kylanti ir pamažu krintanti kreivė yra nušvitimo kreivė (rodo brėžinį).
Nušvitimo momentą registruoja ir prietaisai – odos varža ant smiliaus jo metu sumažėja du kartus. Taip kūryba yra susieta su fiziologija.
Išgerta stiklinė vyno ar bokalas alaus dviem savaitėm blokuoja hipotalamuso veiklą. Toks žmogus dvi savaites kūrybos atžvilgiu yra žemiau beždžionės. Ir beždžionės suranda kažką nauja, o išgėręs žmogus gali maitintis tik senomis žiniomis. O jeigu jis kartą per dvi savaites gers alų, jam visiškai išnyksta kūrybiniai sugebėjimai.
Maskvos universitete atliko įdomų bandymą: studijavo žiurkių kūrybines galimybes. Paėmė 20 žiurkių ir padalijo pusiau. Vieną dešimtį maitino ir girdė vandeniu, o kitą dešimtį maitino ir girdė alumi. Stebėjo, kaip skirsis jų kūrybinės galimybės. Eksperimentas labai paprastas. Visą parą nemaitintą žiurkę patalpina prieš labirintą, susuktą pagal laikrodžio rodyklę. Tame labirinte yra 4 aklitakiai, o labirinto centre padėtas rūkytų lašinių kąsnelis. Atidaro užtvarą, alkana žiurkė, jausdama lašinius, įbėga į labirintą ir ieško. Sekundometru matuojama, per kiek laiko žiurkė atras lašinius. Blaivi žiurkė pirmuoju bandymu lašinius surado per 15 sekundžių. Ją vėl į narvą ir kartoja iš naujo. Antrą kartą žiurkė lašinius surado per 14 sekundžių, trečią – per trylika, ketvirtą – per 12 sekundžių. Žiurkė įsimena. Penktąjį kartą žiurkė susivokė, įvyko kūrybinis aktas, ji suprato, kad nėra reikalo lįsti į tuos aklitakius, – suk tik į dešinę pusę ir lašiniai tavo. Per pusę sekundės ji jau rasdavo lašinius. Žiurkė išmoko.
Tada užduotį pasunkino: įleido ją į tokį pat labirintą, bet susuktą prieš laikrodžio rodyklę. Pirmuoju bandymu žiurkė rado lašinius po 18 sekundžių, antruoju – per penkiolika, o per trečią bandymą žiurkė vėl suvokė, kad nereikia lįsti į aklitakius ir lašinius pasiekė per pusę sekundės. Tai kūrybinis aktas.
Po to tikrino alumi girdomų žiurkių kūrybines galimybes. Paveiktos alkoholio žiurkės, net ir alkanos, ne taip noriai ieškojo maisto. Kartais žiurkė nosimi įsiremdavo į aklitakį ir ten stovėjo, badė nosimi sieną, ją net reikėjo liniuote iš ten išstumti, kad ji imtų ieškoti. Pirmuoju bandymu alkoholio paveikta žiurkė iki lašinių atbėgo per 90 sekundžių. Antru bandymu per 110, trečiu per 90, ketvirtu per 120 sekundžių. Kiekvieną kartą žiurkė ėjo tarsi pirmą kartą ir nieko nesuvokė. Kai alkoholio paveiktą žiurkę įleido į prieš laikrodžio rodyklę susuktą labirintą, prasidėjo dar įdomesni dalykai. Pirmuoju bandymu žiurkė rado lašinius per 100 sekundžių, antruoju per 150, trečiuoju per 200. Žiurkė į tą labirintą eidavo vis nenoriau ir nenoriau. Ji tarsi protestavo: na kaip čia dabar šitaip, aš pripratau kitaip. Alkoholio paveikta žiurkė nenorėjo priimti nieko naujo.
Fizikas teoretikas L. Landau savo knygoje rašo: Kartą per Naujus Metus mane įkalbėjo išgerti taurę šampano. Po to visą mėnesį negalėjau normaliai dirbti. Mano galva nedirbo kūrybiškai. Tik po mėnesio vėl galėjau dirbti kaip fizikas teoretikas.
Mus kvailina šampanu, alumi. Pakanka kas dvi savaitės išgerti taurę šampano ar bokalą alaus, ir kūrybinės galimybės išnyksta.

Apie sausą įstatymą

Ar galima gyventi be alkoholio mūsų laikais? Galima. Yra šalys, kuriose negeriama. 44 pasaulio šalys gyvena sauso įstatymo sąlygomis. Tai musulmoniškos ir Artimųjų Rytų šalys. Gyvena jie gerai. Pavyzdžiui, važiuojant į Iraną, deklaracijoje yra klausimas: Ar vežatės alkoholio ir kitų narkotikų? Alkoholis ten prilygintas narkotikams. Egipte veikia sausas įstatymas. Už alkoholio vartojimą – 60 smūgių lazda. Tačiau kurortuose, kur norima pritraukti užsieniečius, – sausas įstatymas neveikia.
1998 metais teko dalyvauti Humanizmo ir blaivybės kongrese, kuris vyko Švedijos mieste Esterzunde. Jo centre yra didžiulė parduotuvė, kurioje galima rasti viską, išskyrus alų, vyną ir degtinę. Mums, atvykusiems iš „girtos Rusijos”, buvo labai keista. Aplankėme kitas parduotuves ir jose neradome alkoholio. Švedo paklausiau: Ar Švedijoje sausas įstatymas? – Kol kas ne, – atsakė, – Už miesto yra parduotuvė, kurioje alkoholiu prekiaujama tris valandas per dieną. Visi geriantys atvažiuoja ten apsipirkti. Tačiau alkoholį ten parduoda tik pateikus pasą. Duomenys įvedami į kompiuterį ir policija gauna pranešimą, kad toks ir toks pirko alkoholio. Gali būti problemų.
 Butelis degtinės ten kainuoja 24 JAV dolerius, o cigarečių pakelis 8 dolerius. Į tuos, kurie vartoja alkoholį ir tabaką, žiūrima kaip į išprotėjusius. Išprotėję žmonės. Jie kenkia sau, kenkia aplinkiniams ir dar didelius pinigus už tai moka. Aišku, kad ne viskas su jų protu tvarkoje. Gyvenome ten 8 dienas. Per tą laiką nemačiau nė vieno policininko, nemačiau nė vienos konfliktinės situacijos gatvėje. Po langais ištisą parą stovi dviračiai, vežimėliai, mašinos. Niekam nėra minties kažką iškrėsti – blaivūs žmonės gyvena. Norėjome pamatyti nors vieną girtą. Per 8 dienas matėme du girtus: vieną švedą ir vieną rusą.
Tame kongrese kalbėjo Švedijos darbo ministrė, jauna moteris. Ji pasakė, kad 8 iš 16-os Švedijos vyriausybės narių yra blaivybės organizacijos nariai ir iš principo nevartoja nei alkoholio, nei tabako. 112-os šalių atstovai atsistojo ir jai plojo. Ji sakė: Švedijoje yra bedarbių problema, tačiau 99% ši bedarbystės problema yra tik dėl išlikusios prekybos alkoholiu. Žmonės, kurie vaikšto į alkoholio parduotuves, dirbti nenori. Jie gauna dideles socialines išmokas ir jas prageria. Jeigu ir įsidarbina, jie nesugeba kokybiškai dirbti. Švedijos vyriausybė, sekdama Norvegijos pavyzdžiu, 2000 metais nori visai uždrausti prekybą alkoholiu.
Norvegijoje nuo 2000 metų faktiškai uždraustas ir tabako pardavimas. O žinote kodėl? Norvegijoje ir Švedijoje yra karalius ir karalienė. Jie myli savo liaudį, jie nori, kad išaugtų sveiki, pilnaverčiai palikuonys.
Mano šeimoje jau 21 metai sausas įstatymas. 1983 metais aš perskaičiau akademiko F. Uglovo pranešimą. Tame pranešime Uglovas parodė, kad gyventojai yra tikslingai naikinami alkoholiu, kaip kadaise Amerikos indėnai. Dar Brežnevas buvo gyvas, kai ši gyventojų naikinimo programa buvo paleista. Perskaičiau ir man plaukai atsistojo. Patikrinau visus skaičius. Grįžęs namo, surinkau iš baro konjakus, vynus ir nustebusios žmonos akyse viską išpyliau į klozetą. Pasakiau, kad mūsų namuose daugiau šito nuodo nebus. Gerai supratau, kam reikalinga, kad šituos nuodus „kultūringai“ gerčiau. Supratau, kad netylėsiu, nors ir kiek tai kainuotų. Eisiu, kalbėsiu, kas yra ruošiama mūsų žmonėms. O kainavo iš tiesų daug.
Taipogi supratau, kad pirmas klausimas, kurį man užduos: O kaip tu pats? Ar negeri? Tikriausiai geri kultūringai? Išmokyk mus kultūringai gerti ir problema bus išspręsta. Betgi kultūringai gerti neįmanoma išmokyti – juk tai narkotikas. Mūsų akademiniame miestelyje prasigėrė keturi akademikai, prasigėrė kaip Jelcinas ar kaip bet kuris kitas darbininkas. Nėra jokio skirtumo.
Šventės mūsų šeimoje blaivios, svečiai, draugai, giminės blaivūs. Gyvename gerai, šita tema nėra jokių kalbų ir netgi juokų. Viskas normalu.
Mano vyresniajai dukrai 33 metai. Ji dirba Novosibirsko televizijoje. Negalite įsivaizduoti, kiek bjaurasties ir šlykštumo toje kloakoje. Ji vienintelis žmogus visoje televizijoje negeria alkoholio ir nevartoja narkotikų. Jaunesnioji dukra baigė Ekonomikos ir valdymo institutą. Aš tik vieną kartą buvau nuvažiavęs į jos institutą. Patekęs ten per pertrauką vos gyvas likau. Reikėjo laiptais užlipti į penktą aukštą. Kiekvienoje laiptų aikštelėje stovėjo rūkančios merginos. Visa laiptinė skendėjo dūmuose.
Ir ištekėjo dukros už blaivių jaunų vyrų. Juk švara traukia švarą. Pagalvojau, kad esu laimingas tėvas. Mane dažnai gelbsti Blaivybės Sąjungos ženklelis. Jame pavaizduotas šv. Jurgis ant žirgo, ietimi smeigiantis drakoną. Manęs klausia, kas tai per ženkliukas. Aiškinu, kad tai šventa ir amžina blaivaus gyvenimo idėja. Aš ne todėl alkoholio nevartoju, kad skauda kepenis ar inkstus. Aš savo blaivumu save ir tautą gelbsčiu, ir tave gelbėju nuo pražūties. Tokia pozicija kiekvienoje kompanijoje sukelia pagarbą. Rusijoje visada gerbdavo idėjos žmones. Nori man įpilti – aš stiklinę atitraukiu. Tu ką, sergi? Ne, vaikinai, priešingai – aš esu sveikas, tai su jumis ne viskas tvarkoje. Nuo šito nuodo pradėsite kvailėti, sirgti.
Neseniai suradau savo bendraklasį, su kuriuo nesimatėme 20 metų. Atvažiuoju pas jį. Susitikome, apsidžiaugėme. Mažas penkerių metų sūnelis Petka bėgioja. Jis man sako: Pažaisk su Petka, o aš stalą paruošiu. Po penkių minučių su Petka mes jau draugai. Netrukus pakviečia prie stalo. Ateinu: stalas padengtas dviem, butelis Amareto ir dvi stilinės pripiltos. Aš atsisėdu prie stalo, o jis vis dar virtuvėje. Ateina Petka ir galvoja, ką jam daryti – stalas jam nepadengtas. Aš jam ir sakau: – Sėskis kartu su vyrais. – Petka atsitempia kėdę, o aš paėmęs pripyliau trečią stiklinę vyno Petkai. Ateina tėtis. Mato, sėdi Petka ir jam stiklinė vyno pripilta. Jis taip nerūpestingai sako: – Petka negeria. – Aš sakau: – Kaip tai negeria? – O jis: – Ne, ne Petka negers, – ir nori paimti Petkos stilinę. Aš jo ranką atstūmiau ir klausiu: – Petka, ar gersi? – Petka abiem rankomis sugriebė stilinę: – Gersiu.Aš sakau: – Gers, tegu geria. – Na ką tu galvoji, Petkai negalima, – protestuoja bičiulis. – O kodėl negalima? – atkertu aš. – Bet juk tai alkoholis. – Na ir kas čia tokio? – atkertu aš.  Kaip tai, na ir kas? Juk tai nuodai. Aš tik ir laukiau kada jis pasakys, kad alkoholis nuodai. Nuodai! Tai ką tu, tais nuodais ruošiesi mane girdyti? Na, tik vaikams nuodas. – Ar tu gali man paaiškinti, kaip čia yra, kad vaikams iki 18 metų nuodas, o vėliau jau ne? Ne, – sakau, – kuo maitini savo Petką, tuo maitink ir mane. Nuodų mes su Petka negersime. Eime, Petka, išpilsime tuos nuodus. – Paėmėme savo stilines ir išpylėme į klozetą, nuleidome vandenį, ir sakau Petkai: – Žiūrėk, Petka, niekada negerk šito nuodo, kvailas liksi. Petka greitai nubėgo, atnešė tėtės stiklinę ir išpylė į klozetą: – Tėte, kvailas liksi. Prie blaivaus stalo mes su juo prasėdėjome ir prakalbėjome iki ryto. Taip nuoširdžiai pabendravome. Eilinį kartą supratau, kiek daug nuoširdaus, žmogiško bendravimo suryja šitas baisus alkoholinis nuodas. Įsivaizduokite, kad tą vyną mes būtume gėrę. Aišku, vieno butelio nebūtų užtekę, būtų reikėję antro ir trečio. Per valandą, dvi prisigertume, prisimintume kokią nors šlykščią istoriją, nuvirstume miegoti, o ryte sieloje bjauru, visa galva ūžia. Toks tai būtų buvęs senų draugų susitikimas.