Žymės Posts tagged with "atvira visuomenė"

atvira visuomenė

0 833

­Aktyvus liberalaus globalizmo apologetas, visame pasaulyje žinomas finansų spekuliantas Džordžas Sorošas. Jis yra jau ilgametis CFR, „Trišalės komisijos“ narys, vienas iš aktyviųjų Bilderbergo klubo narių. Jaunystėje Sorošas mokėsi Londono ekonomikos mokykloje (LSE). Ši mokymosi įstaiga buvo įkurta „Fabianiškos visuomenės“ grupės (Beatričės ir Sidney Webb, Gremu Velsu ir Džordžu Bernardu Šo), aktyviai dalyvaujant geopolitikui Halfordui Makkinderiui, kuris buvo jos antruoju direktoriumi nuo 1903 iki 1908 metų. Londono ekonomikos mokykloje Sorošo dėstytoju buvo 1947 m. iš Vengrijos emigravęs Karl Popper (1902 – 1994) – stambiausias neoliberalizmo teoretikas ir „atviros visuomenės“ koncepcijos autorius. Ši koncepcija susideda iš to, kad bet kokie socialiniai ir politiniai projektai, pagal kuriuos buvo statomos visos tradicinės visuomenės ir kurios išliko kažkuriuose visuomenės tipuose Moderne (ypač socialistinėje ir nacistinėje), būtinai besiremiančios ant prievartos prieš individą, kadangi primena jam svetimus įsivaizdavimus apie tai, koks turi būti pasaulis, individas, elgesio modeliai ir t.t. Visa tai K. Popperis tapatina su „kolektyviniu identitetu“. Kad pastatyti iš tiesų laisvą socialinę sistemą, Popperio vadinama „atvira visuomene“, būtina pilnai atsisakyti nuo visų socialinių normatyvų ir duoti pačiam individui teisę rinktis ir keisti bet kokias identiteto formas. Niekas nežino, kas ir kaip yra iš tikrųjų, ir dėl to niekas negali kalbėti, kaip visa tai turėtu būti, tikina Popperis. Dėl to visuomenė privalo nusišalinti nuo visų bendrai privalomų formuluočių, projektų ir normatyvų, suteikiant individams patiems bet kuria kryptimi statyti veiksmų ir sprendimų grandines. Ant sociumo derėtu pernešti laisvos prekybos principus, kur kiek vienas gali vykdyti bet kokį sandėrį, ir gali vykdyti bet kokios rūšies ekonomine veikla. Visuomenei belieka tik stebėti tai, kad jos nariai savo laisve nesinaudotu kenkiant kitiems. Be to, atvira visuomenė turėtu negailestingai, ne dėl gyvybės o dėl mirties kovoti su savo priešais (pagrindinis K. Popperio veikalas taip ir vadinasi: „Atvira visuomenė ir jos priešai“), tai yra su tais, kas galvoja kitaip (nei K. Popper).

21362857_1471209402915797_770242511_n

Džordžas Sorošas „atviros visuomenės“ filosofiją padarė savo gyvenimo programa ir po to, kai finansinėmis spekuliacijomis ir žaidimuose biržoje uždirbo savo milijardus dolerių, sukūrė specialų fondą, kurio užduotis buvo „atviros visuomenės“ sukūrimas globaliu mastu.

Džordžas Sorošas paskyrė savo tikslu įgyvendinti Popperio idėjas gyvenime, palaužti „uždaras visuomenes“, kovoti prieš „atviros visuomenės priešus“ ir visą pasaulį paversti į „atvirą visuomenę.“ Visi kultūrinės, finansinės, švietimo iniciatyvos, kurias palaikė ir finansavo Sorošas, turėjo aiškią ideologinę užduotį:
– Bet kokio kolektyvinio identiteto silpninimas visuomenėje ir jos apologetų diskreditacija (atviros visuomenės priešų);

– Kosmopolitinių nusistatymų diegimas;

– NVO ir žmogaus teisių judėjimų finansavimas;

– Liberalios filosofijos ir individualizmo pamokslavimas;

– Švietimo programų ir iniciatyvų palaikymas, nukreiptų globalistiniame vektoriuje, kritikuojant ir išjuokiant nacionalines istorijas, tokių vertybių menkinimas, kaip kultūrinė savimonė, valstybinis suverenitetas ir t.t.;

– Nacionalinių administracijų kritika;

– Tų politinių jėgų finansavimas, kurios buvo orientuotos į JAV ir Vakarus ir skelbė ištikimybę liberalioms vertybėms (ženkli dalis valstybinio aparato šiuolaikinės Gruzijos prie Saakašvilio iki pat šiandien oficialiai gauna algas iš Sorošo Fondo);

– Valstybinio suvereniteto pažeidimas tose šalyse, kurios nepasirengusios integruotis į globalų pasaulį ( net iki pat „spalvotųjų revoliucijų“ finansavimo Serbijoje, Ukrainoje, Gruzijoje ir t.t.

Tuo pačiu Sorošas veikė tampriai susijęs su kitomis globalistinėmis struktūromis, kartu su jomis atidirbant bendrą strategiją.

Vos tik kai kurių šalių vyriausybės aptiko už filantropinės Sorošo Fondo veiklos kietą ideologinį ir politinį motyvą, jam uždraudė būti savo teritorijose, iš pradžių Baltarusijoje (1997 m.), o po to Rusijoje (2004 m.). Reiktu pažymėti, kad Sorošas nuoseklus savo kovoje prieš vertikalias social-politines organizacijų formas – pirmiausiai prieš nacionalines valstybes. Taip jis buvo už liberalkairiųjų ir anarchistinių protestų ir vakarų Europos šalyse, net ir JAV, tais atvejais, kai jo manymu, valdančiųjų elitų politika atsisakė nuo „atviros visuomenės“ principų. Įtakingas, JAV  turintis daug narių Sorošo tinklas sudarė protestinio judėjimo pagrindą, atsiskleidusiame po to kai prezidentu buvo išrinktas Donaldas Trampas. Anksčiau tie patys tinklai, bet jau Anglijoje, protestavo prieš Brexit, Anglijai išeinant iš Europos Sąjungos, ir atsisakant pripažinti Britanijos  referendumo rezultatus. Svarbiausią vaidmenį Sorošo struktūros suvaidino nuverčiant S. Miloševičiaus režimą, o taip pat Maidano periode, Ukrainoje.

Sorošas ne kartą pasisakė apie globalizaciją, pabrėžiant jos pozityvias puses ir kritikuojant tai, kas jai trukdo ar nuveda į šalį nuo greičiausio „atviros visuomenės“ sukūrimo. Sorošo atveju mes matome įsitikinusį ir veiklų, idėjinį globalistą, fanatiškai besistengiančio įgyvendinti savo ideologinius ir filosofinius nusistatymus ir praktikoje remti „globalios visuomenės“ kūrimą. Bet savo strategijoje jis priveda iki logiškos pabaigos tik vieną – liberaliąją – šiaurės Amerikos identiteto pusę, pilnai vengiant kitos – konservatyviosios. Dėl to Sorošas atstovauja globalisto figūrą, atitrūkusio nuo amerikietiško konteksto ir mąstančio planetos kategorijomis. Tais atvejais, kai pačios JAV demonstruoja vienokias ar kitokias konservatyviasias tendencijas, Sorošas pradeda savo eilinę kampaniją, prieš jas nukreiptą. Dėl to jį galima vertinti kaip kraštutinį amerikanizmo ir atlantizmo atvejį: jame amerikietiškas identitetas pilnai atitrūksta nuo savo lokalaus – paties amerikietiško – istorialo ir tampa tiesiogine to žodžio prasme transnacionaliniu fenomenu.

G. Dugin, Noomachija „Naujojo Pasaulio civilizacijos“ 2017 m. 297p.

ISBN 978-58291-2051-1

1 1645

Lietuviška televizija ir radijas šiomis dienomis gąsdina savo piliečius, kad Europoje naikinama demokratija. Daugiausiai ašarų globalizmo šlovintojai lieja dėl Vengrijos parlamento priimto švietimo įstatymo pataisų, kurios gali panaikinti vieno žinomiausių pasaulio spekuliantų Džordžo Sorošo (George Soros) įkurtą ir visų liberalų liaupsinamą Vidurio Europos universitetą (CEU). Vengrijos vadovai itin kritiškai pasisako apie Vengrijoje gimusį Dž.Sorošą, kaltina jį noru daryti įtaką šios šalies politikai.

Kodėl Lietuvai turėtų būti svarbu, kas vyksta Vengrijoje? Lietuvoje irgi yra daugybė šio veikėjo įsteigtų organizacijų, melžiančių mūsų valstybę, varančių globalistinę propagandą – jaukiančių protą paprastiems žmonėms. „Vakaro žinios“ paprašė Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro, politikos apžvalgininko Rolando PAULAUSKO priminti „filantropo“ ir „mecenato“ Dž.Sorošo nuopelnus Lietuvai ir visam pasauliui.

– Pirmiausia Dž.Sorošas yra pasaulinio masto finansų spekuliantas. Žodis „spekuliantas“ kažkada pas mus turėjo neigiamą konotaciją, bet dabar tarsi tokių jau net nėra, nes spekuliacija šiais laikais – kaip ir įteisinta veikla… Ko gero, viena garsiausių jo operacijų buvo „prasukta“ prieš daug metų, kai jis sėkmingai „šokdino“ anglų svarą sterlingų. Įsivaizduokime, kokia finansine galybe disponuoja šis veikėjas, jeigu jis sugebėjo net Anglijos valiutą priversti „judėti“ pagal savo planus. Sakoma, kad vien šioje operacijoje Dž.Sorošas susižėrė daugiau nei milijardą dolerių… O tokių ir panašių operacijų jis suorganizavo ne vieną. Yra daug teiginių vakarietiškoje spaudoje, kad jam kažkas padeda tai daryti, nes yra daug tokių keistų operacijų, kurių vienas žmogus tiesiog negalėtų aprėpti. Žodžiu, jis tikrai nėra vienišas, o greičiausiai yra vienas ryškesnių atstovų tos grupelės žmonių, kurie realiai savo pinigais valdo pasaulį.

– Kas šį poną traukia į Rytų Europos erdvę? Kokia veikla jis čia pasižymėjo?

– Subyrėjus Sovietų Sąjungai ir Varšuvos Paktui, o toms valstybėms pakeitus savo politinius ir ekonominius santykius, čia visur atsirado įvairių Dž.Sorošo organizacijų, kurios buvo pavadintos „Atviros visuomenės fondais“. Tai yra pagrindinė jo ideologija, ir skamba visa tai tarsi labai gražiai – esą mes pasisakome už atvirą visuomenę, kad nebūtų tarp žmonių barjerų, kad visi gražiai gyventume ir t.t. Na, kas galėtų tokiems teiginiams priešintis? Tačiau visada reikia kelti klausimą: jeigu žmogus už kažką moka savo didžiulius pinigus, vadinasi, jis tą daro ne šiaip sau. Kitaip sakant, ar tai yra jo aiškus pragmatinis planas, ar tai susiję su jo kažkokiom fantazijom? Galbūt jis yra svajoklis, kuris neturi kur dėti pinigų ir nutarė pagražinti bei pagerinti pasaulį, kurdamas tokią „atvirą visuomenę“ pagal savo fantazijas? Šis klausimas visada liks atviras.

– Tuomet pamėginkime pažvelgti, ką gi reiškia ta atvira visuomenė pagal Dž.Sorošą?

– Kad tai suprastume, palyginkime valstybę ir tautą su namais ir šeima. Kiek ilgai šeima galėtų gyventi, jeigu jos namų durys būtų visiškai atviros? Pirmiausia turbūt viską išneštų vagys. Tačiau perkelkime šitą sumanymą į valstybės erdves ir lygiai taip pat galėtume pasijuokti – juk jeigu valstybė nesaugo savo sienų, tai ji anksčiau ar vėliau pavirsta į pereinamą kiemą. Vakarų Europos valstybės į tai jau ir pavirto. O štai tokie žmonės kaip Dž.Sorošas, ar iš blogų, ar iš gerų ketinimų, ir pasiekė tokį rezultatą – istorinės Vakarų Europos valstybės šiuo metu jau neturi jokios ateities, nes daugelyje didžiųjų miestų daugiau gimsta vaikų, nepriklausančių Europos civilizacijai, negu tikrų europiečių. Tai yra oficiali statistika. Dž.Sorošas su į jį panašiais svajokliais prie to labai smarkiai prisidėjo.

– Tačiau, be tos „atvirų durų“ politikos, sorošininkai skleidžia ir tautų bei valstybių naikinimo ideologiją. Kokių čia tikslų siekiama? Per kokius „emisarus“ veikiama?

– Na, paimkime kad ir mūsų pagarsėjusią Šakalienę. Visi jos įstatymai, nukreipti prieš šeimą, savo šaknimis tiesiog suaugę su Dž.Sorošo fondu – kiekvienas gali atsidaryti „Vikipediją“, kur apie ją parašyta su visomis nuorodomis, kad ji jau daug metų yra šio fondo darbuotoja. Taigi, pastarųjų jos keliolikos metų gyvenimas vienaip ar kitaip yra susijęs su Dž.Sorošo fondų pinigais. Taigi, kad tas Dž.Sorošas su savo „atviros visuomenės“ politika akivaizdžiai ardo šeimas, normalius tradicinius santykius tarp vyrų ir moterų… Kam jam šito reikia, aš vienareikšmiško atsakymo neturiu. Vienas iš atsakymų, kurį daug kas mato, yra žmonių skaičiaus mažinimas – tie, kurie realiai valdo šitą pasaulį, kurie operuoja milijardais ir trilijonais, jau seniai atvirai sako, kad žmonių yra per daug šitame pasaulyje, ir jie kuria įvairiausias programas, kad jų būtų mažiau. Suprantama, kad sugriovus tradicines šeimas bei normalius santykius tarp vyrų ir moterų, tai atsilieps… Tačiau juk tai galima daryti ir kitaip, atviru tekstu. Pavyzdžiui, kinai savo metu tą patį pasakė – kad žmonių pas juos yra per daug, todėl įvedė vieno vaiko politiką. Nežinau, kam reikalinga visa ši konspirologija… Neturiu vienareikšmiško atsakymo, kam jie griauna Vakarų civilizaciją.

– Grįžkime prie Vengrijoje Dž.Sorošo įkurto universiteto. Skirtingai nei pas mus, vengrų valdžia neapsikentė tokio svetimkūnio savo teritorijoje ir pradėjo ginti savo valstybės interesus. Kuo nepatiko „atvira visuomenė“?

– Tai yra grynai Dž.Sorošo finansuojamas universitetas, kuriame dėstoma anglų kalba. Beje, pats Dž.Sorošas ne vienoje valstybėje yra persona non grata, ne viena valstybė yra uždraudusi jam atvykti į šalį, likvidavusi jo finansuojamas organizacijas… Tai daug ką pasakantis faktas. O Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, kuris yra iškėlęs kovos vėliavą už savo valstybingumą ir savo tautą, yra puolamas iš visų pusių ir, reikia manyti, geriau žino, ką daro, negu kai kurie mūsų veikėjai, kurie piktinasi to universiteto galimu uždarymu. Kokie gi kadrai yra ten ruošiami, labai nesunku suprasti. Jeigu tas universitetas remia juvenalinę justiciją, visų rūšių homoseksualistų reikalus, atvirumą visiems pasaulio perėjūnams, tai jis akivaizdžiai veikia prieš nacionalinę valstybę. Lygiai taip pat nesunku suprasti, kokias idėjas tokie kadrai skleidžia visoje Rytų Europoje. Juk tas universitetas kaip tik ir skirtas Centrinei ir Rytų Europai.

– Tuomet pasvarstykime, kas nutiktų, jeigu koks nors Aleksandras Lukašenka sugalvotų pas mus atidaryti savo „filantropų“ finansuojamą universitetą? Tikriausiai, remdamiesi Dž.Sorošo diegiama „atvirumo“ praktika, jį priimtų išskėstomis rankomis?

– Žinoma, smagu taip pasijuokti… Pas mus, tarp kitko, veikia baltarusių universitetas, tik jis nukreiptas prieš A.Lukašenką… Štai čia ir matome net ne dvejopus standartus, o visišką kreivų veidrodžių karalystę. Kokia keista yra Dž.Sorošo propaguojama „atvira visuomenė“ – čia atvirai gali veikti tik labai konkrečios vienos ideologijos veikėjai. Kitaip sakant, jo „atvira visuomenė“ yra atvira tik jam pačiam ir į jį panašiems. Jeigu jis tikrai būtų už atvirą visuomenę, už laisvą minčių bei nuomonių sklaidą, už apsikeitimą idėjomis, tai viskas turėtų atrodyti visiškai kitaip, kad net nebijotų A.Lukašenkos „filantropų“… O dabar mes statome namus, atvirus visiems vėjams, kurie toli gražu nėra tokie ir atviri. Jie atviri tik „teisingiems“ vėjams.

– Akivaizdu, kad ponas Dž.Sorošas gyvena ne tik „atvirais vėjais“. Kas jums įstrigo iš pastarųjų jo veiklos metų? Kur jis dabar dėlioja akcentus?

– Kai kalbama apie tą „atvirą visuomenę“, tai nuolat Vakarų spaudoje aptinku nemažai straipsnių, kuriuose rašoma, kad tuos „pabėgėlių“ srautus finansuoja Dž.Sorošo remiamos organizacijos. Negaliu to patikrinti, bet apie tai rašo patys vakariečiai. O kad pabėgėliai yra parengti laisvam klaidžiojimui po mūsų namus, turbūt visi supranta – jie žino, kur bėgti, jie turi žemėlapius, planus, net elgesio Europoje brošiūras. Juk kažkas visa tai apmoka. Beje, nuolat girdime apie tokius reiškinius, kad gelbėjimo laivai surenka tuos pabėgėlius prie Libijos krantų ir gabena juos į Italiją, o ne atgal, nors iki Libijos kranto vos keli kilometrai… Kažkas visa tai taip pat apmoka. Dar viena Dž.Sorošo veiklos sričių – protestų prieš Donaldą Trampą organizavimas. Kai jį išrinko prezidentu, o išrinko akivaizdžiai „ne tą“, iškart pasirodė skelbimai internete, kviečiantys už pinigus protestuoti prieš demokratiją, kuri šįkart pasaulio galingiesiems neįtiko… Už viso to stovėjo Dž.Sorošas. Tačiau aš niekada nepatikėsiu, kad tai yra vieno pagyvenusio žmogaus veikla, – esą yra toks vienas ekscentriškas spekuliantas, kuris per gyvenimą susižėrė milijardus, tai dabar jis fantazuoja ir kelia sąmyšį visame pasaulyje. Nieko panašaus. Jeigu už jo nugaros nestovėtų ištisas sluoksnis įtakingų pasaulio žmonių ir jėgų, jis niekada to nedarytų – niekas jam to neleistų. Vadinasi, visa tai, ką jis daro, yra suderinta.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“