Tags Posts tagged with "alkoholis"

alkoholis

0 3344

Nuolat atnaujinamas straipsnis, kuriame publikuosiu vertingus video. Tokius kuriuos aš rekomenduoju peržiūrėti, jog gautumėt tam tikrų žinių. Taip pat mielai laukčiau rekomendacijų ir iš skaitytojų. Būtų geriausia, jog video būtų lietuvių kalba, na dar anglų tiktų.

Finansai, monetarinė politika

1. Pinigų paslaptys: Valiuta ir pinigai. Nors tarp eilučių galima pamatyti komerciją, bet pats video labai puikiai parodo pinigų esmę.

2. Vaikišku animaciniu stiliumi paaiškinami labai rimti dalykai. Federalinės rezervų sistemos atsiradimas, monetarinė politika, palūkanos ir t.t.

3. Trumpas įvadas į vieną didžiausių bankinių korporacijų – Goldman Sachs. Jos nusikalstamą finansinę veiklą JAV kuri stipriai prisidėjo prie 2007 metų krizės. Taip pat šio banko veiklą Graikijoje kas privedė ir iki eurozonos finansinės krizės. Filme įrodomi tamprūs banko ir JAV bei ES valdančio politinio elito ryšiai, jų neteisėta veikla vardan Goldman Sachs interesų.

Goldman sachs – Pasaulį valdantis bankas. (Filmai.in dokumentika)Spausti čia jeigu norite peržiūrėti.

Ekonomika, politinė ekonomika.

1. Labai sutrumpinta Naomi Klein knygos „Šoko doktrina“ apžvalga. Bet puikiai tinka kaip įvadas prieš ieškant tos knygos. Kuri dabar deficitas, nes pardavimuose nerasit. Nebent bibliotekose.
P.S: Pirkčiau tą knygą už protingą kainą, naudočiau švietimo tikslais. Rašykit info@kulgrinda.lt

2. Priežastys kodėl buvo nuverstas Kadafis ir Huseinas.

3. K. Markso „Kapitalas“ per 5 minutes.

Sobriologija, informacija apie visuomenės valdymą per nuodus ir kvaišalus.

1. Puiki Ždanovo paskaita. Kūlgrindoje ji buvo perteikta tekstine forma (1 dalis, 2 dalis, 3 dalis ir 4 dalis).

2. Labai gera Aurelijaus Verygos paskaita apie alkoholio žalą. Pateikta nemažai pavyzdžių ir taiklių pastabų.

3. Tyrimas kurio metu atskleista kaip Lietuvos tabako gamintojai/platintojai, vardan didesnio pelno, nuodija rūkančius.

Vartotojiška kultūra, ekologija, maistas.

1. „Pirk – vartok – pirk“. Filmas apie suplanuoto senėjimo įdiegimą į pasaulinę pramonę. Kada daiktai tyčia daromi nekokybiški, jog greičiau dėvėtųsi/gestų, nes taip galima daugiau gaminti naujų ir tuos produktus vėl parduoti žmonėms. Taip išlieka augimo iliuzija, bet švaistomi planetos resursai kurie nėra amžini.

2. Išsami dokumentika apie maisto industrija JAV (tai liečia ir mus, kadangi tie patys standartai persikelia ir į ES. Ypač ši tema taps aktuali jeigu įsigalios TTIP sutartis). Nuo mėsos ir grūdinių kultūrų iki sėklos monopolizavimo „Monsanto“ pavidale.

3. „Pasaulis be žmonių“, tai vaizdinė simuliacija kaip planeta ir mūsų palikta civilizacija atrodys praėjus valandai, savaitei, mėnesiui, metams dešimtmečiams ir šimtmečiams. Puikiai parodo kokie laikini yra mūsų sukurti šedevrai ir kaip gamta nušluoja tą kas jai nereikalinga. Kaip dokumentikos pabaigoje pasakė „gamta gali išsiversti be mūsų, tačiau mes – ne“.

4. Pasakojimas apie besaikį šiukšlių augimą mūsų planetoje bei siūlomus būdus spręsti šią problemą. Dauguma jų, deja, neefektyvūs. Tiek šiukšlių deginimas tiek kaupimas šiukšlinėse. Tačiau gale yra pateikta ir alternatyva.

Antikapitalizmas – antiglobalizmas.

1. Užėmimas „The take“.

Po skaudžios 2002-2003 metų ekonominės krizės kaip grybai po lietaus ėmė dygti darbuotojų valdomos įmonės, veikiančios pačiose įvairiausiose srityse – maisto pramonėje, plieno, tekstilės, avalynės ir plastiko gamyboje, mėsos pakavime, keramikos, stiklo ir gumos gamyboje, grafiniame dizaine, transporte. Veikia tokiu būdu atsiradę restoranai, medicinos įstaigos ir net penkių žvaigždučių viešbutis.

Įmonės buvo atkurtos darbuotojų po to, kai po nakties dingo jų savininkai, palikę darbuotojus be darbo. Savininkai taip pat paliko kalnus skolų, išplėštas gamyklas ir baudas už išsisukinėjimą nuo mokesčių ar sukčiavimą. Daugelis įmonių, jas perėmus darbininkams, kuriems atlyginimai kartais būdavo nemokami mėnesiais ar net metais, šiandien vėl gamina produkciją ir ją net eksportuoja. Dauguma darbininkų įkūrė kooperatyvus, kuriuose sprendimai priimami asamblėjose, sulaukiant patarimų ir paramos iš kitų darbininkų valdomų įmonių bei vyriausybės.
Daugiau apie tai galite paskaityti šioje nuorodoje.

Filosofija, ideologijos, kritika ir sąvokos.

1. Algirdas Degutis, vienas iš liberalizmo pradininkų Lietuvoje (po 1990 metų) kritikuoja pačia tos ideologijos koncepciją.

2. Išaiškinamos sąvokos „proletariatas“ ir „buržuazija“, paaiškinama, jog niekur šis klasinis susiskirstymas nedingo.

Propaganda, manipuliacijos, indoktrinacija.

Gan šokiruojantis dokumentinis filmas apie vykdytą eksperimentą, kurio metu buvo įrodyta, jog dauguma žmonių paklusta aplinkinių spaudimui matyti o svarbiausia teigti, tai ką jie teigia. Didžioji dalis žmonių  bijo išsiskirti iš minios, todėl teigia tą ką sako aplinkiniai arba vieši autoritetai.

Zombiai. Kaip veikia melas (filmai.in dokumentika). Spausti čia, jeigu norite peržiūrėti.

Paruošė (ir vis dar ruošia)
Marius Jonaitis

Atnaujinta 2016. 06. 11

0 2475

Antialkoholiniai sovietų epochos plakatai. Neretai ant jų puikavosi eiliuoti tekstai, kurių šmaikštumo verčiant neperteiksi, bet rusiškai nesuprantantiems toks gana laisvas vertimas.

„Ne!“

„Iš darbo tirštumos išvarysime girtuoklius“

„Išguisime šį blogį!“

„Visos upės prasideda nuo upelio, o girtuoklystė – nuo taurelės“

 „Kas protingas, o kas kvailas! Vienas už knygos, o kitas – į barą!“

„Kai prie stiklinės limpa žvilgsnis, atitrauk ranką: degtinė – nuodai!“

„Iškeitė“

„O dar sako, kad esame kiaulės…“

 „Alkoholis – gamtai skausmas!“

„Girtas tėvas – šeimos nelaimė!

Jis naikina pats save, savo darbą, savo šeimą,

jis girtuoklystėje nuskandino savo protą ir savo garbę!“
„Turtingas vidinis turinys“

 „Sergantis“
„Vargu ar reikalingas ligonlapis,
vidun vartojant „Stoličnają“…“
„Pasigailėk būsimo kūdikio!“

„Samane – lauk!
Kas samanės aparatą trokšdamas pelno sau susimeistravo,
tas cukrų paverčia nuodais ir griauna žmonių sveikatą!“
„Norite sveiko vaiko – negerkit!“

Nuoroda į šaltinį.

0 1472

Marius Jonaitis

Šios mintys dėliojosi diskusijose su tautiškai nusiteikusiais kolegomis „Facebook“ socialiniame tinkle. O galutinai išprovokavo jų požiūris į alkoholį ir abstinenciją.

Nors girtavimas, kaip reiškinys, atgrasus nepaisant asmenų ideologijos ir pažiūrų, bet pirmiausia norėčiau „nuplakti“ savo kolegas patriotus. Liberastai, tolerastai bei kitokie -astai, nelabai rūpinasi tokiomis svarbiomis problemomis kaip Tautos ateitis ir jos genofondas. Kosmopolitas myli tik save ir rūpinasi tik savo malonumais, bet kodėl Jūs, mielieji, elgiatės taip pat? Kodėl savo susirūpinimą Tautos ateitimi išreiškiate tik žodžiais, bet pamiršdami veiksmus ir asmeninį pavyzdį?

Pagal viešai skelbiamą statistiką, 2011 metais KIEKVIENAS statistinis lietuvis (nuo 15 metų) išgėrė apie 16 litrų gryno alkoholio.(nuoroda) Tai baisūs skaičiai, nes Pasaulio Sveikatos Organizacija (PSO) yra paskelbusi, kad jei gryno alkoholio kiekio vienam gyventojui tenka 7-8 litrai, prasideda tos tautos spartus nykimas. Kai alkoholio suvartojimas pasiekia 10-15 ir daugiau litrų vienam gyventojui, prasideda grandininė tautos išsigimimo ir degradacijos reakcija pagal „trijų kartų“ dėsnį: lieka santykinai sveikų pusė gimdytojų, ketvirtis vaikų, viena aštuntoji anūkų – su nepataisomu genofondo išsigimimu. Vystosi demografinis kolapsas, kai apsigimusių vaikų gimsta daugiau nei sveikų ir greitėja tautos degradacija.(nuoroda) Ar labai norėtųsi susilaukti neįgalių vaikų? Vaikai – Tautos ateitis. Nėra sveikų vaikų – Tauta nebeturi ateities.

Jau matau pasipiktinimą. Mums tai negresia! Mes išgeriame retai, saikingai ir kultūringai. Nueikite iki artimiausio šiukšlių konteinerio ir pasiklauskit jo gyventojo apie to asmens pirmas pažintis su alkoholiu. Manau atsakys panašiai: „Kultūringai, savaitgaliais porą alaus“…

Žinoma, ne visi taip degraduoja, nes… paprasčiausiai iki tiek neištempia. Pasidomėkite kriminalinėmis naujienomis. Manau, minimum 90% nelaimių ir nusikaltimų kaltininkas – „gerasis“ alkoholis. Jo išgėręs vairuotojas partrenkia porą vaikų, kaimynas kaimyną kirviu užkapoja ir t.t.(nuoroda)

O žinote, gerbiamieji, koks yra mirtingumas nuo alkoholio sukeltų ligų? Atliktas tyrimas atskleidė, kad per septynerius metus Lietuva prarado 211 585 šalies gyventojų gyvenimo metus. Daugiausia gyvenimo metų prarado Šalčininkų, Ukmergės, Trakų, Švenčionių ir Pagėgių savivaldybių gyventojai. Lietuvoje didžiausias tik alkoholio lemiamas mirtingumas užfiksuotas 45–59 metų amžiaus grupėje, sudarantis apie 50 procentų alkoholio sukeltų mirčių. Daugiausia tokių mirčių sukelia kepenų cirozė, atsitiktiniai apsinuodijimai namuose, alkoholinė kardiomiopatija ir alkoholinė kepenų liga. (nuoroda)

Gyvas pavyzdys: Rajone, kuriame gyvenu, didesnė dauguma tėvuko klasiokų, draugų ir bendraamžių (jam 54) yra išmirę. Būtent dėl pomėgio kilnoti taurelę. Kai kurie mirė tik perkopę keturiasdešimtmetį, pačiame žydėjime… Manau, daug panašumų galima rasti visos Lietuvos mastu.

Jau įrodyta, kad nėra kultūringo gėrimo. Viso pasaulio mokslininkų yra įrodyta, kad bet ko­kios alkoholio dozės ardo smegenis ir naikina pačias tobuliausias jų funkcijas. Drauge žalojami ir reproduk­ciniai organai. Tai reiškia, kad žūsta ne tik žmogaus, kaip protaujančios būtybės dabartis, bet ir ateitis. Kiekvienas kultūrinis gėrikas, rodydamas, kad alkoholis, neva, atneša tik džiaugsmą, sugundo gerti jaunimą. Vidutiniškai toks žmogus per 17 metų atveda į girtuoklystę 10 žmo­nių, iš jų 1-2 miršta nuo alkoholio. Neretai tai būna tikras sūnus ar dukra. T.y. jis tampa žmogžudys. O taip pat mitas, kad kaukaziečiai geria vyną ir sulaukia šimto metų. Pasirodo, Kaukaze ilgaamžiškumas yra tik 3 mažuose rajonuose. Vienas yra Azerbaidžano kalnuose. Azerbaidžaniečių tikėjimas – islamas. Jie vyno negeria. Ki­tas ilgaamžiškas rajonas – Dagestano pietuose. Dagestano tautos irgi yra musulmoniškos. T.y. blaivus rajonas. Trečias rajonas – Abchazijos kalnuose. Abchazų dalis yra krikščio­nys, o dalis – musulmonai. Šitas ilgaamžiškumo rajonas ne apačioje, prie jūros, kur daug vynuogynų, o aukštai kal­nuose. Vynuogės ten neauga, žmonės augina avis. Pusei metų ir ilgiau vyrai išeina į kalnų ganyklas, geria gryną kalnų upokšnių vandenį. Mes pripratę matyti, kad gruzi­nai geria, bet Gruzijoje nėra daug ilgaamžių žmonių. (nuoroda)

Beje, būdamas Ispanijoje nemačiau girtų vietinių, nors vyno daug ir jis pigus, girti buvo tik mieli tautiečiai.

„Bet vis tiek, absoliutūs blaivininkai man atrodo trenkti, manau, kad jie turi kokių kitų keistenybių“, suabejoja mano tautiškas kolega. Taip, tai labai populiarus šito socialinio konstrukto pavyzdys, kaip ir stojimas mūru už savo priklausomybę nuo alkoholio, tabako, kitų narkotinių medžiagų bei lošimo.

Mielieji, kaip galima vadinti keistu žmogų, kuris nenuodija savo  organizmo, sutaupo daugybę laiko ir blaivią galvą, neprisidaro gėdos ir problemų bei išsaugo nemažai pinigų, kuriuos gali naudingiau panaudoti/investuoti? Tai Jūs čia keisti, kad to nesuprantate. Be to, jei alkoholis nėra jums problema, tai kodėl jo neatsisakote? Kaip keisime supuvusią politinę sistemą jei nesugebame pakeisti savęs?

Manau, jog beskaitant šiuos priekaištus kokiam mano bendraminčiui užvirė kraujas ir jis pasipiktinęs pasmerkė mane – kas aš toks, kad jam nurodinėčiau?

Galiu atsakyti – sąžinė. Žinoma, galima ir toliau gyventi tokiu pat ritmu. Nematyti, kad tautiniai judėjimai stagnuoja, kad vyksta tylus mūsų Tautos genocidas, kurį vykdo išsigimėliai politikai ir gobši alkopramonė. Kad neviltį ir džiaugsmą alkoholyje skandinanti Tauta nebesugeba kritiškai mąstyti ir atplėšus subines nuo foteliukų už save pakovoti.

Darykime išvadas, mielieji. Pradėkime Tautos išblaivinimą nuo savęs, mes turime būti pavyzdys ir mes būkime kibirkštis, kuri uždegs kovos fakelą.

Pradėkime nuo savęs. Manau, jau laikas suvokti, kad nebeužtenka kartą metuose pamojuoti vėliava, šūktelti lozungą forume bei klausytis Diktatūros. Metas išaugti vystyklus ir pagaliau pradėti realią kovą už savo Tautą. Nes tik blaivi Tauta gali kovoti ir išlikti.

0 2904

Žemiau pateiktas tekstas paruoštas pagal Novosibirsko Humanitarinio-ekologinio instituto profesoriaus Vladimiro Ždanovo paskaitų ir susitikimų su klausytojais vaizdo įrašus (2004 m. gegužės mėn.). Perskaitę šią medžiagą suprasime, kokias baisias pasekmes sukelia alkoholis ir tabakas, kaip jie veikia žmogų, šeimą ir visuomenę. Kas ir kodėl paleido šį ištisas tautas naikinantį mechanizmą? Dabar pagrindinis smūgis yra nukreiptas prieš jaunimą. Tam skiriamos milžiniškos lėšos. Gelbėtis pačiam, gelbėti vaikus, tautiečius yra kiekvieno pareiga. Platinkime šią medžiagą šeimose, tarp draugų, mokyklose, perduokime iš rankų į rankas, kalbėkime apie tai.
Antra dalis.

3 3336

Žemiau pateiktas tekstas paruoštas pagal Novosibirsko Humanitarinio-ekologinio instituto profesoriaus Vladimiro Ždanovo paskaitų ir susitikimų su klausytojais vaizdo įrašus (2004 m. gegužės mėn.). Perskaitę šią medžiagą suprasime, kokias baisias pasekmes sukelia alkoholis ir tabakas, kaip jie veikia žmogų, šeimą ir visuomenę. Kas ir kodėl paleido šį ištisas tautas naikinantį mechanizmą? Dabar pagrindinis smūgis yra nukreiptas prieš jaunimą. Tam skiriamos milžiniškos lėšos. Gelbėtis pačiam, gelbėti vaikus, tautiečius yra kiekvieno pareiga. Platinkime šią medžiagą šeimose, tarp draugų, mokyklose, perduokime iš rankų į rankas, kalbėkime apie tai.

0 1052

Šį kartą noriu atkreipti dėmesį į televiziją. Nepaisant to, jog net mažų vaikų prilipimas prie televizoriaus ekrano atrodo ganėtinai normalus dalykas dabartinėje visuomenėje, apie televizijos žalą kalbama pakankamai retai arba taip tyliai, kad nelabai kas išgirsta ir, kas svarbiausia, įsisavina, jog besaikis vėpsojimas į tą dėžę turi daugybę neigiamų pusių.

Vaikai ir televizija

Nežinau kiek Lietuvos vaikai skiriasi nuo Amerikos mažamečių, bet tikiu, jog su televizija jie susiduria ne ką rečiau. Pagal atliktus tyrimus išaiškėjo, jog mažamečiai vaikai vidutiniškai praleidžia po dvi valandas per dieną priešais televizoriaus ekraną. Tai yra vidutiniškai keturiolika valandų per savaitę, kurias mažamečiai praleidžia ne žaisdami mokomuosius žaidimus ar bendraudami su kitais vaikais, o tiesiog sėdėdami prie televizoriaus. Ir šiuo atveju kalbame apie tuos mažamečius, kurie dar net neįžengė į pirmąją klasę, nors tuo tarpu gydytojai rekomenduoja, kad mažamečiai iki 2 metų (kai kur minima, jog iki 3 metų) išvis nežiūrėtų televizoriaus, nes pirmieji 2 gyvenimo metai yra svarbiausi vaiko smegenims. Televizija gali trukdyti jam žaisti, bendrauti su aplinkiniais bei tirti pasaulį. Beje, daktarai rekomenduoja, jog vyresni mažamečiai televizoriui skirtų ne daugiau nei 1-2 valandas ir tik tuo atveju, jeigu žiūrimos kokybiškos laidos, o ne visas į televiziją pakliūvantis šlamštas.

Teenagers-drinking-alcoho-007Kalbant apie mokyklinio amžiaus vaikus (iki 18 metų), praleidžiamas laikas priešais ekraną padvigubėja iki vidutiniškai 4 valandų. O tai jau 28 valandos per savaitę. Pakankamai nemažas skaičius, tiesa? Vaikas daugiau nei parą skiria tam, ko iš tiesų jam nereikia. Kiek iš tokių vaikų skundžiasi, jog neturi pakankamai laiko paruošti namų darbams? Kiek iš jų murma, jog kaip reikiant neišsimiega, nes būtina anksti keltis, o sugeba nueiti miegoti tik vėlai vakare? O kiek iš jų, prisižiūrėję siaubo filmų, išsiugdo įvairias baimes? Tas keturias valandas ne tik būtų galima paskirstyti daug svarbesniems ir turiningesniems dalykams, bet ir išspręsti ne vieną problemą.

Beje, yra nustatyta, jog vaikai, kurie praleidžia daugiau nei 4 valandas per parą priešais televizorių, dažnai susiduria su viršsvorio problemomis. Ir nėra ko stebėtis – juk yra skirtumas tarp aktyvaus bėgiojimo lauke su draugais, žaidžiant įvairius žaidimus ir sėdėjimo prie televizoriaus. Taipogi tyrimai įrodė, jog vaikai pradeda linkti į tokius žalingus įpročius kaip alkoholio vartojimas ar rūkymas. Negana to, dažnai vaikai, prisižiūrėję smurto per televiziją, patys tampa agresyvūs arba pasėja savyje baimę, jog visas pasaulis yra baugus ir bet kurią akimirką jiems gali atsitikti kažkas blogo. Televizijoje dažnai smurtas pateikiamas ne kaip blogas, o smagus dalykas, kurio pagalba galima gauti ko nori. Vaikų agresyvumas gali pasireikšti tik rėkimu ant savo tėvų, bet gali sukelti ir tokių pasekmių, kurios sunkiai suvokiamos sveiku protu. Ir tam nereikia net dairytis į kitas šalis, nes Lietuvoje apstu atvejų, kuomet nepilnamečiai netgi ima ir šaltakraujiškai kažką nužudo.

Žinoma, galima teigti, jog agresyvūs vaikai elgiasi vienaip ar kitaip dėl kitų priežasčių. Ir aš, tiesą pasakius, negalėčiau su tuo ginčytis, nes žmones veikia daugybė veiksnių: draugai, šeima, skaityta literatūra, visokiausi gyvenimo įvykiai ir t.t. Bet faktas, jog nuo mažų dienų per televizorių matomi vaizdai tikrai ne padeda asmeniui išaugti į tvirtą ir protiškai nesužalotą žmogų, o kaip tik trukdo normalų augimo procesą. Buvo apskaičiuota, kad sulaukęs 18 metų žmogus jau yra pamatęs vidutiniškai 200 000 smurto vaizdelių, tarp kurių – 40 000 žmogžudysčių.

Suaugę ir televizija

Žinoma vaikai yra mūsų ateitis, bet dabartis priklauso jau suaugusiems žmonėms. Tik štai televizorius iš jų atima didelę dalį brangaus laiko ir, negana to, kenkia sveikatai. Akių varginimas dar tėra tarytum gėlytės prieš daug baisesnius galimus padarinius. Ar tikrai ši bejausmė dėžė verta to garbinimo, kurio sulaukia?

Štai, pavyzdžiui, rūkymas yra opi problema ne tik nerūkantiems, bet ir rūkaliams. Atsiranda  vis daugiau draudimų, kuriais bandoma išvyti rūkančius žmones iš visų įmanomų vietų. Jie priversti glaustis specialiose rūkymo vietose arba šalti lauke, o net televizija nepadeda rūkaliams kovoti su savo priklausomybe. Ir tai yra gryniausia tiesa, nes buvo atlikti tyrimai ir paaiškėjo, jog per televizorių matomi rūkantys žmonės verčia rūkančius žiūrovus užsimanyti užsidegti cigaretę. Magnetinis rezonansas parodė, jog rūkančių žmonių smegenų dalys, atsakingos už suvokimą ir koordinavimą, suaktyvėdavo matydamos rūkymo sceną ekrane. Neliko jokių abejonių, kad audiovizualinė mežiaga gali pastūmėti žmones užsirūkyti.

6a00d8341c8f2e53ef00e54f68dc9c8834-640wiDar nė neabejoju, jog dauguma žmonių yra nors sykį užmigę priešais televizorių arba pajutę, jog tuoj nukeliaus į sapnų karalystę, tad laiku išjungę televizoriaus ekraną. Ir visgi bėda ta, jog žiūrovai suverčia kaltę neįdomiai laidai ar filmui, galbūt nuovargiui, bet kažin kiek iš jų susimąsto apie kiek gilesnes ir pavojingesnes priežastis. Štai viename straipsnyje aptikau informaciją, jog 7-8 dešimtmečiuose buvo atlikti eksperimentai , tiriantys televizijos poveikį žmogaus smegenims. Jie atskleidė, jog televizorių skleidžiama mirganti šviesa paveikia mūsų smegenis lyg transas ar meditacija. Kaip rašoma tame straipsnyje, „net jei labai atidžiai sekamas filmo siužetas, neurologiniu požiūriu smegenų veikla nedaug skiriasi nuo miegojimo ar gilaus atsipalaidavimo. Per labai trumpą televizoriaus žiūrėjimo laiką smegenyse žymiai sumažėja alfa bangų aktyvumas. Tai ne tik migdo, tačiau ir lemia pernelyg aukštą gaunamos informacijos sugėrimo lygį, bei negebėjimą jos filtruoti. Be filtruojančio barjero informacija patenka tiesiai į pasąmonę, kur, mums nesuvokiant, veikia jau egzistuojančią informaciją ar žinias.“. Tiesa, nėra tiksliai žinoma kaip smegenis veikia naujos kartos monitoriai, nes nebuvo atlikti jokie tyrimai.

25-tas kadras

Gan taiklus įrodymas, jog žiūrimi vaizdai gali mus paveikti yra 25-tas kadras. Apie 25-tą kadrą sklinda gandai, bet kas, vis dėlto, tai yra? Šio metodo autorius – James Vicary. 1957 metų rudenį Jungtinėse Amerikos Valstijose populiaraus trilerio žiūrovai, patys to nežinodami, dalyvavo jo eksperimente. Tarp filmo kadrų buvo rodomas papildomas reklaminis kadras. Trilerio kadrai keisdavosi 24 kartus per sekundę, o papildomas kadras buvo būtent 25-tasis, kuriame buvo užrašyta „Coca Cola“ ir „Valgykite kukurūzų spragėsius“. Būtina įsisamoninti tai, jog šie užrašai ekrane buvo rodomi tokį trumpą laiką, jog žmonėms buvo neįmanoma juos pastebėti. Tad kokia nauda iš 25-ojo kadro? Šį kadrą užfiksuodavo pasąmonė. Eksperimento rezultatai buvo neįtikėtini – spragėsių pirkimas išaugdavo 50 procentų, o kokakolos – 18 procentų. Žiūrovų apklausoje paaiškėjo, jog jie pirkdavo šiuos produktus todėl, kad „tiesiog užsinorėdavo“. Beje, būtina atkreipti dėmesį ir į tai, jog liepimas valgyti spragėsius buvo efektyvesnis už tiesiog užrašą „Coca Cola“.

1957 metais „Saturday Review“ laikraštyje buvo svarstoma šio išradimo reikšmė visuomenėje. Netgi buvo užduotas klausimas, ar toks metodas, galintis priversti pirkti spragėsius, negali priversti ir balsuoti už tam tikrą politikos veikėją. Deja (o galbūt kaip tik visų laimei), 25-tasis kadras buvo ilgam užmirštas ir tik 1974 metais jis vėl buvo pristatytas žiūrovų pasąmonei. Filme „Egzorcistas“ buvo rodoma mirties kaukė, taip siekiant įbauginti siaubo filmo žiūrovus.

Tiesa, 25-tas kadras atnešė ir puikų būdą gydyti žmones nuo priklausomybės, kuriuo naudojasi gydytojai. Psichiatrai rodo pacientams vaizdus, kuriuose 25-tame kadre įrašyti nurodymai nežaloti savęs, nerūkyti, negerti ir pan. Bet kur yra šio kadro, veikiančio mūsų pasąmonę, ribos? Nors pats 25-to kadro tėvas James Vicary teigė, kad šis metodas gali tik sustiprinti žmonių norus, bet ne apsispręsti už juos pačius, vis dėlto niekad nebuvo atlikti jokie tyrimai apie galimas 25-to kadro pasekmes. Jeigu jame būtų užrašas „Nusišaukite“ ar tikrai visi žiūrovai neįvykdytų šios užduoties? Faktas tik tas, jog šis metodas privertė ne vieną žmogų nusipirkti nereikalingą daiktą su itin užkelta kaina.

Kartais 25-tas kadras tebenaudojamas nelegaliais būdais, nors jau seniai yra uždraustas naudoti komerciniais ar politiniais tikslais:
♦ Jekaterinburgo (Rusija)  televizija ATH naudojo 25-kadrus su užrašu „sėdėk ir žiūrėk tik ATH“.
♦ 1982 m. JAV išleido seriją video kasečių su reklaminiu 25-kadru ir paslėptu užrašu „Nevok!“. Tvirtinama, jog vagysčių parduotuvėse sumažėjo 50%.
♦ Tokie kadrai aptinkami senuose filmo „Žvaigždžių karai“ įrašuose. Ant vieno iš imperijos kreiserių rodomas reklaminis „Coca-Cola“ ženklas.
♦ Džordžas Bušas naudojo 25-kadro efektą reklaminės kampanijoje, savo rinkiminiame klipe. Šiame klipe demokratai buvo prilyginami biurokratams, o 25-kadre naudotas žodis „Žiurkės“.

Būkime laimingi – nesėdėkime prie televizoriaus

Ir pabaigai norėčiau pridurti, jog pagal JAV Merilando universiteto sociologų Johno Robinsono ir Steveno Martino atliktus tyrimus tapo aišku, kad televizorius yra labiau mėgstamas nelaimingų žmonių. Tokie asmenys prie televizoriaus praleidžia vidutiniškai 30% daugiau laiko nei laimingieji, nes tiesiog yra pasyvesni, o televizija – lengvas ir jokių pastangų nereikalaujantis būdas, kuris sukuria pramogą. Televizoriaus žiūrėjimas nelaimingiems žmonėms yra tarsi išsigelbėjimas nuo problemų, nors šitaip jie tiesiog atideda problemų sprendimą tolesniam laikui. Tad gal pats laikas verčiau mėginti tapti laimingais, o ne naudotis televizoriumi tarsi geriausiu sprendimu? Nes dabar televizija yra tarsi narkotikas, sukeliantis trumpalaikį džiaugsmą jos žiūrėtojui. Televizorių sukūrė žmogus, bet būtent žmogus jam ir tarnauja.

tumblr_low1sbprw21qgwhxc_large