Šeima

0 1122

Pasaulyje, kuriame mes gyvename, viešpatauja laisvoji rinka ir viskas matuojama rinkos verte. Ir dėl to, jeigu jūs neįsipaišėte į rinkos ekonomiką, jūs este bevertis. Didžioji dalis vartojamų daiktų (neoliberalų pasaulyje tai – teisės, įstatymai ir pareigos) turi vertę, tačiau kai kurie dalykai vertės neturi, tai tiesiog išlaidos.

Rinkos požiūriu gaunasi, kad tie dalykai neturi jokios kainos, jie beverčiai ir nereikalingi. Kažkas negali dirbti dėl kažkokių priežasčių, ir jis tampa nenaudingas, jis – išlaida, balastas, o išlaidas reikia minimizuoti, o dar geriau, jei įmanoma – atsikratyti. Neoliberalizmas paverčia preke sveikatą, švietimą, socialinį aprūpinimą ir žmones, pastoviai apkarpydamas mūsų teises, kurios be paliovos atakuojamos ir kurios vaizduojamos kaip visiškai nebūtinos ir nereikalingos išlaidos. Išlaidų pavyzdžiai – pensijos, atostogos, viršvalandžiai, švenčių dienos, naktinės pamainos. Tačiau svarbiausias neoliberalų taikinys – lengvatos ir sveikatos apsauga. Vienintelė svarbi vertybė laisvos rinkos ekonomikoje – tai pati ekonomika. Vienintelė „teisė“, kuri turi reikšmę ir dėl to turi būti apsaugota – teisė gauti pelną ir kaupti turtą. Žmonės patys savaime neturi jokios vertės. Dėl to pagyvenę žmonės, bedarbiai, invalidai ir ligoniai – visi be išimties laikomi nuostolingais ir nereikalingais, jie liko nebent tiktai „mašinomis, skirtomis vartoti“, bet ir čia jie ne tokie vertingi dėl menkos perkamosios galios.

Visa tai pagimdė kultūrą, kurioje pagyvenę žmonės laikomi neduodančiais jokios naudos ir dėl to laikomi našta ir balastu. Jų vienintelė paskirtis – būti vartotojais, bet netgi čia ne viskas gerai. Jeigu jie, tarkime, jau atsiskaitė už ipoteką, tai jų vertė dar labiau sumažėja. Kai kuriose srityse, tokiose kaip turizmas ir poilsis, jie dar vaidina šiokį tokį vaidmenį, kaip vartotojai, tačiau kai kalba eina apie tokias ekonomikos šakas kaip sveikatos apsauga ir socialinė rūpyba, jie laikomi tikra našta ir bėda. Labiausiai jie erzina tuo, kad yra pensininkai, vadinasi – jie kolosali finansinė našta valstybei ir „sunkiai dirbantiems mokesčių mokėtojams“. Visiškai ignoruojamas faktas, kad šie žmonės paaukojo visą savo gyvenimą, mokėdami mokesčius ir įnašus į socialinį draudimą. Didžiąją gyvenimo dalį dabartiniai pensininkai mokėjo 39 pensus nuo kiekvieno svaro mokesčių – kur kas didesnę savo pajamų dalį, nei kas nors moka šiandien.

Be to, per savo darbinę biografiją jie įnešė žymų indėlį į nacionalinį draudimą, daug kas iš jų mokėjo papildomus įnašus į pensijų fondus. Tačiau šiandieninėje geltonojoje spaudoje, kurią įkvepia konservatoriai, jie vaizduojami kaip visiškai jokios vertės visuomenei neturintis balastas, kaip siurbėlės ant nacionalinės gerovės kūno. Kaip paprasčiausia apmaudi kliūtis.

Patogumo dėlei aš vadinsiu visus pagyvenusius giminaičius seneliais ir močiutėmis. Taigi, aš padariau išvadą, kad jeigu ne seneliai ir močiutės, britų ekonomika sulėtėtų iki visiško sustojimo. Aš daug keliavau per visą Jungtinę Karalystę, ir mane sukrėtė tam tikras didžiosios dalies šių žmonių bendrumas. Mano išvados pagrįstos stebėjimais ir patirtimi ir yra ne tokios jau ir moksliškos, tačiau aš asmeniškai įsitikinau, kad iš visų tų, kas kiekvieną dieną atveda ir pasiima vaikus iš vaikų darželių ir mokyklų, nuo 30 iki 40 procentų sudaro seneliai ir močiutės. Svarbu ir tai, kad per atostogas vaikus, žaidžiančius parkuose ir „veiklos centruose“ ar tiesiog leidžiančius laiką prekybos centruose, irgi lydi seneliai ir močiutės maždaug tokiu pat santykiu – nuo 30 iki 40 procentų.

Kompanija Legal and General Insurance reguliariai analizuoja vidutinę nedirbančių mamų vertę Britanijoje, šį klausimą jie vadina „Mamos kaina“ ir šiandien neapmokamo vidutinės mamos darbo kaina Britanijoje yra £29,535. Škotijoje – £29, 628. Tai tas darbas, kurį mamos atlieka kiekvieną dieną, kas leidžia šeimai funkcionuoti, o vyrams išeiti iš namų, kad uždirbtų pragyvenimui. Be šito indėlio, kaip tvirtina kompanija, ekonomika smarkiai nukentėtų. Taigi, jei kalba eina apie tai, tai mano vertinimais, 30-40% darbo rūpinantis šeima ir vaikais, kas leidžia tėvams dirbti ir įnešti savo indėlį į ekonomikos klestėjimą – tai neapmokamas senelių ir močiučių darbas, ir jis turi kainuoti nuo 10 iki 12 tūkstančių svarų per metus. Kitaip sakant, jeigu jūs norite laikytis laisvosios rinkos požiūrio į šią socialinę problemą, tai paaiškės, kad pagyvenę žmonės yra ne našta ir ne balastas ekonomikai, o žymi nauda, o juk šis konkretus pavyzdys nagrinėja tik rūpinimąsi vaikais.

Aš pasinaudojau šiuo pagarbiu pagyvenusiems žmonėms pavyzdžiu tam, kad išryškinčiau šiuolaikinės ekonomikos barbariškumą ir kvailumą. Šis pavyzdys akivaizdžiai byloja apie barbariškumą ir intelektualinę impotenciją, kuri tvyro visoje šioje mūsų kiaulidėje. Labiausiai pasibjaurėtinų pavyzdžių galima rasti geltonojoje spaudoje. Šiuolaikinė Anglija išties pasibjaurėtina ir žiauri atmatų duobė, kurioje gyvena žmonės, degantys neapykanta ir besipiktinantys tuo, ką jie laiko nenaudingu ir neturinčiu jokios kainos. Visa tai, žinoma, apibendrinimas, tačiau pakankamai būdingas ir iškalbingas, tokia idėjas remia ir įkvepia visa eilė politikų, kurie naudojasi tuo, ką gerbiamas režisierius Kenas Loachas pavadino sąmoningu žiaurumu neturtingų ir nesėkmingų žmonių atžvilgiu. Štai dėl ko Škotija turi tapti nepriklausoma. Aš jus įspėjau.

0 1405

Manau, kad jau niekam ne paslaptis, jog Vakarų visuomenė intensyviai pereina prie naujo socialinių santykių formato. Vis dažniau norma tampa tokie reiškiniai, kurie dar prieš 23-30 metų atrodė pasibaisėtinais.

Amerikos visuomenės nuomonės tyrimo institutas Gallup Daily atliko eilinę apklausą, vykdydamas ilgametį tyrimą, kaip amerikiečiai žvelgia į seksualines mažumas.

Štai kai kurie rezultatai.

Vidutinis statistinis amerikietis įsitikinęs, kad 23% jo bendrapiliečių priklauso LGBT. Šis rodiklis dviem procentais mažesnis už analogiškos apklausos, atliktos 2011 metais rezultatą. Panašiai amerikiečiai galvojo ir 2002 metais.

Tuo tarpu LGBT priklauso (realybėje) viso labo 3,8% gyventojų. Gaunasi, kad amerikiečiai informacine prasme apdoroti iki tokio lygio, kad yra pasirengę tikėti, kad kas ketvirtas šalies gyventojas iš LGBT.

63% apklaustųjų laiko netradicinius seksualinius santykius morališkai priimtinais. 2002 metų rezultatas – 38%.

1999 metais tik 35% amerikiečių pasisakė už vienalytes santuokas, šiandien šis rodiklis siekia 60%.

Statistika rodo, kad morališkai amerikiečiai jau pasirengę sekančiam žingsniui. Viena stambiausių valstybinių JAV mokyklų ruošiasi įtraukti į mokymo planą genderio identiteto studijas, tame tarpe planuojama mokyti „lytinės įvairovės“ – koncepcijos, pagal kurią neegzistuoja tokios sąvokos kaip berniukai at mergaitės. Ferfakso valstybinė mokykla paskelbė ataskaitą, kuri rekomenduoja įtraukti pataisas į šeimos gyvenimo pamokas, skirtas 7-12 metų vaikams. Pataisos, kurias kritikai vadina radikalia genderio ideologija, bus netrukus pristatytos oficialiai.

Pagal šį mokymo planą jau 7 klasėje vaikai sužinos apie sąvoką „transgenderis“, o dešimtokams aiškins, kas sąvoka „seksualumas“ talpina savyje platesnę prasmę. Ir visa tai taps neatskiriama lytinio švietimo dalimi.

Kaip byloja apygardos paskelbtos rekomendacijos, tokia informacija bus pateikiama vidurinėje mokykloje“ „Studentai susipažins su tokiais terminais seksualinės orientacijos srityje, kaip heteroseksualumas, homoseksualumas ir biseksualumas, taip pat transgenderis. Bus akcentuojamas faktas, kad kiekvienas žmogus gali išgyventi pokyčius, apie kuriuos būtina kalbėti pagarbiai ir naudojant laisvą nuo stereotipų ir diskriminacijos kalbą“.

Aštuntokams pasakos apie tai, kad individualus identiškumas „gali keistis viso gyvenimo bėgyje ir ši sąvoka aprėpia tiek seksualinę orientaciją, tiek genderio identiškumą“.

„Individualus identiškumas aprėpia keturias sąvokas: biologinę lytį, genderio identiškumą (įskaitant transgenderį), genderio vaidmenį ir seksualinę orientaciją“.

Kaip jums patinka?

Ir nereikia sakyti, kad visa tai ten – nusicivilizavusiuose Vakaruose. O pas mus atseit tradicinė šeima ir visa kita. Jeigu nugalės vakarietiška pasaulio koncepcija, niekur mes nesidėsime, priimsime viską, ką kiša, kitaip sunaikins. Nepatinka – už grotų. Už netoleranciją.

Laikas baigti su nuosavu amorfiškumu ir pradėti pagaliau formuoti kokį nors visuomeninį subjektą, kuris sugebės pats apsiginti ir visą valstybę apginti. Be mūsų su jumis niekas kitas šito nepadarys.

0 1839

Kai man buvo ketveri, aš uždaviau savo mamai pirmuosius „kodėl?“ klausimus: „Mama, kodėl Pippo gyvena po vandeniu?“. Ji man paaiškino, kad Pippo, mūsų auksinė žuvelė, yra žuvis, o šios gyvena po vandeniu. Toks atsakymas manęs netenkino, todėl domėjausi toliau: „Kodėl žuvys gyvena po vandeniu? Ar mes irgi galime gyventi po vandeniu?“. Mama atsakė, kad žuvys kvėpuoja ištraukdamos deguonį iš vandens, o žmonės negali kvėpuoti po vandeniu. Tada aš uždaviau atrodo visiškai nesusijusį klausimą: „Iš ko pagamintas ledas?“. „Ledas pagamintas iš vandens“, – paaiškino mama. Po dviejų dienų Pippo buvo rasta mūsų šaldiklyje.

Kaip ir dauguma keturmečių, aš buvau nustebęs dėl dalykų, kurie vyko aplink mane. Vos tik išmokau kalbėti, aš ėmiau klausinėti kodėl vyksta vienas ar kitas reiškinys. Tai dažnai erzindavo suaugusiuosius. Bet, kai jie atsakydavo į mano klausimus, tai man padėdavo suvokti kas nutiktų ar pasikeistų kiekvienu atveju. Kartais mano išvados būdavo itin blogos (kaip savo kailiu patyrė vargšelė Pippo). Vis dėlto klaidos ir paaiškinimai padėjo mano pasaulio pažinimui: aš susipažinau su mokslu dar prieš mokyklą ir tuo mėgavausi.

Kas yra geras paaiškinimas? Ir kaip mums jį atskirti? Filosofai mokslininkai tradiciškai atsakė į šiuos klausimus koncentruodamiesi į pagrindinių mokslininkų aiškinamosios praktikos normas ir atsisakydami tų normų, kurios, remiantis jų intuicija, netinka tariamųjų aiškinimų rinkinyje.

Pradedant Carl’u G Hempel’u 1960-aisiais, filosofai išryškino tris pagrindinius aiškinimo modelius. Pagal Hempel’o dengiamąjį-dėsnio modelį, paaiškinimai – tai argumentai, demonstruojantys kad tai, kas buvo paaiškinta logiškai, išplaukia iš tam tikro bendro dėsnio. Pagal dengiamąjį-dėsnio modelį, jei kažkas klausia „Kodėl tam tikras vėliavos stiebas meta 10 metrų šešėlį?“, gerai atsakyta tuomet, kai paminimi optikos dėsniai, vėliavos stiebo ilgis ir Saulės padėtis danguje. Šis paaiškinimas tinkamas, nes parodo, kad tam tikromis aplinkybėmis ir dėsniais klausime, reiškinio buvo galima tikėtis.

Kitas požiūris – suvienijantis modelis, pagal kurį geri paaiškinimai duoda suvienijančią reikšmę, visapusiškai pritaikomą daug skirtingų reiškinių. Niutono gravitacijos teorija ir Darvino evoliucijos teorija yra puikūs paaiškinimai, kadangi jos turi stiprią vienijančią jėgą. Šios teorijos vėl ir vėl patraukia prie kelių pagrindinių principų, kurie gali paaiškinti daugelį reiškinių. Tuo būdu, vienijančios teorijos sumažina iki minimumo tai, ką biologas Thomas Huxley 1896-aisiais pavadino „esminiais nesuprantamumais“.

Priežastinis-mechaninis modelis yra bene pats populiariausias tarp filosofų. Pagal jį, geras paaiškinimas atskleidžia organizuotas sudedamąsias dalis ir veiklą, dėl kurios įvyksta tam tikri dalykai. Jei kažkas klausia: „Kodėl tas langas sudužo?“, geras atsakymas būtų: „Nes kažkas paleido į jį akmenį“. Arba, jei kažkas klausia: „Kaip kraujas pasiekia visas kūno dalis?“, geras atsakymas turėtų susidėti iš informacijos apie širdį, kraujagyslių, kraujotakos sistemos ir jų funkcijų.

Šie modeliai apima daugelio gerų paaiškinimų sudarymą. Vis dėlto, filosofai neturėtų manyti, kad yra tik vienas tikslus aiškinimo modelis ir kad reikėtų nuspręsti kuris modelis yra geriausias. Daugelis apsimeta, kad vienas, „vienodo dydžio“ aiškinimo modelis tinka visoms tyrimo sritims. Tokia prielaida rodo, kad filosofai dažnai ignoruoja aiškinimų pagrindimo psichologiją.

Tinkamas atsakymas į klausimą „kodėl?“ nėra tik filosofinė abstrakcija. Paaiškinimas turi pažinimo, realiojo pasaulio funkcijas. Jis gelbėja mokantis ir atrandant, o geros aiškinimo teorijos yra būtinos sėkmingam aplinkos valdymui. Šia prasme, paaiškinimas yra žinomas kaip kalbos aktas, kuris atlieka tam tikrą funkciją bendraujant. Vertinant ar kažkas tinkamai atlieka tokį kalbos aktą, reikėtų apimti aiškinimų pagrindimo psichologiją ir jos subtilų situacijos jautrumą. Nuostabus darbas aiškinimų psichologijos srityje rodo, kad dėsniai, suvienijimai ir priežastiniai mechanizmai visi turi vietą žmogaus psichologijoje, sekant skirtingas idėjas, kurios iššauna atsižvelgiant į auditoriją, domėjimąsi, įsitikinimus ir socialinę aplinką.

Psichologijos rezultatai taip pat atskleidžia nuostabų panašumą tarp vaikų ir mokslininkų aiškinimų pagrindimo. Tiek vaikai, tiek mokslininkai žvelgia į pasaulį mėgindami surasti modelius, ieškodami stebinančių tų modelių pažeidimų ir stengdamiesi suprasti jų esmę remdamiesi aiškinamaisiais ir tikimybiniais svarstymais. Vaikų aiškinamosios praktikos siūlo unikalias įžvalgas į gero aiškinimo prigimtį.

Aiškinimo modeliai turėtų būti tikrinami ne tik pagal tikrą aiškinamąją praktiką psichologijoje, bet ir pagal mokslo istoriją bei sociologiją. Panašios išvados išplaukia ir kitoms tradicinėms sritims, kurias studijavo filosofai – pavyzdžiui, patvirtinimas, teorijos keitimas, mokslinis atradimas, kur dažnai irgi abstraktūs filosofiniai teorizavimai suglumina pažinimo pamatus moksle. Empiriškai sukaustytos aiškinimo studijos mums parodo kai ką svarbaus apie tai, kaip žmonės aiškina, ką jie randa svarbaus paaiškinimuose ir kaip aiškinamosios praktikos keičiasi per gyvenimą. Jei kiekvienas vaikas yra apsigimęs mokslininkas, filosofai atliktų gerą darbą labiau susitelkdami į aiškinimų psichologiją ir ypatingai į vaikų „kodėl?“ klausimus bei aiškinamuosius pagrindimus. Jie prieitų prie labiau išplėsto supratimo, kas padaro aiškinimą geru.

 

Vertė: Raimonda Jonaitienė

Autorius: prof. Matteo Colombo

Šaltinis

0 1285

Kaip praneša Lenkijos Statistikos departamentas, praėjus vos 10 mėnesių po vyriausybės pristatytų naujųjų išmokų šeimoms, 2016 metais Lenkijoje gimė maždaug 16 000 daugiau naujagimių, lyginant su 2015 metų duomenimis.

Pasak Mazovijos srities valdytojas Zdzisław Sipieros, daugybė tėvų nusprendė pagausinti savo šeimas, kai vyriausybė pristatė 500+ programą.

Pagal šią programą, vyriausybė kas mėnesį duoda po 500 zlotų (115.86 eurų) už kiekvieną vaiką nepasiturinčioje šeimoje ir už antrą bei visus sekančius vaikus visose šeimose, nepaisant jų pajamų.

„2016 metais pastebėtas spartus gimstamumo didėjimas, kuris išties džiugina“, – sako Sipiera.

2016 metais iš viso gimė apie 385 000 naujagimių. Pasak Šeimos ministrės Elżbietos Rafalskos, 2017 metais tikimasi maždaug 410 000-420 000 kūdikių.

Kaip teigia Rafalska, lapkritį gimė daugiausiai vaikų per mėnesį – tokio gimstamumo nebuvo nuo pat 2011 metų. Vėlesniais mėnesiais gimstamumas irgi turėtų didėti.

Be to Rafalska sako, jog sausio mėnesio statistika patvirtina šią teigiamą tendenciją ir panašu, jog 500+ programa daro didesnę įtaką gimstamumui nei tikėjosi vyriausybė.

Vertė: Raimonda Jonaitienė

Šaltinis

0 2184

Šioje nuotraukoje jūs matote 21 savaitės amžiaus dar negimusį kūdikį, kurį motinos gimdoje operuoja chirurgas vardu Joseph Bruner. Kūdikiui buvo nustatyta diagnozė   –  Spina bifida.

Spina bifida (įskilasis stuburas) – tai įgimti stuburo slankstelių lankų defektai, dėl kurių žmogus negali tiesiai laikyti nugaros ir normaliai vaikščioti. Tačiau chirurginės intervencijos pagalba šis defektas gali būti ištaisytas, tik tai turi būti atliekama dar motinos gimdoje.

Chirurgas atliko Cezario pjūvį ir per nedidelę įpjovą operavo gimdoje esantį kūdikį. Kai gydytojas baigė operaciją, mažylis iškišo savo dar  trapią ir pilnai neišsivysčiusią rankutę ir tvirtai suspaudė chirurgo pirštą.

Chirurgas pasakoja, kad tai buvo labiausiai jaudinantis įvykis per visą jo gyvenimą. Kai berniukas suspaudė jo pirštą, gydytojas iš susijaudinimo sustingo ir negalėjo pajudėti. Leidėjai šią nuotrauką pavadino “Vilties ranka”.

Berniuko, vardu Samuelis, mama pasakojo, kad, kai pirmą kartą pamatė šią nuotrauką, kelias dienas verkė. Taip pat ji papasakojo, jog aiškiai suprato, kad jos nėštumas   –  ne šiaip fizinis sutrikimas, o mažas žmogus.

Samuelis gimė absoliučiai sveikas, dabar berniukui 7 metai.

harmonio.net

1 2809

Pirmosios sauskelnės, tokios, prie kokių mes dabar pripratę, Europoje pradėtos naudoti prieš 35 metus, o pas mus gerokai vėliau.

Tai kas gi pirmas sugalvojo sauskelnes? Žinoma, tai buvo tolimos šiaurės gyventojai. Ir tai visiškai logiška. Kai lauke minus 30-50 laipsnių, kelnių nenusimausi.

Anglijoje prieš daugiau kaip 100 metų sauskelnes ėmė naudoti avių augintojai. Jie uždėdavo tam tikrus maišelius ant avinų kiaušinėlių ir sudžiovindavo juos, užuot terliojęsi su skausminga kastracija. Juk kiaušinėlių vystymasis ir spermos gamyba sustoja, jei temperatūra pakyla viso labo vienu laipsniu.

Esama daug įvairiausių nuomonių apie sauskelnes. Kai jų naudojimas smarkiai išplito, mokslininkai ir vaikų gydytojai susimąstė: naudą ar žalą jie neša.

Ir štai ką rodo kai kurie naujausi tyrimai:

Pradėsime nuo anatomijos, o konkrečiai – nuo perkaitimo. Berniukams, būsimiems vyrams, pasekmės bus tiesiog tragiškos. Gamta anaiptol ne atsitiktinai „išstūmė“ vyriškus lytinius organus į išorę. Tiktai vėsesnėje temperatūroje kiaušinėliuose gali normaliai vystytis vyriški hormonai ir gamintis pilnaverčiai spermatozoidai. Kai kam atrodo, kad iki pusantrų metų amžiaus ten ir perkaisti nėra kam. Perkaisti yra kam nuo pat gimimo. Vienas iš požymių, rodančių, kad kūdikis normaliai išnešiotas – tai būtent kiaušinėlių nusileidimas į kapšelį. Faktas, kad sperma dar negaminama, neturi jokios reikšmės, perkaitimas atsilieps vėliau, jau lytiškai subrendus.

Suformuodami galingą šiltnamio efektą (kadangi apatinis sauskelnių sluoksnis padarytas iš polietileno), suaugusieji tiktai komplikuoja neigiamą drėgmės poveikį vaiko odai. Ji ne tik išlieka drėgna, bet ir nekvėpuoja. Vienkartinės sauskelnės uždaro 30% vaiko kūno paviršiaus. Praktiškai joks oro judėjimas po sauskelnėmis nevyksta, kitaip sakant, toje erdvėje pažeidžiamas odos kvėpavimas – didesniu ar mažesniu mastu. Kalbant trumpai ir aiškiai – sauskelnių naudojimas gali visiškai sterilizuoti vyrą.

Mergaitėms įprastų sauskelnių nešiojimo pasekmės ne ką geresnės. Jeigu anksčiau mergaites ginekologui parodydavo tik nuo 15 metų, tai dabar būna atvejų, kad ir sukakus metukams. Būna kad jau ir nuo 3 mėnesių prasideda problemos. Mergaitėms atsiranda vaginitai, vulvovaginitai, mažųjų lytinių lūpų suaugimas ir daug kitų rimtų sutrikimų. Ir visa tai – dėl „šiltnamio efekto“ ir dėl to, kad sauskelnėse esama cheminių absorbentų, dažiklių, kitų chemikalų.

Kitos pasekmės.

Tūkstančius metų žmogui nuo kūdikystės formuojasi atsibudimo nuo noro šlapintis ar tuštintis refleksas. Šlapi vystyklai ar šlapia lova nekelia vaikui malonių pojūčių ir dėl to jam tenka atsibusti, kad to išvengtų. Vadinasi, vienkartinės sauskelnės padaro tuštinimosi ir šlapinimosi refleksus nekontroliuojamus.

Dar vienas didelis trūkumas – vaiko oda nepasidengia normalia flora ir, kaip pasekmė, padidėja jautrumas įvairaus pobūdžio infekcijoms. Andrologai neatmeta galimybės, kad sauskelnės gali skatinti enurezės vystymąsi.

Dabar apie pačias sauskelnes.

Iš ko jos daromos, kuo dažomos, kokia užpildo sudėtis? Visi šie klausimai iškyla tėvams, nes pernelyg dažnai naudojantis sauskelnėmis pas vaikus išsivysto kontaktinis dermatitas, galimos ir alerginės reakcijos.

Svarbu! Įrodyta, kad alergiją sukelia audinys arba sauskelnių impregnantas.

Apatinis paprastų sauskelnių sluoksnis – tai plonytė plastiko plėvelė. O kad galima būtų pagaminti vieną sauskelnę, reikalinga viena stiklinė naftos!

Po plastiko seka servetėlė iš chloru išbalintos celiuliozės, kuri tarnauja kaip apvalkalas drėgmę sugeriantiems milteliams.

Dabar pereikime prie pagrindinės sauskelnių dalies, tos, kuri leidžia vaiko užpakaliukui taip ilgai išlikti sausam. Viduje – superadsorbento sluoksnis, padengtas hirofilišku apvalkalu ir celiulioze. Hidrofiliškas – reiškia pritraukiantis drėgmę, štai dėl ko visas skystis, patenkantis į sauskelnes, susirenka centre, adsorbuojančiame sluoksnyje. Adsorbentas – tai ypatingos medžiagos granulės, pavyzdžiui, natrio poliakrilas (Sodium polyacrylate). Kontaktuodamos su šlapimu, granulės sugeria jį į save ir išbrinksta. Įdomu, kad 1985 metais natrio poliakrilas buvo uždraustas moteriškų tamponų gamyboje, kadangi gali sukelti toksinio šoko sindromą.

Sauskelnių sudėtis.

1. Sodium Polyacrylate Crystals – skaidrus gelis-absorbentas, sugeriantis skystį. Toksiškas polimeras, dažnai sukeliantis alergines reakcijas. Buvo uždraustas naudoti moteriškuose tamponuose po to, kai buvo aptikta, jok sukelia toksinio šoko sindromą (Toxic Shock Syndrome). Duomenų apie tai, kiek šis medžiaga saugi ar kiek ji pavojinga, nėra. Jokių tyrimų šia tema nebuvo atliekama.

2. Plastikinė membrana sukuria idealias sąlygas vystytis anaerobinėms bakterijoms, tarp jų ir toms, kurios pašalinamos iš organizmo drauge su išmatomis ir po to dar kelias valandas tebebūna šiltoje – dėl šiltnamio efekto – nevėdinamoje, drėgnoje sauskelnių erdvėje.

Kai egzistuoja tokia bakterijų veisykla tiesiai ant mažylio odos ir gleivinės ir kai tai tęsiasi 2-3 metus, belieka tik stebėtis ir žavėtis žmogaus organizmo atsparumo stebuklais. Pamėginkite perkelti bakterinę kultūrą ant odos, uždenkite ją storu, drėgnu, hermetišku kompresu, pavaikščiokite su tokiu raiščiu kelias valandas, atnaujindami bakterijas po porą kartų per dieną – ir jūs savo kailiu patirsite, ką turime galvoje. O dabar įsivaizduokite, kad po raiščiu pas jus atsitiktinai atsirado visiškai mažytė žaizdelė, nubrozdinimas, ir kas iš viso to išeis.

3. Dioxins – vienas pavojingiausių nuodų, sauskelnių balinimo proceso šalutinis produktas. Kancerogenas, darantis įtaką endokrininei sistemai. Sutinkamas sauskelnėse nedideliais kiekiais. Laikomas dar pavojingesniu kancerogenu nei DDT. Tyrimai sieja dioksinus ir į juos panašias balinimo atliekas su gyvų spermatozoidų skaičiaus mažėjimu spermoje, įgimtais išsigimimais, testikulių, prostatos, krūties vėžiu ir lytinių organų vystymosi patologija.

4. Xylene, ethylbenzene. Aptinkami laboratoriškai tiriant sauskelnes. Pasižymi neurotoksišku poveikiu, žalingai veikia respiratorinius organus ir kenkia endokrininei sistemai.

5. Styrene. Kancerogenas. Toksiškas respiratoriniams organams.

6. TBT (tetrabutiltitanatas). Kenkia lytinių hormonų gamybai. Vaikas, kuriam per dieną uždeda po penkias sauskelnes, gauna TBT kiekį, 3,6 karto viršijantį JAV nustatytą leidžiamą normą.

Sauskelnių sluoksniai

1. Viršutinis sluoksnis (Top-sheet). Kadangi šis sluoksnis tiesiogiai kontaktuoja su vaiko oda, jis gaminamas iš minkštos medžiagos, puikiai praleidžiančios skysčius tik viena kryptimi. Suprantama, tokia medžiaga neturi dirginti odos, esant natūraliam trynimuisi.

Kaip taisyklė, šiam sluoksniui gaminti naudojami du medžiagų tipai:

Termobondas – medžiaga, gaminama iš polipropilenų arba polipropileninių ir polieterinių audinių mišinio. Medžiagos tankis svyruoja nuo 17 iki 22 g/m2.

Neaustinė medžiaga iš polipropileno. Kaip taisyklė, norint pagerinti charakteristikas, medžiaga daroma sudvigubinta. Dėl aukštesnių tvirtumo charakteristikų medžiagos tankis gali būti mažesnis nei Termobondo tankis ir siekia 10-20 g/m2.

2. Antifekaliniai barjerai. Barjeras, neleidžiantis skysčiui ištekėti per sauskelnių šoną ir neleidžiantis joms deformuotis. Kokybiški ribotuvai būna elastingi, nekaustantys vaiko judesių ir tuo pat metu užtikrina skysčių fiksaciją sauskelnių viduje. Tokių barjerų gamyboje naudojamos šios medžiagos:

a) Dvisluoksnės neaustinės medžiagos iš polipropileno pluošto, pagaminto pagal filjerinę technologiją. Tankis siekia 12-22 g/m2.

b) 3-4 sluoksnių neaustinė medžiaga iš polipropileninio pluošto, su išoriniais sluoksniai, pagamintais iš medžiagų, pagamintų pagal filjerines technologijas ir vidinius sluoksniu iš analogiškų medžiagų. Tankis siekia 12-22 g/m2.

3. Paskirstomasis sluoksnis. Skirtingai nei tarpiniai sluoksniai, paskirstomasis sluoksnis rekomenduojamas visoms sauskelnių rūšims. Šio sluoksnio gamybai naudojamos termobondo medžiagos, kurias sudaro polipropileno ir polieterinio pluošto mišinys, kurio tankis – 15-30 g/m2.

4. vidinis sluoksnis – absorbuojanti medžiaga, pati svarbiausia sauskelnių dalis. Joje esama specialaus absorbento, kuri pavirsta geliu, kai kontaktuoja su drėgme. Kokybiški absorbentai gali sugerti 50 kartų daugiau drėgmės, nei patys sveria. Būtent dėl to sauskelnės „išpampsta“. Kai visiškai užsipildo, tokios sauskelnės veikia kaip neperšlampamas barjeras. Tokiu atveju galima kalbėti apie temperatūros viduje didėjimą ir „kompreso efektą“.

Šiam sluoksniui naudojama neaustinė medžiaga „Ailend“. Ją gaminant, gali būti pridėta superabsorbento. Be to, kad geriau sugertų ir paskirstytų skystį, „Ailendas“ neretai naudojamas drauge su išskleista celiulioze.

5. Išorinis sluoksnis. Kaip ir moteriškuose higieniniuose paketuose, šio sluoksnio uždavinys – neleisti, kad drėgmė iš absorbuojančio sluoksnio patektų į išorę. Tuo tikslu dažniausiai naudojama tekstūruota polietileno plėvelė arba neaustinė medžiaga, laminuota poringa polietileno plėvele. Reikia pažymėti, kad naudojant išoriniam sluoksniui įvairias neaustines medžiagas, be minkštumo medžiaga turi pasižymėti dar ir hidrofiliškomis savybėmis.

Įdomu, kad ant sauskelnių pakuočių nerašoma jų sudėtis. Pasirodo, nėra tokio įstatymo, kuris įpareigotų gamintojus nurodyti tokius duomenis.

Ir čia išvada: tėvų požiūris į vienokių ar kitokių sauskelnių pasirinkimą turi būti labai rimtas ir atsakingas. Ir sauskelnių keitimas turi būti savalaikis.

Yra ir dar viena išeitis.

Pats geriausias variantas mažyliui – tai natūralus vystymas vystyklais, kas leidžia vaiko odai kvėpuoti, o tai pat nepažeidžiami jokie fiziologiniai procesais, t.y. vaikas teisingai formuojasi ir mokosi kontroliuoti šlapinimąsi ir tuštinimąsi.

0 1633

Naujagimiai negali kalbėti ir, nors jie stengiasi iš paskutiniųjų bendrauti savo įraudusiais verkiančiais veidukais, kartais sunku suprasti ko jie nori. Po kelių mėnesių intensyvių tyrimų ir stebėjimų, štai keletas dalykų, kuriuos pasakytų kūdikiai, jeigu galėtų kalbėti:

1. Štai kaip viskas bus. Aš ketinu rėkti kiekvieną kartą, kai mane padėsi. LAIKYK MANE.

2. Aš dar nepabaigiau savo vakarienės. DAR PAPUKO.

3. Oi, tik ne vėl šitas klounas. Ėi, drauguži, malonu tave matyti, dabar būk mielas ir atnešk tą su papukais.

4. Ar tu girdėjai tą juokingą anekdotą? Miega. Cha! Dabar pamaitink mane, arba aš rėksiu.

5. Ėi. Ką reiššškia neaiššškusss? Nėra tokio dalyyyyko, kaip per daug pieeeeno. Jei kas čia ir girtasssss, tai tuuuuu.

6. Aš nenoriu pasirodyti kaip kokia primadona, bet aš čia sėdžiu savo šlapime. PAKEISK MANO SAUSKELNES!

7. Labai tau ačiū, mamyte, kad pakeitei mano sauskelnes, aš tikrai tai vertinu. Dabar gal gali jas ir vėl pakeisti, nes aš ką tik pakakojau?

8. Ak, kaip gaila, tu negali pasiekti pultelio/savo telefono/knygos iš čia? Užknisa būti tavimi. Zzzzz…

9. Dėl papukų meilės, PRAŠAU, ar galite nustoti uostyti mano tarpkojį viešumoje? Turėkite nors kiek pagarbos.

10. Che che che, ką tik apvėmiau tavo nugarą. Tai buvo kerštas už tarpkojo uostymą.

11. Ko tu šypsaisi? Aš bandau pagadinti orą.

12. O DIEVE, MAAAAMA? MAAAAMA? KUR TU? AR VISKAS… O, štai kur tu. Buvai už pagalvės, kaip gerai, kad grįžai, aš jaučiausi taip… O DIEVE, MAAAAMA? MAAAAMA? KAS NORS PADĖKITE MAN, MANO MAMA… Ačiū Dievui tau viskas gerai. Palauk, kodėl tu juokiesi? Gerai, tai pats blogiausias žaidimas.

13. Maniau, kad tu neturėtum manęs gėdinti iki paauglystės? Kodėl tu nuolat pasakoji visiems savo draugams apie bėrimą ant mano užpakalio?

14. Vau, tai buvo nuostabus maitinimas. Aš pilnas. Aš tik noriu pasinaudoti galimybe ir padėkoti tau už visus maitinimus, aš tikrai tai vertinu, aš žinau, kad tai turėtų būti sunku ir aš manau, kad… Gerai, aš išbadėjęs. Dabar vėl mane pamaitink. DABAR.

15. Cha cha cha, kaip juokinga! Atleisk, aš tikriausiai turėjau tave perspėti, kad tavo krūtis matosi, prieš tau atidarant duris paštininkui. Mano kaltė.

16. Ar tai buvo durų skambutis? Ar tai lankytojai, atėję manęs pasveikinti? Nuostabu, tuomet laikas milžiniškam maitinimui, prašau, išsitrauk savo krūtį.

17. Atleisk, kad aš ką tik pakakojau į tavo vonią.

18. Barmene, DAUGIAU PIENO!

19. Jeigu nori sužinoti ar aš pakakojau, tiesiog paklausk. Tikrai nereikia besti piršto į mano sauskelnes, kad patikrintum. Ai, ir atleisk dėl kakučio už tavo piršto nago.

20. Šokinėjimas smagu. Atleisk, kad privėmiau tau į burną.

Taigi, dabar tu jau žinai, ką tavo kūdikis nori tau pasakyti!

Vertė Raimonda Jonaitienė.

Nuoroda į šaltinį.

0 2161

Amerikiečių rašytojas Evanas Porteris teigia, kad viskas, ką sakote savo vaikui, turi didžiulę reikšmę. Bet kokia smulkmena, mintis, patarimas ar užuomina įsimins vaikui visam gyvenimui, todėl prieš ką nors sakydami, turite viską labai gerai apgalvoti. Pats Evanas kukliai prisipažįsta, kad yra niekam tikęs tėvas. Jis netgi padarė 14 dalykų sąrašą, kuriuos, jo nuomone, kiekvienas tėvas turi pasakyti savo vaikui.

Pats rašytojas taip prisimena dieną, kai sužinojo, kad taps tėvu:

„Aš laukiuosi.“ – pasakė ji. Iš tiesų aš žinojau, kad kada nors išgirsiu šiuos žodžius. Bet nesitikėjau, kad tai įvyks taip greitai ir netikėtai. Kažkodėl įsivaizdavau, kad kai išgirsiu šią naujieną, mes stovėsime saulėlydžio apšviestoje verandoje, bus gražus, romantiškas vakaras, pūs švelnus vėjelis. Na, kažkaip panašiai.

Žinote, man reikėjo kažkiek laiko suvirškinti TOKIĄ naujieną. Tuo metu jaučiau, kad nesu pasiruošęs prisiimti atsakomybę už naują būtybę. Tiesą sakant, buvau šiek tiek išsigandęs ir sutrikęs.

Tokia žinia priverčia iš naujo permąstyti savo prioritetus ir vertybes. Ir, tuo pačiu, pagalvoti apie tai, ką sakysi savo vaikui, kai jis kiek paaugs, išmoks kalbėti ir pradės visko klausinėti.

Todėl aš parašiau labai svarbių dalykų sąrašą. Bet dabar galvoju, kad pats esu ne koks tėvas. Žinote kodėl? Nes supratau, kad pats nedarau visų šių dalykų, kuriuos noriu, kad darytų mano vaikas.“

Štai šios Evano Porterio gyvenimo tiesos, kurias kiekvienas vaikas turėtų išgirsti iš savo tėvo.

1. Tu neprivalai patikti visiems

Visada, kai žinai, jog esi teisus, sakyk savo nuomonę. Sakyk draugams tiesą, net tada, kai jie nenori jos girdėti. Nebūk prisitaikelis ir nesijuok iš kvailų pokštų. Net iš mandagumo.

2. Gerai mokykis

To reikia visai ne tam, kad kada nors galėtum daug uždirbti ar pasigirti prieš kitus gerais pažymiais. Tiesiog vieną gražią dieną tu atsigręši į praeitį ir suvoksi: „Taip, aš galiu didžiuotis šiomis žiniomis.“

3. Tvarkykis savo kambaryje

Ar matai tą krūvą nešvarių drabužių šalia mano lovos? Tu neįsivaizduoji, kaip siaubingai aš jaučiuosi žiūrėdamas į ją. Tu nustebsi, kaip elementari tvarka kambaryje gali padaryti tave neįtikėtinai laimingu.

4. Visada pabaik tai, ką pradėjai

Aš galiu tave išmokyti groti gitara, fotografuoti ar įdomių triukų su kortomis. Bet tai bus tik „gerai“, o ne „puikiai“. Todėl jeigu manai, kad turi talentą, neprarask jo.

5. Žmogus – tai ne tik išvaizda

Pamilk save tokį, koks esi. Subkultūros – normalu, kai esi jaunas. Nepamiršk aukso vidurio: eksperimentuok, bet nepulk į kraštutinumus.

6. Rūpinkis savo kūnu

Kūną tu turi tik vieną. Prižiūrėk jį. Kiekvieną dieną valykis dantis. Negerk daug gazuotų ar energinių gėrimų. Kariesas taip paprastai nėra išgydomas.

7. Nuolat sužinok ką nors naujo

Žinau, tie vaikai, kurie mokėsi Ispanijoje, elgiasi šiek tiek išdidžiai. Bet lygiai taip pat aš žinau, jog kai jie pasakoja apie atostogas toje pačioje Ispanijoje, tu patyliukais pavydi, nes pats praleidai visą vasarą prie televizoriaus.

8. Nežiūrėk su panieka į benamius

Jie nesiruošia tavęs apiplėšti. Tikrai. Nežiūrėk į juos iš aukšto, gerbk juos. Jei turi papildomų pinigų, nupirk benamiui maisto arba duok šiek tiek pinigų.

9. Domėkis naujienomis, ypač politinėmis

Nešvaistyk viso savo laiko socialiniams tinklams, beverčių filmų ar sporto žiūrėjimui. Skirk dėmesio tam, kas iš tiesų yra labai svarbu. Visada būk gerai informuotas ir apsiskaitęs.

10. Būk atkaklus

Neplauk pasroviui. Surask savo nišą ir tapk geriausiu. Patikėk, pasaulyje daug žmonių, kurie turi Didelę Svajonę. Tačiau užuot ėję jos link, jie bailiai nugyvena gyvenimą dirbdami nekenčiamą darbą. Nebūk vienas iš jų.

11. Niekada…

Niekada nerašyk žinutės vairuodamas automobilį. Nėra nieko tokio, kas negalėtų palaukti. Aš rimtai.

12. Šeima visada turi būti svarbiausia

Kai esi reikalingas savo šeimai, tiesiog būk su ja. Nereikia ieškoti priežasties, kad eilinį kartą galėtum aplankyti tėvus. Jie yra viskas, ką tu turi.

13. Niekada nenorėk būti kuo nors kitu

Nepavydėk aplink tave esantiems žmonėms, nesvajok: „Ach, jeigu tik aš galėčiau būti jo/jos vietoje!“ Susitaikyk su savo pralaimėjimais. Visi juos patiria.

14. Jeigu ko nors iš šio sąrašo tau nepavyks įgyvendinti…

…net jei nieko nepavyks įgyvendinti, žinok, aš tave myliu. Aš visada tave mylėsiu. Mes visada tave mylėsime.

Parengė: Ji24.lt

0 22563

„Ląstelių gabalas.“ „Audinys.“ „Tik vaisius.“ Taip dažnai dar negimusius kūdikius apibūdina už abortus pasisakantys žmonės, kad galėtų sumenkinti šių naujų gyvybių žmogiškumą. Bet šios lipinamos etiketės yra neteisingos ir tą įrodo vieno mažo vaikelio gyvenimas. 2013-ųjų vasarą, būdamas vos 19 savaičių, gimė Walter Joshua Fretz. Jis gyveno tik kelias akimirkas, tačiau Walter gyvenimas padarė ilgalaikį poveikį.

Walter tėvai, Lexi ir Joshua Fretz, mama bei tėtis dvejoms dukterims (šiuo metu jų turi jau tris), su džiaugsmu laukė dar vieno vaikelio atėjimo, kai, pasak Lexi blogo, pamatė rožines dėmes ir, pasitarusi su savo gydytoja telefonu, nusprendė nuvykti į priimamąjį.

Priimamajame dar kelios nėščios moterys atėjo po jos ir buvo nedelsiant išlydėtos į nėščiųjų palatą. Deja, bet Lexi nėštumas dar nebuvo 20 savaičių – kūdikis buvo 19 sav. ir 6 d. – ir pagal ligoninės taisykles jai teko likti priimamajame. Maždaug po valandos Lexi visgi išgirdo savo vaikelio širdies plakimą ir nusiramino, bet jai belaukiant ultragarsinio tyrimo, Lexi pradėjo justi sąrėmius. Ji pagimdė Walter Joshua Fretz beveik po penkių valandų nuo atvykimo į ligoninę. Lexi rašo:

„Aš tuo metu taip stipriai verkiau, tačiau jis buvo idealus. Jis buvo pilnai susiformavęs ir viskas jau buvo čia, aš galėjau matyti plakančią širdutę jo mažoje krūtinėje. Joshua ir aš laikėme jį ir verkėme, žiūrėdami į mūsų mažytį, tobulą sūnų.“

Kitas Joshua žingsnis atrodė mažas ir visiškai natūralus, tačiau baigėsi ne tik kaip gyvenimą keičiantis, bet ir kaip ne vieną gyvybę išgelbėjęs poelgis. Jis nuėjo į mašiną pasiimti Lexi fotoaparato, kad galėtų nufotografuoti savo sūnų. Iš pradžių Lexi to nenorėjo, tačiau greitai Walter nuotraukos apskriejo visą internetą. Nuotraukos pasiekė sielvartaujančias motinas ir padėjo joms, begedint savo pačių prarastų vaikų. Taip pat nuotraukos padėjo moterims pasirinkti gyvybę, o ne abortą. Lexi sulaukė daugybės pozityvių žinučių. Pavyzdžiui:

„Ką tik pamačiau Walter nuotraukas… Aš esu nėščia, o ši savaitė man buvo iš tiesų juoda. Praėjusią savaitę turėjau ultragarsinį tyrimą – aš irgi laukiuosi berniuko. Bet šią savaitę aš pradėjau melstis, jog persileisčiau, kadangi jo tėtis vengia bet kokios atsakomybės. Šiandien aš paprašiau Dievo, kad duotų man kažkokį ženklą, jog viskas bus gerai arba rytoj nueisiu ir visa tai nutrauksiu. Po kelių valandų aš pamačiau nuorodą Facebook’e. Tai privertė mane apsiverkti. Bet svarbiausia, kad tai privertė mane suvokti, jog aš, be jokios abejonės, negaliu šitaip su juo pasielgti.“

„Seniau aš tikėjau, kad yra tam tikros priežastys, kurios pateisina abortus. <…> O dabar, matant Walter gulint ant tavo krūtinės, man gėda dėl mano ankstesnių minčių ir širdis plyšta dėl kiekvienos moters, kuri nusprendžia pasidaryti abortą, nesuprasdamos gyvybės, esančios jų viduje, vertės.“

„Aš visada maniau, kad abortas yra moters pasirinkimas! Vėlgi proto trūkumas, galvojant ar veikiau tikint, jog tokioje stadijoje moteris pasidarys vaisiaus (ląstelių gniutulo!) abortą. Kaip tai neteisinga! Aš džiaugiuosi, jog tu pasirinkai pasidalinti savo istorija ir šiomis gražiomis nuotraukomis iš labai liūdno laiko tarpo, kadangi tokiu būdu tu mane pamokei!“

„Aš 8 savaites nėščia ir 3 savaites buvau visiškoje agonijoje, galvodama ką daryti – pasilikti jį/ją ar ne (šiuo metu nesu pačioje geriausioje padėtyje, kad turėčiau vaikų). Bet tu įstūmei mano gyvenimą į tokią perspektyvą, kurioje aš galiu mylėti šį kūdikį ir susitaikyti, o tiek man užtenka – aš pasilieku šį kūdikį ir ketinu jį branginti visą amžinybę.“

Šios Walter nuotraukos rodo negimusių kūdikių žmogiškumą. Jos įrodo be jokio abejonės šešėlio, jog tai yra asmuo, o ne tiesiog ląstelių gniutulas. Ir tai tiesiog reikalauja klausimo: Kodėl legalu nutraukti negimusio žmogaus gyvybę?

„Tik todėl, kad mes negalime matyti to vaiko, tai dar nereiškia, jog jis tėra tik ląstelių kamuolys, – rašo Lexi. – Walter buvo idealiai susiformavęs ir labai aktyvus mano gimdoje. Jei tik jis būtų turėjęs dar kelias savaites, jis būtų turėjęs didelę tikimybę išgyventi. <…> Nepaisant mūsų skausmo, aš džiaugiuosi, jog iš to gali išeiti kažkas gero. Aš meldžiuosi, jog Dievas ir toliau naudotųsi Walter nuotraukomis, šitaip paveikdamas daugybę žmonių.“

 

Vertė Raimonda Jonaitienė.

1 1525

Labai gaila, kad tas nedaugelis dalykų, kurie ateina pas mus iš tūkstantmečių gelmių, ne visada suranda savo vietą ir egzistuoja toliau. Galbūt čionai pagrindinį vaidmenį suvaidina spartus gyvenimo tempas, kai viskas daroma skubant, kad neatsiliktume. Gaila, bet šiuolaikinio gyvenimo ritmas neretai atsiliepia ir vaikų auklėjimui. Visą dieną skubančios ir lekiančios, darbais ir rūpesčiais apsikrovusios šiuolaikinės mamos tiek išsikankina, kad jau nebeteikia didesnės reikšmės tam, kaip užmiega jų vaikai.