Aktualijos

0 685

Tiesos ir gėrio paieška Lietuvoje karštligiškai tęsiasi visą nepriklausomybės laikotarpį – kuriasi vis naujos  partijos, iškyla ir nusileidžia vis nauji „gelbėtojai“, suskamba vis nauji šūkiai, dar skambesni pažadai, bet rezultatai: – Lietuva vis daugiau  praskolinta, vis daugiau nykstanti, nusivylusi, supriešinta ir nelaiminga. Kaltiname visi, visus ir viską –  vieniems kalčiausia Rusija, kitiems, blogio centras – Amerika ir Europa.  Kairė, kaltina dešinę, dešinė – kairę….. ir taip  nuolatos ir be pabaigos.  Nesustodami, iš inercijos, vis lipame ir lipame „ant to paties grėblio“  – desperatiškai ieškodami vis naujų gelbėtojų, nesusimastydami, kad visas Lietuvos bėdas lemia ne asmenybės, ne valdžioje esantys žmonės, bet esama valstybės valdymo sistema, sukurta ir veikianti valdančiosios klasės diktatorinių galių užtikrinimui ir  kurios   įkaitas dabar, esame  visi –  tiek Tauta –  pilietinė visuomenė, tapusi bevalė ir beteisė,  savo išrinktųjų atžvilgiu, tiek  išrinktieji – automatiškai tampantys ne rinkėjų, bet valdančiosios klasės atstovais, neprivalantys atstovauti rinkėjams,  neprivalantys jiems atsiskaityti, neprivalantys žinoti ir vykdyti jų valią,  todėl  tampantys pažeidžiami  –  lengvai manipuliuojami ir įtakojami suinteresuotų  savanaudiškų  jėgų, kurioms, dažnu atveju, yra įsipareigoję, už paramą rinkimuose, už vietą sąraše, atidirbti

Ne visuomet taip buvo. Lietuvos nepriklausomybės pradžioje viskas buvo kitaip – geriau, teisingiau, demokratiškiau.   Pagal 1990 metais  galiojusius įstatymus, mes rinkome Respublikos aukščiausiąją  ir kitas tarybas ( miestų, rajonų ir apylinkių), tikrai  laisvuose ir demokratiškuose rinkimuose.  Visi rinkimai vyko vienmandatiniu, teritoriniu principu: –  kvartalo ar kaimo gyventojai rinko savo atstovą į apylinkės tarybą, apylinkės rinkėjai rinko savo atstovą į  rajono/miesto Tarybą,  miesto/rajono rinkėjai rinko savo atstovą į Seimą. Iki pilnos demokratijos trūko tik teisės rinkėjams savo rinktus atstovus atšaukti, bet ir be šios teisės, tarp  atstovų ir rinkėjų buvo įmanomas grįžtamasis ryšys, nes kiekvienas atstovas turėjo konkrečius savo rinkėjus, atstovavo konkrečios teritorijos gyventojus.  Atstovaujamajame valdyme, veikiant seniūnijų (tada vadinosi apylinkėmis) savivaldai, dalyvavo keletą kartų daugiau piliečių, su pilnomis atstovavimo teisėmis,  turintys įsipareigojimus tik rinkėjams.  Šios pirminės – pagrindinės – visus gyventojus jungiančios į savivaldos procesą,  grandies atstovai (apylinkių tarybų nariai) turėjo interesą  rūpintis savo atstovaujamųjų teritorijų gyventojų bendruomeniniais reikalais, taip pat siūlyti savo sprendimus –  savo rinkėjų valią, bendravalstybinių klausimų atžvilgiu, aukštesnėms atstovybėms –  rajonų/miestų taryboms ir Seimui.   Apibendrinant reikia pasakyti, kad  iki 1995m. veikusi valstybės valdymo sistema buvo vienareikšmiškai gera –  pritaikyta Tautos – visos pilietinės visuomenės suverenių galių nuolatiniam veikimui –  Lietuvos ateities kūrimui visos Tautos suvienytomis pajėgomis.

Deja, ši  sistema neturėjo kada įsibėgėti ir virsti realia gyvenimo praktika. Pradėjo Aukščiausioji Taryba,  užbaigė Seimas –  visuomenei nieko neįtariant, parengė įstatymus, pagal kuriuos 1995 m.  seniūnijų savivalda ir teritorinis atstovavimas buvo panaikinti, o  išskirtinės valdymo teisės suteiktos grupuotėms su partijų pavadinimais.

Sunaikinus pirminę – esminę – savivaldos grandį, piliečiai praradome visas galimybes aktyviai ir oriai dalyvauti savo gyvenamųjų teritorijų bendruomeniniame, o kartu ir visos valstybės, reikalų tvarkymo procese . Netekome nei galimybių, nei teisių  bent kiek įtakoti valstybėje vykstančius procesus. Atidavus valdymą  vien tik „politinėms partijoms“, kurios, kaip taisyklė, kuriamos ne ideologiniu, bet sportiniu „valdžios ėmimo“ principu, atsivėrė neribotos galimybės visų lygių valdžios savivalei, korupcijai, socialinei neteisybei.

Ypatingai skaudūs, šios sistemos, padariniai teko Lietuvos kaimui, paliktam be teisės spręsti savo išgyvenimo klausimus.  Nesant vietos savivaldos, kaime nesikūrė darbo vietos, nesivystė kooperacija, leidžianti išgyventi smulkiems ūkiams ir žemės neturintiems kaimiečiams, nes partinėms grupuotėms užėmusioms rajonuose valdžią, tai nebuvo ir nėra aktualu. To pasėkoje, dauguma kaimo jaunimo buvo priversti emigruoti, kiti… degraduoti. Panaši padėtis ir miestuose –  valdžia atitrūkusi nuo eilinių piliečių, nei gali, nei nori , nei sugeba rūpintis darbo vietomis, būstais ir kitais gyventojų poreikiais.  Pasidarė net taip, kad biudžetinių įstaigų darbuotojai jaučia įtampą ir baimę, keičiantis valdžios grupuotėms, nes  nauji užėmę valdžią, stengiasi sustatyti visur savo  žmones, lojalius, ištikimus ir artimus valdantiesiems. Nėra reikalo plėstis – visi žinome, kaip vykdomi įvairūs projektai, konkursai, valstybiniai užsakymai, pirkimai ir  kitokie, atkatų“ organizavimo vajai.

Gal pati didžiausia, skaudžiausia sistemos daroma žala yra ta, kad visuomenė matydama valstybėje besitęsiančią, valdžių vykdomą destrukciją,  suvokdama savo beteisiškumą, bejėgiškumą, negalėjimą nieko pakeisti, tampa nusivylusi savo valstybe, jai abejinga, netgi pykstanti ant jos.  Pagrįstas nepasitikėjimas savo valdžia, jos nutarimais,  sprendimais, jos oficialia pozicija, visuomenę daro įtarią,  pažeidžiamą ir labai  imlią, Lietuvos priešų skleidžiamam melui.

Artinasi rinkimai – eilinis  pseudodemokratijos cirkas,  kuriame, eilinį kartą, išsirinksime naujus ir atsinaujinusius „gelbėtojus“, eilinį kartą neatšaukiamus ir  neprivalančius atstovauti mus – rinkėjus.  Eilinį, vieną kartą per keturis metus, pažaisime demokratiją – nueisime prie urnos ir atiduosime, savo suverenų balsą, be jokios grąžos, be galimybės juo pasinaudoti. Po šio veiksmo, tapsime visiškai nereikalingi – absoliutūs nuliai savo valstybėje..

Sunku  suprasti, mūsų Tautinę, savą, ne kokių okupantų primestą,  pačių renkamą  valdžią: –  kokiems reikia būti savanaudžiams, kaip labai reikia nemylėti savo šalies, kad dėl  valdžios, dėl jos teikiamos asmeninės ar grupinės naudos, dėl garbės ir savęs sureikšminimo, iš kvailumo ar dar dėl velniai žino ko, reikia būti savo valstybės griovėjais –  dalyvauti savotiškoje vagių kompanijoje (Seime) 1994m iš  Lietuvos piliečių pavogusios  Lietuvą ir daryti viską, kad skriauda nebūtų atitaisyta, kad Lietuvoje neatsirastų demokratija – pilietinė savivalda, apjungianti visą Tautą –  visą Pilietinę Visuomenę, į darnią ir solidarią visumą, galinčią užtikrinti, darnų ir teisingą Lietuvos ateities kūrimo procesą. „Apsukrūs“- susimetę į partines grupes bendrapiliečiai,1994m, pavogę iš Tautos valstybę, suluošino ją –  užgesino jos Tautinę, patriotinę dvasią, taip ryškai liepsnojusią atgimimo laikais.

Kad ir kaip mus, bekankintų  klausimas – kodėl???   Kodėl mūsų Tautos Elitas, atgimimo laikais besąlygiškai pasisakęs prieš svetimos valstybės  valdžią –  prieš Maskvos sovietinę diktatūrą, jau trečias dešimtmetis, laiko Lietuvą pasmerktą Vilniaus – tautinei diktatūrai?…. atsakymo toli neieškokime, nes atsakyti į jį galime tik patys  – kiekvienas Lietuvos pilietis asmeniškai.  Neieškokime ir priešų savo tarpe .  Pripažinkime ir prisipažinkime – kalti esame visi ir kiekvienas – kalti kad  nesirūpinome savo išsilaisvinusią Tėvyne, kad leidome savo išrinktiesiems savivaliauti,  kurti ir įteisinti suktus įstatymus, jų pagrindu  leidome  Tautos suverenitetą pasisavinti, godžiai ir savanaudiškai, valdančiajai klasei.  Leidomės padaromi savo valstybėje beteisiais ir bevaliais, prieš savo išrinktuosius.  Taip –  leidomės, nes viskas yra padaryta mūsų visų – visos Tautos vardu.  Padaryta prieš Tautos valią, bet tik todėl, kad mes – Tauta, jos – savo valios, nesugebėjome ir iki šiol nesugebame išreikšti.

Supratus ir pripažinus klaidas, nebūtų vėlu viską pakeisti –  pakeisti be pykčio, be susipriešinimo – sutartinai, sutelktai ir solidariai.

Netgi ir keisti mažai ką reikia –  tik atstatyti, nepriklausomybės pradžioje buvusias, Tautos teises:

  • Visus rinkimus organizuoti tik vienmandatiniu principu ( balsavimas, ne už sąrašą, bet už konkretų, konkrečios teritorijos rinkėjams atstovausiantį asmenį)
  • Suteikti rinkėjams teisę, savo rinktus atstovus, kadencijos eigoje, bet kada atšaukti, išsirenkant į jų vietą   ( šios teisės rinkėjai 1990m. neturėjo, bet ji būtina, užtikrinant teisingą atstovavimą ir atsiskaitymą rinkėjams)
  • Įteisinti demokratiškai renkamas seniūnijų Tarybas, seniūnijoms suteikti pilnas savivaldos teises.

 

Šie trys punktai, trys  sakiniai yra demokratijos – visos Tautos solidaraus bendradarbiavimo ir klestėjimo būtina sąlyga, kurią įgyvendinti  galima tik vienu, vieninteliu būdu – visuotinu  Tautos referendumu, nes Seimas, taip lengvai 1994m. atėmęs iš Tautos suverenitetą, gražinti jo Tautai, niekados neturės „politinės valios“.

Jonas Kaminskas  861651390     atauga@gmail.com

Kulgrinda.lt remia pilietines iniciatyvas, tad visi kurie turi konstruktyvių pasiūlymų gali kreiptis į mus. Paviešinsim kiek tą leis mūsų kuklūs resursai.

0 835

Sveiki, tautiečiai ir piliečiai. Šį pavasarį prabudo ne tik gamta, bet ir naujas politinis sezonas. Įsibėgėja rinkiminis vajus, o tam, jog jis būtų labiau pikantiškesnis, būtina surasti valstybės priešų. Be abejo, interesų tokiai paieškai yra ir daugiau. Na, reikia VSD parodyti, jog pluša iš peties, reikia parodyti naujas grėsmes, tikrą apokaliptinį vaizdą, kurio suvaldymui būtina įsisavinti daugiau lėšų. Visur priešai arba jiems prijaučiantys!

Rašau apie šios dienos naujieną – kasmetinę valstybės saugumo departamento (VSD) grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitą (32 puslapiai), kurią paslaugiai „pasigauna“ ir didžiosios (tiražu ir apsilankymais) masinio dezinformavimo priemonės. Delfi, Alfa, Kas vyksta Kaune, gal ir daugiau, kurių dar nespėjau pamatyti. Jos „copy-paste“ principu nusikopijavo kas buvo parašyta ataskaitoje ir nepasivargino susisiekti su ten minimais asmenimis. O kam? Matyt visiems viskas aišku. Na, o kam neaišku ar smalsu, tai galiu išdėstyti savo poziciją ir matymo kampą.

Be aukščiau minėtų priežasčių (nežinau kurios svarbesnės) yra ir kitos. Politinio nesaugumo momentas valdančiajai klasei. Informacijos (propagandos) efektyvumo mažėjimas ir sunkiau vykstantis indoktrinacijos procesas, kuriam trukdo įvairūs disidentai, su savo viešais pasisakymais, alternatyviais tinklapiais, augančiomis gretomis ir pakankamai solidžiai vykstančiomis akcijomis. Be abejo, reikia gintis, o geriausia gynyba – puolimas, tad reikia naudoti seniai žinomą ir dažnai suveikiančią taktiką – apšaukti dirbant Rusijai arba skleidžiant jai naudingą informaciją.

Dažnai tai suveikia. Žmonėms būna nejauku bendrauti su tais, kurie įtraukti į saugumo sąrašus. Niekam nesinori tapatintis su vadinamaisiais valstybės priešais. Daug kas pergyvena dėl savo darbo, šeimos, įvairių galimybių, kurių gali netekti, tad yra įvaromas pleištas. Jau nekalbant apie tai, jog tie, kurie įtraukiami į „juoduosius sąrašus“, ateityje neturės galimybės dirbti svarbių darbų, nes yra, neva, nepatikimi. Tad niekaip kitaip, kaip tik teroru, šios VSD iniciatyvos negalima pavadinti. Šiuo teroru pažeidžiamas 25 Konstitucijos punktas: „Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti“. Tad kyla klausimas: kas tai agentūrai suteikia vertinimo teisę, kuri nuomonė, informacija ar įsitikinimas yra tinkami viešajai erdvei, o kurią reikia selekcionuoti kaip potencialiai pavojingą?

Akivaizdu, jog mūsų saugumo struktūros ir valdančioji klasė su savo vertinimais opozicijoje esantiems žmonėms sparčiai gravituoja link tos pačios Rusijos (o gal bambagyslė niekada ir nebuvo nutrūkusi?) . Pacituosiu kelis sakinius iš tos pačios VSD ataskaitos, skirtos įvertinti vidinę Rusijos politiką. Rusijos politinis režimas reformas laiko grėsme valdžios stabilumui. Tikėtina, kad artėjant 2016 m. Valstybės Dūmos rinkimams ir 2018 m. numatytiems prezidento rinkimams bus vengiama vidaus politinę įtampą galinčių padidinti permainų. Rusijos ekonomikos modelis nebus reikšmingai reformuojamas,tačiau galimi nedideli pakeitimai, kuriuos bus mėginama panaudoti kuriant su krize kovojančios valdžios įvaizdį. Dėl ekonomikos problemų potencialiai didėsiančią socialinę įtampą bus mėginama valdyti tolesniu kontrolės priemonių ir propagandos stiprinimu.Dėl politinių suvaržymų ir propagandos opozicinių judėjimų galimybės daryti įtaką politiniams ir visuomeniniams procesams labai menkos.Nepaisant to, režimo represyvumas opozicinių jėgų atžvilgiu toliau didėja. Opozicijos atstovai tapatinami su „penktąja kolona“, juos mėginama eliminuoti pateikiant kriminalinius kaltinimus. Kurstoma agresyvaus nacionalizmo atmosfera radikalizuoja visuomenę, skatina smurtą prieš opozicijos atstovus. Todėl joks opozicinis judėjimas nepajėgia pritraukti platesnio visuomenės palaikymo.“ – VSD ataskaita, 5 puslapis. Jums tai neatrodo kažkur matyta?

Dabar, kaip vienas iš asociacijos „Nacionalinis interesas“ steigėjų ir pirmininkas, bei tas, kurio pavardė minima ataskaitoje, patikslinsiu kai kuriuos faktus ir poziciją. Nacionalinis interesas nesiekia tapti partija, bent jau artimiausius 3 ar 4 metus. Su B3 grupe mus sieja tik parašų rinkimas dėl absurdiškų migracijos įstatymo pataisų atšaukimo (čia galit paskaityti daugiau). Prie šios iniciatyvos gali prisijungti bet kuri politinė jėga ar atskiras asmuo, tai pilietinės visuomenės iniciatyva. Mes stengiamės, jog Lietuva neturėtų tokių problemų (terorizmas, etninis ir religinis ekstremizmas ir t.t), kurias jau turi kitos Vakarų ir Šiaurės Europos šalys (net ir ta pati Rusija). Kaip ne keista, bet VSD atkakliai nepastebi tų grėsmių. T.y., pati visuomenė atlieka darbą, kurio nesugeba atlikti mūsų Seimas. Atvirkščiai – jis dar ir trukdo, tad kas čia valstybės priešai?

Yra dar viena pastaba apie mus. Ji liko tik VSD ataskaitoje, žiniasklaida to kažkodėl nepaminėjo: Prorusiškomis pažiūromis garsėjančių Mariaus Jonaičio ir Vitalijaus Balkaus įsteigta asociacija „Nacionalinis interesas“ pasisako prieš priverstinį imigrantų iš Azijos ir Afrikos priėmimą. Dėl kilusios migrantų krizės jie kaltina JAV ir jos sąjungininkes. Viešai pritaria Rusijos veiksmams Sirijoje.“
Įdomus teiginys dėl prorusiškumo. Ne naujas, bet keistas ir labai netikslus. Be abejo, skirtas kompromituoti. Tiek asociacija, tiek ir aš ar kolega Vitalijus Balkus, laikomės griežto neutraliteto provakarietiškumo ar prorusiškumo klausimu. Mes manome, jog šios temos išryškinimas yra specialiai forsuojamas, siekiant užtušuoti nevykusį mūsų valdžios valdymą ir nukreipiant visuomenės dėmesį nuo svarbių šalies aktualijų. 
„„Nacionalinis interesas“ pasisako prieš priverstinį imigrantų iš Azijos ir Afrikos priėmimą.“ Taip, kadangi tai laikome grėsme nacionaliniam Lietuvos saugumui, keista, jog VSD apie tai nerašo. Ar  jie mano atvirkščiai? Tada kyla klausimas, kieno interesams dirba ši institucija.
Dėl kilusios migrantų krizės jie kaltina JAV ir jos sąjungininkes. Viešai pritaria Rusijos veiksmams Sirijoje.“ Mes pritariame tiems veiksmams, kurie ves link stabilumo Sirijoje. Tai yra: karo veiksmų nutraukimas arba sustabdymas, migrantų srautų iš tos šalies sustabdymas ir Islamo valstybės projekto stabdymas. Visa tai atitinka Lietuvos ir Europos nacionalinius interesus. Be abejo, Rusija ėjo ten vedama savų interesų, bet kai kurie iš minimų pageidaujamų procesų įvyko ir tai teikia vilčių. Dėl migrantų krizės JAV ir sąjungininkai turi prisiimti politinę atsakomybę, nes, vis tik, kas inicijavo konfliktus Afganistane, Irake, Libijoje bei finansuoja vadinamąją opoziciją Sirijoje? Apie tai kalba ne tik „prorusiški“ lietuviai, bet ir tokių žinomų šeimų atstovai kaip JAV prezidento Džono Kenedžio brolio Roberto Kenedžio sūnus Robertas Kenedis jaunesnysis. Ar jis irgi prorusiškas? Prašom susipažinti su jo išsamiu tekstu. Nors signataras Zigmas Vaišvila taip pat įrašytas į valstybės priešus, bet rekomenduočiau susipažinti ir su jo įžvalgomis šiame video  bei apskritai, laikas skaityti daugiau vakarietiškos spaudos, kurioje yra didesnė nuomonių ir analitikos įvairovė negu mūsiškėje. Sužinosit, mieli „aparatčikai“, to, ko nežinojot. Nors, manau, jog jūs viską puikiai žinot, tiesiog „atidirbat“ politinius užsakymus.

Keistokais laikais gyvename. Visur teigiama, jog esame laisva ir demokratiška Respublika, čia egzistuoja nuomonių pliuralizmas, žodžio laisvė, bet jei tik tavo požiūris nesutampa su „oficialia doktrina“ rizikuoji tapti priešu (liaudies?). Niekas nespausdins mūsų reakcijos į šią VSD ataskaitą, galime lažintis, nors šį tekstą išsiuntinėsime visoms žiniasklaidos grupėms. Nes gi sistemai nėra svarbu mūsų požiūris, svarbu iškepti „karštą“ naujieną ir uždėti štampą – valstybės priešas.

Bet kuriuo atveju mes tęsime savo pozityvų darbą toliau. Akivaizdu, jog jei maišome viršūnėlėms, tai vykdome teisingą politiką, nes oponuoti tiems, kurie naikina mūsų tautą ir valstybę yra moraliai atsakingas veiksmas. Tai mūsų pareiga prieš savo sąžinę ir vaikus. Kas, jei ne mes kelsime klausimus, kur dingsta milijardai mokesčių mokėtojų pinigų? Kodėl mūsų žmonės turi emigruoti ir kodėl čia privaloma atsivežti mums svetimus žmones? Kodėl Lietuvoje nebeliko lietuviškų bankų, o dominuoja skandinaviški? Kodėl mums diegiamos abejotinos vertybės? Kur dingo Lietuvos įstatymų viršenybė prieš tarptautinius (Europos sąjungos)? Kur dingo Lietuvos piliečio teisė laisvai reikšti savo nuomonę ir būti savo šalies šeimininku? Apie tai VSD nekalba savo ataskaitose, bet kalbame ir kalbėsime mes, kad ir kiek mus pultų anti tautinės jėgos. Kad ir kokias etiketes lipdytų. Aš pasiruošęs savo atžvilgiu prisiimti visas represijas, kokios jos tik gali būti, nes tai laikyčiau garbe. Žinau, jog po tokių VSD ataskaitų aš niekada gyvenime negausiu darbo valstybinėse struktūrose, nors turiu pakankamai sugebėjimų, bet tebūnie tai mano auka vardan tos Lietuvos, kuria tikiu.

Kviečiu žmones kritiškai vertinti tokias lietuviškų antilietuviškų struktūrų iniciatyvas. Jos skirtos skaldyti ir bauginti visuomenę. Jeigu kas turite abejonių – visada galime diskutuoti. Tiek internetu, tiek ir gyvai. Nesiduokime valdomi dezinformacija ir melu.
Jeigu pritariate šiame tekste parašytiems teiginiams – pasidalinkite juo. Esu užtikrintas, jog be mūsų pačių išplatintos žinios niekas jo nepublikuos.

Marius Jonaitis
Asociacija „Nacionalinis interesas“

0 2082

„Greek Reporter“ (Graikijos reporterio) bendradarbio Philip Chrysopoulos reportažas, paskelbtas š.m. vasario 17 d. minėto leidinio interneto portale

 

 

Užsienio žurnalistai pabėgėliams moka 20 eurų, kad jie atsigultų ant pakrančių ir apsimestų skenduoliais. Taip praneša Koso salos Vyskupas Nisyros Nathanael. Šis neįprastas liudijimas buvo paskelbtas interviu metu, kurį padarė vietinė radijo stotis Alpha 98,9 su Vyskupu Nisyros Nathaniel. „Pats mačiau savo akimis, kaip užsienio televizijos žurnalistai mokėjo pabėgėliams 20 eurų, kad jie vaidintų nuskendusias aukas“, sakė vyskupas.

 
Vyskupas Nathaniel mano, kad masinė žiniasklaida bando pateikti netikrą įvykių vaizdą, kuris smarkiai skiriasi nuo realybės. Jis, kaip vyskupas, galvoja, kad yra nuodėmė išnaudoti žmogaus skausmą. O būtent taip žurnalistai ir elgiasi, kai jie prašo pabėgėlių apsimesti skenduoliais tik tam, kad pavyktų pateikti kuo dramatiškesnius televizijos vaizdus.

 

Vyskupas Nathaniel taip pat pareiškė, kad tai vietiniai salos gyventojai, kurie tikrai padeda pabėgėliams. O vyriausybinės ir nevyriausybinės organizacijos tik padeda vietiniams savanoriams.

Vertė Algis Avižienis

2 1364

Dažniausiai aš nekomentuoju įvairių rinkiminių deklaracijų, jungimųsi ir strategavimų, nes nėra tam jokio tikslo. Už to dažniausiai nieko nėra, tik kalbančios burnos skleidžiamas vėjo dvelksmas, sugadintas popierius ir sugaištos minutės, skaitant elektroninį variantą. Niekas negali keistis, jeigu nėra aiškaus pasaulio matymo bei deklaraciją sekančio veiksmo. Tikro ir realaus darbo, o ne tik „Palaikau!“.

Tautininkai pyksta, kai juos paerzinu dėl pastarųjų jų deklaracijų su Tvarkos ir Teisingumo partija. O be reikalo. Jeigu liko ten dar lašas loginio mąstymo, tai pagalvotų kokius niekus daro ir kaip patys sau kenkia. Man, aišku, tai nėra blogai, bet kažkaip gaila partijos, kurioje buvau 3,5 metų, todėl noriu duoti kelis patarimus. O ar į juos reaguosit, ar ne – jūsų reikalas.

Pirma. Jeigu save deklaruoji antisistemine jėga, tai jokiu būdu negali save tapatinti su tomis partijomis, kurios valdė (koalicijoje) per pastaruosius 3,5 metų. Tu gausi visą nepavykusį jų valdymo laikotarpio šleifą.

Antra. Kodėl pasirašoma tokiu netikusiu laiku, kai TT yra persekiojama korupcinių skandalų? Tiek Paksas, tiek ir jo ministras Trečiokas dabar nuolat minimi masinėje medijoje. Todėl bet koks savo partijos susiejimas su neigiamai žiniasklaidoje aptariamais subjektais persiduoda su jais bendraujantiems asmenims ir organizacijoms.

Trečia. Lietuvoje mėgstama rašytis skambias deklaracijas, nepasitikrinus kiek pasirašantys asmenys yra pasiryžę už jas kautis. Todėl logiškas žingsnis būtų paskaičiuoti, kiek kartų atsiliepė „bendradeklaracininkai“ į pagalbos prašymus? Kažkaip nepamenu TT dalyvavimo „žemės referendume“, nepamenu ir kažkokių išskirtinių tos partijos žingsnių, sprendžiant migracijos, monetarinės ir suverenumo išsaugojimo klausimus, nors jie buvo valdančiojoje koalicijoje. Dar daugiau, Pakso valdymo metu mes buvome atvesti į ES, tad apie ką kalbama?

Tautininkas Marius Kundrotas savo straipsnyje „Audrius Rudys ir Jonušas Radvila: istorija kartojasi?“ teigia, jog „Jei panašią deklaraciją pasirašyti būtų pasiūliusi Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga ar kita bent iš dalies priimtina politinė jėga, tautininkai veikiausiai būtų ją pasirašę lygiai taip pat.“ Tai tik vėl parodytų, jog tautininkai nėra jokia antisisteminė jėga, nes imituotų gražių žodžių deklaracijas su tais, kurie jau buvo sistema – valdė Lietuvą, bet situacijos į gerą nekeitė. Tad kyla klausimas: kam flirtuoti su sistema, jeigu ji žalinga? O gal nesinori žalingos sistemos pakeisti, o tik, žaidžiant pagal jų taisykles, išsikovoti kelis mandatus? Na, tada tikrai geriau tą reikėjo daryti su TS – LKD, kuri turi didesnius šansus gauti daugiau mandatų nei skęstantis TT.

Rolandą Paksą bei jo partijos veiksmus suprantu. Jų partija palengva merdi. Jie patiria politinį spaudimą, tad natūraliai ieško sąjungininkų, kad ir nedidelių, jog pademonstruotų turintys stiprybę ir palaikymą, jog prieš rinkimus suintegruotų daug mažų srovelių ir jų padedami išsilaikytų seime. Na o tada vėl taptų reikalingi kaip koalicijos partneriai ir taip išsaugotų savo status quo. Nurimtų ir tos rezonansinės bylos, nes prieš reikalingus (bent jau tuo metu) asmenis jos nėra keliamos.

Todėl paksistus aš suprantu, jie daro tai, ką dabar sugeba. O kas iš to tautininkams? Yra keli scenarijai:
A) Ta deklaracija daroma iš naivaus idealizmo. Nesiekiant jokių politinių tikslų, o tiesiog norint paskatinti TT geriems darbams. Tai lyg ir gražu, bet absoliučiai naivu. Politikoje tokie dalykai nevyksta, čia funkcionuoja grubi real politik, todėl jokio politinio svorio neturintys judėjimai tikrai nepajėgs priversti pasukti savo idėjinės krypties daug už juos didesnes partijas.
B) Tautininkų sąjungos lyderiai tikisi per bendrą sąrašą „iškišti“ kelis savo žmones į Seimą. Tai nėra jokia sąmokslo teorija, nes toks scenarijus jau vyko 2008 metų pradžioje, kada Lietuvių tautininkų sąjunga buvo prijungta prie TS – LKD, jog G. Songaila ir K. Uoka turėtų šansus patekti į Seimą. Jie pateko, bet tautininkų nebeliko, o atsikūrę jie liko marginalijoje. Tad ar neaukoja keli Tautininkų sąjungos lyderiai partijos, vardan savo asmeninės ambicijos? Toliau tuos klausimus palieku gvildenti partijos nariams, jiems tai aktualiau.

Toliau Marius Kundrotas rašo: „Turite planą, kaip to pasiekti? Pateikite jį. O dar geriau – stokite į tautininkų gretas, atsiveskite dar po dešimtį narių, įsteikite skyrių, lai kiekvienas atsivestasis dar atsiveda bent po dvidešimt rinkėjų.“ Kadangi pats į partiją buvau atvedęs daugiau nei kelias dešimtis partijos narių (kai kurie dar likę, kad ir pasyviais, bet nariais), todėl ir rašau šį tekstą. Vien dėl to, jog jaučiuosi prieš juos atsakingas. Siūlymai buvo teikiami, galima ir dabar kelis pateikti:

A) Turėti kantrybės ir dirbti nuosekliai. Partija atkurta dar tik prieš gerus 4 metus. Ji išgyveno ne vieną valymąsi ir narių kaitą, natūralu, jog nerodo gerų rezultatų. Norint be kapitalo injekcijų pasiekti bent nišinį rezultatą, reikia dirbti dešimtmečiais. Ypatingą dėmesį skirti jaunimo sekcijoms.

B) Reikia turėti idėjinius principus, bet nebūti ideologiškai angažuotais, nes tai trukdo matyti realybę. Ramiau vertinti geopolitinius įvykius, ypač jeigu jie trukdo dirbti su vietiniais Lietuvoje. Galima remti ką nori, tiesiog reikia tą daryti santūriau.

C) Kurti savo žiniasklaidos tinklą ir mokytis viešuosius ryšius bei NLP, nes dabartinė retorika bei viešųjų akcijų sprendimai, švelniai tariant, netikę.

D) Gerbti savo šalies piliečius bei partijos narius.

Pradžiai tiek, per laiką pajudėsite iš mirties taško, jeigu nesusidėsite su neaiškios reputacijos judėjimais bei savojo nepaaukosite vardan kelių žmonių politinių ambicijų.

P.S. Rinkimuose nedalyvausiu, tad pulti tautininkus neturiu poreikio.
P.P.S. Su visa pagarba A. Rudžiui, bet jį lyginti su Radvilomis yra nerimta.
P.P.P.S: O pabaigai – anekdotas. Užsidegė Petro namas. Petras stovi šalia. Tyli. Pribėga kaimynas Jonas. Gaisrininkas. Su vandens žarna. Siūlosi į pagalbą. O Petras išdidžiai atsisako, argumentuodamas: Jonai, tu mano mergą prieš dešimt metų nuviliojai.
O jeigu Jonas ir sukėlė tą gaisrą bei vietoje vandens pils benziną? Ar verta eiti gelbėti Lietuvos su tais, kurie ją tiek metų naikino?
Visiškai nejuokinga.

 

Marius Jonaitis

0 734

Kovo 13 dieną pasaulio naujienas sudrebino nauji kruvini įvykiai. Sprogus bombai automobilyje Ankaros centre esančioje autobusų stotelėje žuvo 34 žmonės. Tačiau išpuolių buvo ne tik Turkijoje. Fox news praneša, kad teroristinis išpuolis buvo surengtas ir Dramblio Kaulo Krante, Grand Bassam pakrantėje . Pranešama, kad yra 16 žuvusiųjų, tarp jų 5 europiečiai ir vienas vaikas.

 
Tai jau trečias kartas per kelis mėnesius, kai teroristinės atakos buvo vykdomos Vakarų Afrikos šalyse. Praeitų metų lapkritį Mailan viešbutyje ir šių metų sausio mėnesį per viešbučio ir restorano Burkino Faso mieste atakas buvo prarasta daug gyvybių. Analitikai įspėjo, kad kitas taikinys gali būti Dramblio Kaulo Krantas, nes ši šalis yra kaiminystėje su jau buvusiais teroristų taikiniais. „Aš visada sakiau, kad Abidžanas (Dramblio Kaulo Krantas) ir Dakaras (Senegalas) yra kiti džihadistų grupuočių taikiniai, nes šios šalys yra tarsi Prancūzijos langas Afrikoje“ sakė terorizmo ekspertas Lemine Ould Salem. Jis teigė, kad užpuolikai gali būti iš su ISIS susijusią Boko Haram teroristine grupuote, kuri per kelis metus nužudė tūkstančius žmonių visoje Afrikoje.

 
Grand Bassam kurorte buvo užpulti du viešbučiai Koral Beach ir Etoile du sud, kai kuriuose žiniasklaidos šaltiniuose minimi trys objektai. Liudininkai teigė, jog ginkluoti šautuvais ir granatomis, užpuolikai atplaukė jūra ir užpuolė barą šaukdami „Alachu Akbar“, todėl manoma, kad tai buvo džihadistinių grupuočių nariai. Vienas išsigelbėjusysis pasakojo kaip jie prisiartino prie dviejų vaikų, vienas atsiklaupė ir maldavo arabiškai, kitas buvo iškart nušautas, nes nemokėjo arabų kalbos. Vėliau jie šaudė į viešbučio svečius, kilo panika ir žmonės bėgo gelbėdami gyvybę. Pagal Sky news teikiamą informaciją išpuolį vykdė dešimt vyrų, apsirengusių paprastais civilių drabužiais, bent 5 iš jų buvo nužudyti, na o likusieji, manoma, kad paspruko. Kai kurių vietinių pateiktais duomenimis, netoli įvykio vietos buvo ir delegacija iš Jungtinių Amerikos Valstijų, tačiau nėra aišku ar tai buvo išpuolio tikslas. Per išpuolį žuvo 14 civilių ir 2 kariai. Prancūzijos prezidentas Francois Holland praneša, kad gali būti jog per išpuolį žuvo ir prancūzas.

 
Grand Bassam yra ne tik namai 80 tūkstančių žmonių, bet ir yra įtrauktas į UNESCO Pasaulinio paveldo sąrašą, bei yra buvusi Prancūzijos kolonija (1893-1896) ir populiari vieta atostogoms tarp Vakarų šalių turistų.

Paruošta pagal: dailymail.com, ilfattoquatidiano.it, fox news ir sky news informaciją.

Jeanne-Ruta Mazunaityte

6 2404

Visuomeninio komiteto prieš priverstinę imigraciją
Asociacijos „Nacionalinis interesas“

PADĖKA
2016 03 04
Vilnius

Brangus(-i) bendrapilieti(-e), nuoširdžiai dėkojame jums už jūsų padėtą parašą po peticija „Prieš priverstinę imigraciją“ (http://peticijos.lt/visos/71826). Dėl tokių piliečių kaip Jūs, Lietuva turi viltį išlikti ir netapti tik teritorija, kurioje bet koks atėjūnas galės elgtis kaip panorėjęs.
Parašai, kuriuos surinkome elektroninėje peticijoje buvo originaliu būdu pateikti mūsų valdžios institucijoms. Tą akciją galite pamatyti užėję ant šios nuorodos – https://www.youtube.com/watch?v=RDVgaN3qaW8

Nuo parašų rinkimo pradžios praėjo vos 6 mėnesiai, tačiau per tą laiką padėtis dėl nelegalios ir priverstinės migracijos labai pasikeitė. Įvyko Paryžiaus skerdynės, Vokietiją sukrėtė barbariški išpuoliai Naujųjų metų naktį Kelne, o apie smulkesnius nelegalių imigrantų sukeltus incidentus ir įvykdytus nusikaltimus mes jau girdime kasdien. Ne per seniausiai Švedijoje buvo pralietas ir lietuvio moksleivio kraujas. Apie visa tai nuolat informuojame savo Facebook paskyroje (https://www.facebook.com/priesimigracija/timeline).

Deja, per pusmetį Lietuvos padėtis taip pat pablogėjo. Tiksliau, ją pablogino Seimas, priimdamas mūsų šalies nacionaliniams interesams ir absoliučios daugumos piliečių valiai prieštaraujančias „Užsieniečių teisinės padėties“ įstatymo pataisas. Daugiau apie tai galite paskaityti čia: http://kulgrinda.lt/997/apie-seimo-priimta-galimu-teroristu-globos-istatyma/. Dabar neliko jokių teisinių kliūčių perkelti į Lietuvą net tuos migrantus, kurie patys to nenori. Taip mūsų išrinkti parlamentarai, rinkdamiesi tarp savo piliečių interesų ir Briuselio biurokratų norų, pirmenybę suteikė nuolaidžiavimui ir Lietuvos interesų išdavimui. Ir tai nepaisant to, kad mūsų kaimynai lenkai, slovakai, čekai ir vengrai rado savyje jėgų pasipriešinti prievartiniam migrantų perkėlimui.

Suprasdami, kad dabartinė valdžia gali tinkamai neatsižvelgti į surinktus parašus, taip pat pranešame apie dar platesnės iniciatyvos pradžią . Ant oficialių VRK lapų ir per saugią elektroninę prieigą netrukus bus pradėti rinkti parašai po privalomu Seimui reikalavimu, nedelsiant atšaukti migrantų perkėlimą leidžiančias įstatymo pataisas. Tam, kad tai įvyktų, turėsime per 2 mėn. (iki Balandžio 9 dienos) surinkti mažiausiai 50 000 parašų. Tai tikrai įmanoma, tereikia tik pasistengti bendram Lietuvos labui.

Iniciatyvos aiškinamasis raštas – http://interesas.lt/parasu-rinkimas-del-netinkamo-imigracijos-istatymo-atsaukimo/
Koordinatorių tinklas Lietuvos ir užsienyje – http://b3g.lt/kontaktai/
Galimybė pasirašyti internetuhttp://b3g.lt/e-balsavimas/
Renginys facebook socialiniame tinkle – https://www.facebook.com/events/828444620617852/
Motyvacinis straipsnis – http://kulgrinda.lt/1221/kodel-reikia-dalyvauti-sioje-pilietineje-akcijoje/

Galintys prisidėti renkant parašus, o taip pat ruošiant kampanijos agitacinę medžiagą (maketuojant, filmuojant, fotografuojant) maloniai prašome susisiekti su asociacija „Nacionalinis interesas“ (http://interesas.lt). O taip pat sekti aukščiau paminėtą Visuomeninio komiteto prieš priverstinę imigraciją facebook paskyrą.
Kontaktinis asmuo Vilniuje – Vitalijus Balkus, tel.: 8 634 21034, el. p.: vitalijus.balkus@gmail.com
Kontaktinis asmuo Kaune – Marius Jonaitis, tel.: 860157540, el. p.: info@kulgrinda.lt

Pagarbiai
Lietuvos piliečiai

1 2444

Be abejo, kalba eina apie šių dienų įstatymo iniciatyvą, kurioje atsakingi piliečiai renka parašus, jog būtų atšaukti lapkričio 26 dieną, skubotai, priimti migracijos įstatymo papildymai. Jie praktiškai eliminuoja nelegalios imigracijos sąvoką ir taip ateityje atvertų kelius neriboto kiekio užsienio piliečių migracijai į mūsų kraštą.

 
Todėl balandžio 9 dieną Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) turime pristatyti daugiau nei 50 000 Lietuvos piliečių parašų. Tai ir lengva, bet tuo pačiu ir labai sunki užduotis.

 

Lengva, nes mano supratimu ją turi paremti visi sveikos nuovokos Lietuvos piliečiai. Sunki, nes tos sveikos nuovokos, sąžinės, principingumo bei elementarios darbo kultūros dažnai dar stinga. Rašau atvirai ir nepolitkorektiškai. Įvairios save patriotinėmis vadinančios organizacijos šią akciją ignoruoja, sisteminės partijos ir žiniasklaida – taip pat. Taip sakant „Vakarų fronte nieko naujo…“. Todėl lieka remtis į paprastus (o tuo pačiu nepaprastus) Lietuvoje ir emigracijoje gyvenančius mūsų žmones.

 
Tai tokie nuostabūs mūsų darbo skruzdėliukai, bet tuo pačiu ir tikri politiniai kariai, kurie sugeba savo prakaitu užsidirbti sau duoną, auginti vaikus (ne vienas iš maniškių parašų rinkėjų turi 5 ir daugiau vaikų šeimą) ir taip pat atlikti pareigą savo tautai, visuomenei, ateityje Lietuvoje gyvensiančioms jų šeimoms. Tie žmonės nebūna apsikarstę tautinėmis simbolikomis, jų nematysit per televizoriaus ekranus (vietoje to rodo degraduojančius alkoholikus), jie neverkšlena kaip vienos a la tautinės partijos buvęs lyderis, jog pervargs nuo parašų rinkimo, nors pats jau senokai nedirba jokio darbo. Šie žmonės elementariai suvokia, jog jei valdžia mūsų nesaugo, tai mes patys turime atlikti jos funkcijas, nelaukti jokios malonės iš tų dykaduonių, kurie priima įstatymo pataisas, net jų neskaitę.

 
Ar jūs esate ta pažangioji Lietuvos dalis, kuri ima likimo vairą į savo rankas? Pasilieku savyje vietos optimizmui, nes, galbūt, daugumos savarankiškai mąstančių Lietuvos piliečių nepavyksta pasiekti turint tik kuklius išteklius. Todėl tikiu, jog šis tekstas atkreips tikrų žmonių dėmesį. Žmonių, o ne biorobotų, kuriems tinka bet koks, net ir absurdiškiausias valdžios sprendimas.

 
Žinoma, iš dalies teisūs yra skeptikai, kurie sako, jog Seimas privalo tik svarstyti, bet neprivalo priimti mūsų parašais paremtą sprendimą. Taip gali būti. Mūsų antiteisinėje sistemoje įmanomi įvairūs viražai, bet ką skeptikai siūlo? Dažniausiai nuskamba tyla, pasyvus niurzgėjimas arba siūlymas jį rinkti Seiman. O kodėl mes tą turėtume daryti? Kam ten reikalingas dar vienas dykaduonis, kuris nestoja į vienas gretas su dirbančiais visuomenininkais?

 
Reikia suprasti paprastą taisyklę, jog kiekvienas veiksmas turi pasekmes. Kartais jų iš karto nepasimato, kartais gali kai kas ir nepavykti, bet jei dirbama tikint sava idėja ir nuoširdžiai, tai galima atlikti labai svarbų darbą – išjudinti visuomenę. Pakelti ją nuo kelių. Suburti ją į krūvą ir sukaupus pakankamai galios (šiuo atveju parašų) pasiekti rezultatą. Niekas mums netrukdo surinkti ne 50 000, o 100 000 parašų. O tai jau pakankamai rimtas skaičius, artėjant Seimo rinkimams ir dabar jame sėdintiems žmonėms mąstant apie savo kėdės išlaikymą.

 
Niekas netrukdo aplankyti jūsų vienmandatinėje teritorijoje išrinktus Seimo narius ir asmeniškai kreiptis, jog prisidėtų prie netinkamo migracijos įstatymo atnaujinimo atšaukimo. Renki parašus bei aplankai Seimo narį. Tai vienas, tai su kompanija. Tingi? Na, tada nesiskųsk, jog Seime priimami absurdiški įstatymai, mes gi valdžią protinam per pasyviai. Reikia tą daryti intensyviau, prieš rinkimus jie pradeda klausyti, išnaudokim šią progą.
Kontaktus, kuriais bus galima susisiekti su regioniniais šios iniciatyvos koordinatoriais, galėsite rasti straipsnio pabaigoje. Aš pats esu vienas iš Kauno koordinatorių. Su manimi galima susisiekti telefonu – 860157540 bei elektroniniu paštu – info@kulgrinda.lt

 
Esu eilinis Lietuvos pilietis, kuris visuomeninį pareigos jausmą derina su savo šeimyninėmis pareigomis. Lygiai kaip ir visi kiti renku ir rinksiu parašus, nes tikiu, jog tik realiais darbais galime pasiekti rezultatą ir būti savo likimo ir savo šalies šeimininkais. Nelaukiant, kol tokia atskira planeta – vadinama Lietuvos Respublikos Seimu – nulems mano, mano šeimos ir tautos gyvenimą. Ne, aš renkuosi pasipriešinimo kelią. Telkimosi ir taikaus pilietinio pasipriešinimo savivalei kelią. Kviečiu jungtis ir eiti kartu.

Iniciatyvos aiškinamasis raštas – http://interesas.lt/parasu-rinkimas-del-netinkamo-imigracijos-istatymo-atsaukimo/

Koordinatorių kontaktai – http://b3g.lt/kontaktai/

Iniciatyvos renginys facebook’e – https://www.facebook.com/events/828444620617852/
Pagarbiai
Marius Jonaitis

 

0 703

Visuomeninio Komiteto Prieš Priverstinę Imigraciją
ir
Asociacijos „Nacionalinis Interesas“

PRANEŠIMAS SPAUDAI

2016 02 03

Akcija „30 metrų parašų prieš priverstinę imigraciją“ taps

bendros europiečių protesto dienos prieš nekontroliuojamą migraciją

dalimi.

2016 vasario 06d. vyksianti Visuomeninio Komiteto Prieš Priverstinę Imigraciją ir asociacijos „Nacionalinis Interesas“ akcija, kurios metu bus pristatyta peticija prieš nelegalią priverstinę imigraciją, įtraukta į europiečių protesto renginių sąrašą, kurie vyks 16-oje ES valstybių.

Negalutinais duomenimis (dalyvaujančių miestų sąrašas ilgėja kasdien) pilietinės akcijos prieš nelegalią migraciją tą pačią dieną vyks : Drezdene, Prahoje, Bordo, Varšuvoje, Bratislavoje, Amsterdame, Birmingeme, Vroclave ir kt. miestuose.

Europiečių susirūpinimas dėl savo šalių ateities vis didėja. Šiandien į solidarią akciją prieš nelegalią migraciją, radikalaus islamo įsigalėjimą ir nacionalinių bei centrinės ES valdžios neveiksnumą, kviečia piliečius ne tik politinės partijos ir visuomeniniai judėjimai, tačiau ir bendruomeninės organizacijos. Būtent vietos bendruomenių susidūrimas su civilizuoto elgesio taisyklių nepaisymu, kuris dažnas tarp nelegalių migrantų, ir tapo paskutiniu lašu, perpildžiusiu europiečių kantrybės taurę.

Bendroje europinės akcijos dalyvių deklaracijoje, kurią pasirašė taip pat ir asociacija „Nacionalinis Interesas“, teigiama, kad ją pasirašiusieji gerbia Europos šalių suverenitetą ir visų Europos šalių piliečių teisę tvarkyti savo vidaus reikalus taip, kaip jie to pageidauja, taip pat yra pasiryžę apsaugoti Europą, žodžio laisvę ir visas kitas pilietines teises.

Lietuvoje akcijos metu bus keliamas reikalavimas atšaukti neatsakingai priimtą įstatymo pataisą, leidžiančią perkelti migrantus iš trečių šalių. Taip pat bus pristatyta net 30 metrų ilgio peticija su daugiau nei 24 000 (pasirašymas vis dar vyksta) pasirašiusiųjų piliečių sąrašu.

Akcija vyks; 2016 metų, vasario 06 dieną, 12.00 val. Vilniuje, Vilniaus gatvėje 15 (priešais EK Lietuvoje biurą)

https://www.facebook.com/events/655933371214670/

Kontaktiniai asmenys :
Marius Jonaitis – 860157540
Vitalijus Balkus – 863421034
Algis Avižienis – 868648156

12646702_10205062137223783_3500676953048648458_o(1) 12657861_10205061838096305_4553837473070591413_o

2 1877
Šiomis dienomis suintensyvėjo padorių žmonių viešas užsipuolimas. Stilius toks pat – pajuokimas, atseit parodant, jog jie neadekvatūs, juokingi ir apgailėtini, todėl neverta klausytis ką jie kalba. Klasikinė manipuliacija žmonių sąmone.
Prieš parą pasirodė šveplo, perbalusio ir greičiausiai per daug binto parūkiusio komiko „interviu“ su Rolandu Paulausku, kuriame jis provokavo šį 5868 kartus už jį protingesnį asmenį. Minia avių ošia iš smagumo, na, bet protingi suvokia kas yra kas.
Praeitą savaitę buvo užsipultas ir Zigmas Vaišvila. Užkliuvo, jog jis spaudos konferencijų rekordininkas ir pradėta skaičiuoti kiek tai kainuoja ir kiek žmonių apsilanko tose konferencijose. Priminsiu, jog Nepriklausomybės akto signatarai turi teisę rengti nemokamas spaudos konferencijas Seimo salėje.
Tai privilegija signatarams, jog jie turėtų teisę viešai kalbėti apie tai, ką valdžią išlaikiusi sovietinė nomenklatūra jums niekada nepraneš. Gaila, jog tik Zigmas Vaišvila šia privilegija naudojasi dažniau, nors tą turėtų daryti kiekvienas signataras, kuriam rūpi mūsų šalis.
Spaudos konferencija Seimo salėje yra vienintelis būdas signatarui nemokamai skelbti oponuojančias valdžiai mintis, nes gi LRT, o tuo labiau ir komerciniai kanalai, niekada neduos eterio. Sakysit nesvarbios temos? Na, Lietuvos suvereniteto praradimas, nacionalinės valiutos išnykimo ar migrantų keliamas pavojus manau yra pakankamai svarbios temos ir žmonės, kurie pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktą, tikrai turi dalyvauti tokiose diskusijoje. O ne tie visiems nusibodę vadinamieji „ekspertai“, kurie peza visiškus niekus ir pučia į valdžiažmogių dūdeles.
Bet to nėra, tad žmonės, kurie atkūrinėjo šią valstybę turi partizanauti. Vienas dar naudojasi išlikusia landa Seimo konferencijų salėje, o kitas, gal jau 6 – 7 metai, į youtube kelia savo naktigones. Beje, tikrai įdomias.
Pigiai apmokami (gal dėl to pikti ir sarkastiški?) provyriausybiniai žurnalistai juokiasi, jog Seimo konferencijų salė tuščia, kai joje vyksta Zigmo Vaišvilos konferencija, bet jie patogiai pamiršta, jog norint patekti į salę reikia gauti leidimą. O juos ne visada duoda, net jei signataras ir bando juos išrūpinti.
Taip pat juokiamasi, kad mažai konferencijų vaizdo peržiūrų Seimo puslapyje, bet ir vėl pamirštama (?), jog tuo metu filmuoja kažkas iš opozicinės žiniasklaidos ir kelia į savo youtube kanalus bei platina per socialinius tinklus. Bendras žiūrimumas būna įvairus, nuo kelių šimtų iki 5000 ir daugiau.
Tai nėra kažkoks stebuklas, bet sudaro šiokią tokią informacinę atsvarą, arba bent krislelis pasirinkimo prieš plaukiančią dezinformacijos srutų upę iš įvairiausių kanalų. Bet net ir šis mažutis informacinis plyšelis maišo, todėl reikia jį apjuodinti, o vėliau ir iškelti užtildymo galimybę. Priežasčių gali būti įvairių. Brangu, vatnikai puola ar dar kas nors.
Aišku, mes, geros valios žmonės ir savo šalies patriotai, rankų nenuleisim ir toliau erzinsim minčių ir žodžių kontrolierius bei toliau skleisim teisingą informaciją apie šalyje ir pasaulyje vykstančius įvykius. Tai – mūsų pareiga.
Marius Jonaitis

0 1913

Vieną iš labiausiai nustebinusių naujienų sužinojau šiandien. Į Olandijos gyventojų, kurie savo socialinių tinklų paskyrose rašė kritiškus komentarus apie migrantus bei ragino piliečius protestuoti prieš valdžią dėl jų neįgalumo spręsti migracijos politikos, duris pasibeldė policijos atstovai. Jie pareikalavo ištrinti tų žmonių komentarus internete. Šiame video galite išgirsti jų reakcijas.

Danijoje neseniai buvo priimtas įstatymas, kuris labai papiktino visokius liberalus ir pseudokairiuosius. Jame numatyta, jog Danijos valdžia gali konfiskuoti iš migrantų jų vertingus daiktus ir taip kompensuoti išlaidas kurios bus skirtos tų asmenų išlaikymui. Mano nuomone tai normalu. Nenormalu yra sėdėti „ant sprando“ vietiniams danams iš kurių mokesčių išlaikomi tie migrantų centrai.

Švedijos premjeras pažadėjo didinti finansavimą policijai bei gausinti jų kadrų skaičių. Tai įvyko dėl to, jog nebeužtenka esamų policijos pajėgų bei po prieš kelias dienas įvykusio incidento migrantų centre kada „pabėgelis“ paauglys peiliu nužudė ten dirbančią jauną socialinę darbuotoją. Užuojauta jos šeimai bei visai dar sveiką nuovoką išlaikiusiai Švedijos visuomenei, kuri savo ilgai kauptą gerovę ir saugumą švaisto tiems kuriems jie nieko neskolingi.

Neapsikentę nuolatinio teroro Kale miesto (Prancūzija) gyventojai šaukiasi pagalbos, jog juos gintų nuo siautėjančių gaujų. Kaip žinome, Kale mieste yra uostas link kurio važiuoja nemažai vilkikų vairuotojų (taip pat ir lietuvių), ne vienas jų nukentėjo, todėl papildomas apsaugos priemonės įveda ir uosto administracija.
Kai kurie ekspertai ir politikai siūlo įvesti kariuomenę, jog būtų įmanoma atkurti tvarką.

Na ir pabaigai. ES eilinį kartą įspėjo Graikiją dėl jos sienų kontrolės. Nežinau kelintą kartą reiškiamas tas susirūpinimas, gal kokį 568 kartą, bet kaip žinome tai neefektyvu. Graikijos pasienis kiauras kaip rėtis ir didžioji dalis migrantų savo turne į senutę Europą pradeda būtent nuo tos šalies. Mano kuklia nuomone galimi keli variantai:
a) Skirti daugiau lėšų Graikijos sienų apsaugai bei rekomenduoti griežtesnes sienos apsaugos priemones.
b) Jei tai neveikia, suspenduoti Graikijos narystę Šengeno zonoje (Ką video ir mini, jeigu užteks tam kvapo).

Bet čia aš taip galvoju, paprastas mirtingasis. Valdžios olimpe sėdintys išreikš ir 569 susirūpinimą. Vieną iš jų galime pasižiūrėti.

Pradžiai tiek. Jeigu patiko ir manot, jog reiktų dažniau tokias apžvalgėles rašyti – praneškit. Pasistengsiu bent kartą į savaitę atlikti šį darbelį.

Marius Jonaitis