Visuomenė ima kontroliuoti maisto industrijos perversmą

Visuomenė ima kontroliuoti maisto industrijos perversmą

2 1867

Globali maisto gamyba lėmė pramonės monopolių atsiradimą žemės ūkio sektoriuje. Mažas įmonių skaičius dabar dominuoja sėklų, žemės ūkio chemikalų, perdirbimo, logistikos ir net maisto gamybos tiekime. Tačiau, kaip išaiškėja pagal mūsų naują ataskaitą, bendruomenės visoje Europoje rodo, kad yra dar vienas pasirinkimas atsiimant maisto gamybos nuosavybę.

Nuo ūkininkų rinkos Prahoje iki visuomenės remiamų žemės ūkio sistemų – kur susiburia bendruomenės, kad pirktų viena iš kitos ir remtų vietos ūkius – Prancūzijoje ir Italijoje, piliečiai atsiima maisto sistemos kontrolę į savo rankas.

Prekybos centrų ardymo nauda yra plataus masto. Žmonių, kurie valgo maistą, sujungimas su žmonėmis, kurie tą maistą gamina, yra puikus būdas sukurti bendruomeniškumą. Tuo pačiu, tai yra puiki jungtis tarp žmogaus ir mūsų bendro gamtos pasaulio.

Praktikoje tai reiškia daugiau, negu pirkti „iš vietinių“ maisto monopolių, kurie kitaip papildo mūsų nualintą, industrializuotą žemės ūkio sistemą. Tai – ištisos maisto sistemos tapimas vietine: dirbant su kitais piliečiais ir ūkininkais, taip mažinant tiekimo grandinę vietos bendruomenių ir ekonomikos labui.

Surinkti ataskaitos pavyzdžiai nebūtinai buvo sukurti spręsti šią pasaulinę problemą. Dauguma šių pavyzdžių yra kartu susibūrusių individų darbo vaisius, kurie tiesiog nori žinoti, iš kur atkeliavo jų maistas, nori remti vietos ūkininkus ir gamintojus, arba atgaivinti vietos ekonomiką. Kartu jie atspindi augantį paprastų žmonių judėjimą, kuris skatina trumpas (t.y. vietos) maisto tiekimo grandines, tiekiančias subalansuotai, nedideliais kiekiais dirbamą maistą – taip pat žinomas kaip „agroekologinis“ ūkininkavimas.

Pavyzdžiui, Gruppi di Acquisito Solidale judėjimas Italijoje leidžia bendruomenėms visoje šalyje susiburiant pirkti tiesiai iš tvarių vietos gamintojų, su kuriais jie gali tiesiogiai kontaktuoti. Šiuo metu yra 2000 Gruppi di Acquisito Solidale grupių visoje šalyje, kurių vidutinė metinė apyvarta siekia 90 mln €.

Adanella Rossi, Pisa Gruppi di Acquisito Solidale narė ir Pisa universiteto tyrėja, aiškina: „Mūsų judėjimas vaizduoja alternatyvą sistemai, kuriai mes nepritariame. Ši alternatyva leidžia išsipildyti mūsų įsitikinimams kasdieniniame gyvenime ir padeda gyventi pagal mūsų vertybes. Nei vartotojai, nei gamintojai nėra palikti ir nėra savanaudiškumo. Mūsų suvartojimas nėra grindžiamas žemės, žmonių ar gyvūnų išnaudojimu. Nėra pertekliaus ar eikvojimo. Visas maistas turi tikslą ir yra daug mažiau pavojingas sveikatai.“

Mūsų gamybos, perdirbimo ir maisto platinimo permąstymas gali taip padėti pakeisti mūsų ekonomiką, kad ji galėtų pagelbėti klimato kaitos ir biologinės įvairovės žlugimo problemoms, taip pat nerimą keliančiai augančiai socialinei ir ekonominei nelygybei.

Politikams dabar reikia pripažinti agroekologinių metodų vertę maisto sistemoje ir remti juos keliose politikos srityse – įskaitant sveikatos, aplinkos, kaimo plėtros, prekybos ir žemės ūkio – pažymint, kad jie galėtų pateikti sprendimus daugeliui įvairių departamentų, ypač vietos ir regioniniu lygiais.

Vertė Jonas Petrevičius.

Nuoroda į šaltinį.

2 COMMENTS

  1. Reikia kažką ir Lietuvoje sukurti, nežinau galbūt jau ir yra kažkas panašaus, tačiau jei to nėra, manau, būtų galima sukurti intrnetinę platformą kurioje galėtu skelbtis vietiniai masito gamintojai, o užsiregistravę vartotojai, galėtu tiesiogiai bendrauti su jais. Jei atsirastu pritariančių šiai įdėjai entuziastų, manau galėčiau tokią platformą padaryti..

Leave a Reply