Valstybės sunaikinimas

Valstybės sunaikinimas

0 1901

Pranas Valickas

Anksčiau europiečiai rinkas savo gaminių realizacijai įgydavo užkariaudami kolonijas. XIX amžiuje visas pasaulis jau buvo pasidalintas tarp didžiųjų pramoninių Europos valstybių. Bet štai XIX amžiaus pabaigoje į pasaulio areną atėjo dar vienas ekonomikos milžinas – JAV. Bet JAV į pasaulio pasidalinimą stipriai pavėlavo. Ką daryti? Amerikiečiai sugalvojo kitą būdą pasauliui užgrobti. Tai – liberalizacija. Pirmiausia naują metodą jie pradėjo taikyti Lotynų Amerikoje. Lotynų Amerikos šalys buvo ką tik išsivadavusios iš priklausomybės nuo Ispanijos ir į JAV žiūrėjo kaip į savo draugą ir užtarėją. Amerikiečių liberalizacija jau pastebima Monro doktrinoje. Amerikiečiai siūlė ir pinigais bei specialistais rėmė tokius Lotynų Amerikos šalių politinio liberalizavimo ir ūkio reformos modelius, iš kurių didžiausią naudą gavo JAV kompanijos. Nors oficialiai buvo teigiama atvirkščiai, t.y. kad suklestės ūkis reformas įvykdžiusiose šalyse, tačiau padarius reformas ūkis ne tik nesuklestėjo, bet gyventojai nuskurdo, o visos Lotynų Amerikos šalys tapo pigių žaliavų šaltiniu JAV pramonei. Kitaip tariant, skelbiami (deklaruojami) buvo vieni tikslai, o iš tiesų buvo siekiama visiškai kitų tikslų – jankiai lotynų amerikiečius paprasčiausiai apgavo. Kai pietiniai JAV kaimynai apgaulę pastebėjo, Amerika daug kartų siuntė kariuomenę malšinti maištus ir pradėjo jėga į valdžią statyti sau palankius režimus.
Po antrojo pasaulinio karo subyrėjus kolonijinei sistemai, JAV Lotynų Amerikoje ištobulintus metodus ėmė naudoti prieš visas išsilaisvinusias kolonijas. Ėmė jas visas liberalizuoti ir demokratizuoti. Tas vyksta iki šiol. Žlugus komunistiniam režimui Tarybų Sąjungoje ir Rytų Europoje, prieš buvusias socialistines šalis šį metodą taiko ne tik JAV, bet ir Europos Sąjungos senbuviai. Pateikiu Minsko Universiteto sudarytą neokolonizacijos schemą. Pasižiūrėkite į schemą atidžiau – visi deklaruojamieji tikslai pas mus buvo tūkstančius kartų skelbiami ir buvo rėkiama, kad įvykdę reformą mes labai suklestėsime ir greitai pasivysime Vakarų Europą, o apie slaptuosius ir tikruosius tikslus, savaime suprantama, nė žodžio. Bet kuo uoliau mūsų vyriausybės vykdė mums siūlomas reformas, tuo labiau griuvo ūkis, tuo daugiau radosi bedarbių. A. Kubilius padarė labai greitai ir labai dideles reformas ir vėl matome – jo valdymo metais ūkis nusmuko labiausiai ir daugiausia žmonių buvo išvaryta iš Lietuvos. Visos mūsų vyriausybės, seimai ir prezidentai vis gyrėsi: „Gavome namų užduočių; Vykdome namų užduotis“, t.y. kaip mokinukai. Tai va, kai įvykdė tas užduotis, Lietuva iš pramoninės valstybės virto bedarbiu kraštu. Daugiau kaip milijonas jaunų, darbingų žmonių, gelbėdamiesi nuo gresiančio bado, pabėgo į užsienį. Dabar jau masiškai pradėjo uždarinėti mokyklas, nes nėra mokinių. Pavažiuokite iš Vilniaus į Zarasus per Molėtus ir Uteną. Liūdnas vaizdas – ištisinis dirvonas. Kaip po kokio maro. Vien tik žolė ir krūmai, niekur nesimato ir gyvulių. Važiuojant į Panevėžį toks pats vaizdas iki Ukmergės, važiuojant į Kauną – iki Kaišiadorių, o važiuojant į Alytų – iki pat Alytaus. Nors sodybos dar tebestovi, bet žemė nedirbama. Tai – ES žemės ūkio politikos vaisius. Stodama į ES Lietuva įsipareigojo sumažinti dirbamos žemės plotus vienu milijonu hektarų ar net daugiau – taip yra parašyta sutartyje. Už tą plotą, kuriuo reikia sumažinti dirbamos žemės laukus, Lietuva visiškai negauna jokių išmokų, todėl žemė dirvonuoja, jaunimas jau išvažiavo, kai seniai numirs – trečdalis Lietuvos liks visiškai tuščia. Žemę su visais jos gelmių turtais pasiims reformų sumanytojai. Naftą jau seniai pasiėmė, bankus irgi seniai „privatizavo“ ir dabar kasmet iš Lietuvos išveža milijardus lietuvių sutaupytų pinigų ir už juos kuria pramonę kažkur užsieniuose. Dabar jau gviešiasi dujas pasiimti. O mūsų vyriausybės tik džiaugiasi – „užsienio investuotojai investuoja“.
Mažeikių nafta, kol nebuvo privatizuota, kasmet į biudžetą pervesdavo daugiau kaip milijardą litų uždirbto pelno, o dabar visas pelnas išvežamas į užsienį, biudžete milijardinė skylė; reikia skolintis pinigus iš užsienio bankų – štai jums geriausias pavyzdys ką reiškia stebuklingas užsienio „investuotojas“ ir „strateginė“ privatizacija, anot Landsbergio. Iš tiesų, tai jokia ne investicija, o strateginės įmonės užgrobimas, kaip ir pavaizduota schemoje.
Prisiklausėme begales kalbų, kad valstybė – pats blogiausias savininkas, blogiausias ūkio ir ekonomikos organizatorius ir valdytojas, o privatūs savininkai viską moka nuostabiai gerai. Čia toks buvo ideologinis paruošimas, panašiai kaip kare prieš mūšį pirmiausia šaudo artilerija ir sugriauna priešo pozicijas, o po to į puolimą eina pėstininkai. Įrodė, kad reikia privatizuoti. Privatizavo. Na ir ką matome? Kokį gero valdymo ir ekonomikos kūrimo stebuklą parodė privatininkai? Kiek privatizuotų gamyklų dirba dabar ir kokių rezultatų jos pasiekė, gal jau visą pasaulį aplenkė nuostabiai gerai vadovaudami? Bent jau Vilniuje visos privatizuotos didžiosios gamyklos sunaikintos, įranga parduota į metalo laužą, o patalpos paverstos užsienietiško šlamšto sandėliais ir parduotuvėmis. Panašus vaizdas ir Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje… Privatininkai pasirodė visu gražumu – pasirodo jie moka tik viską sugriauti, išparduoti ir pinigus išvežti į užsienio bankus; tuo visas jų sugebėjimas ir baigiasi. Pasirodo, kad gamyklas ir bendrai gamybą, ūkį organizuoti ir valdyti moka tik tie privatininkai, kurie savo rankomis ir už savo pinigus tą gamybą sukūrė, o ne tie, kas šlovino privatizaciją ir valstybinį turtą gavo už dyką.
Turime tokią patirtį. Į ES mus nuvarė per apgaulę (stojimo į ES sutartis). Visas ūkio reformas primetė per apgaulę. Per apgaulę primetė ir valstybės valdymo reformas (liberalizacija). Ir apgaulės būdu Lietuvą verčia savo kolonija. Dabar apgaulė jau išaiškėjo. Kas nori ją matyti, tas mato. Nikolas Makiavelis savo Raštuose susistemino trijų tūkstančių metų istoriją ir jis rašo: „Jei sudarant sutartį buvo panaudota apgaulė, tai apgaulei paaiškėjus visais laikais tokios sutartys visada buvo nutraukiamos“. Neturi reikšmės ar mūsų vyriausybės, seimai ir prezidentai buvo ir yra kvaileliai, kuriuos lengvai apgaudinėjo ir toliau apgaudinėja ES, ar jie tą darė ir tebedaro sąmoningai, iš tikrųjų jie yra didžiausia mūsų nelaimė. Todėl jie visi turi būti pašalinti, nes kitaip jie sunaikins ir valstybę, ir lietuvių tautą. Visi būdai jiems pašalinti yra geri – čia svarbus yra rezultatas, o ne kelias, kuriuo jis pasiektas.

SIMILAR ARTICLES

NO COMMENTS

Leave a Reply