Anapus kapitalizmo ir socializmo: ar galėtų naujasis požiūris į ekonomiką išgelbėti planetą?

Anapus kapitalizmo ir socializmo: ar galėtų naujasis požiūris į ekonomiką išgelbėti planetą?

0 1428

Remiantis naujuoju „Capital Institute“ pranešimu, yra būtinas holistinis požiūris į ekonomiką tam, kad išvengti socialinio, aplinkos ir ekonomikos žlugimo.

Nugaišusios žuvys Rodrigo de Freitas ežere Rio de Janiero, Brazilija. Mokslininkai teigia, kad ežero vandenyje pritrūko deguonies dėl taršos. Holistinis požiūris įsigilintų į žalą gamtai – tokią kaip žuvų gaišimas – nuo ekonomikos aktyvumo. Fotografas: Fabio Teixeira/Pacific/Barcroft
Nugaišusios žuvys Rodrigo de Freitas ežere Rio de Žaneire, Brazilijoje. Mokslininkai teigia, kad ežero vandenyje dėl taršos pritrūko deguonies. Holistinis požiūris įsigilintų į žalą gamtai – tokią kaip žuvų gaišimas – nuo ekonomikos aktyvumo. Fotografas: Fabio Teixeira/Pacific/Barcroft

Jo Confino
The guardian
Tam, kad išvengti socialinio, aplinkos ir ekonomikos žlugimo, pasauliui reikia judėti toliau nei tai, ką įprastai siūlo kapitalizmas ar socializmas. Tokia išvada padaryta naujajame JAV „smegenų centro“ Capital Institute pranešime.
Nepriklausomas „smegenų centras“ tvirtina, kad abi sistemos nebepakankamos, net jei ir nepriekaištingai vykdomos, ir, kad ekonomistams reikėtų pažvelgti į „sunkųjį holizmo mokslą“, jei norime pakeisti pasenusius požiūrius, kurių tebesilaiko tiek kairė, tiek ir dešinė.
Jan Smuts, kuris sugalvojo „holizmo“ terminą savo knygoje 1926 m, Holizmas ir Evoliucija (Holism and Evolution), apibūdino jį kaip „tendencijas, gamtoje formuoti visumas, kurios pagal savo kokybę yra didesnės nei atskirų dalių suma“. Pavyzdžiui, augale visas organizmas yra daugiau nei lapų rinkinys, stiebai ir šaknys. Susitelkimas per giliai ties kiekviena iš šių dalių, pasak teorijos, gali užkirsti kelią supratimui apie organizmą, kaip apie visumą.
Žvelgiant per šią perspektyvą, kapitalistų tendencija izoliuoti ekonomikos procesą nuo jo priežasčių ir pasekmių yra iš pašaknų klaidinga. „Capital Institute“, kuris sukurtas dabartinio JP Morgan valdančio direktoriaus Džono Fulertono (John Fullerton), sako, kad visuomenės ekonomikos pasaulėžiūra rėmėsi kompleksinių sistemų padalinimu į paprastesnes dalis, tam, kad jas suprasti ir valdyti.
Pavyzdžiui, šis tradicinis ekonomikos požiūris galėtų vertinti automobilių gamybą atskirai nuo mineralų kasimo, degalų gamybos ir darbininkų, kuriais ji remiasi. Dar daugiau, šis požiūris galėtų nepripažinti, koks automobilių gamybos poveikis yra gamtai, politikai ir vietos ekonomikai. Holizmas, kita vertus, priežasčių ir pasekmių grandinę, kuri yra nuo–iki, matytų kaip automobilių gamybą.
„Capital Institute“ pranešimas, pavadintas „Regeneruojančiu kapitalizmu“ (Regenerative Capitalism), pabrėžia, kad pasaulio ekonomikos sistema yra artimai susijusi ir priklausoma nuo gamtos. „Moderniosios ekonomikos klaida, kad ji nepripažįsta šią realybę turint gilias pasekmes, kurios yra ne vien tik globalinis atšilimas“.

Ilga priežasčių ir pasekmių grandinė

Remiantis „Capital Insititute“, ekonomikos pasaulėžiūros pasekmės yra didžiulės ir ilgalaikės, apimančios daugybę iššūkių, tokių kaip klimato pokyčiai ir politinis nestabilumas.
Pavyzdžiui, pranešime sakoma, kad dabartinė kapitalistinė sistema sukūrė didelius nelygybės mastus. O tai, savo ruožtu, lėmė daug „ligų“: darbuotojų išnaudojimas, seksizmas, ekonominė stagnacija ir daugiau. Ji net galėtų būti laikoma atsakinga dėl terorizmo didėjimo visame pasaulyje. Kitais žodžiais tariant, ši nelygybė tapo grėsme pačiai sistemai, kuri ją ir kuria. Įspėjama, jog be radikalių pokyčių „dabartinei „mainstryminei“ kapitalistinei sistemai gresia egzistencinis pavojus“.
Ko dabar reikia, pabrėžia „Capital Institute“, tai nauja sistema, kuri remtųsi mąstymu apie regeneruojančios ekonomikos idėją, kuri pritaria, kad tinkamas visumos kompleksų veikimas, kaip ekonomika, negali būti suprastas be vykstančių, dinaminių santykių tarp dalių, pagimdančių kokybiškesnes visumas.
Praktikoje tai leistų iš arčiau pažvelgti ir išanalizuoti tiekimo grandines, tyrimus apie efektus naudojant vandenį, cirkuliuojančios ekonomikos iniciatyvas, visuomenės ekonomikos vystymąsi ar kitas stabilumą skatinančias pastangas.
Kol kai kurie žmonės holistinį mąstymą asocijuoja kaip kažką mistiško ar „hipiško“, pasaulėžiūra gi remiasi tokiais duomenimis, kurie yra pamatuojami, tikslūs ir empiriniai. Pranešime sakoma, jog universalūs principai ir sistemos sveikatos bei vystymo modeliai egzistuoja realiai ir yra žinomi kaip veikiantys gyvųjų sistemų elgesį nuo pat bakterijos iki žmogaus.
Holizmas taip pat gali būti naudojamas tyrinėjant negyvąsias sistemas, nuo viesulų iki transporto sistemų ir interneto; socialines sistemas, tame tarpe monetarines sistemas. Nieko nuostabaus, teorija grindžiama kitais moksliniais ir socialiniais įrankiais, tokiais kaip sistemų teorija ir chaoso teorija.

Radikalus perėjimas

Šis holistinis požiūris pateikiamas tiesiai prieš veidus tiems, kurie laikėsi senųjų įsitikinimų. Pavyzdžiui, kol sprendimų priėmėjai dažnai susitelkia ieškant vienintelio „teisingo“ atsakymo, holizmas siekia ieškoti subalansuoto atsakymo, kuris remiasi, atrodytų, skirtingais tikslais: efektyvumas ir tamprumas, kolaboravimas ir konkurencija, įvairovė ir darnumas. Žvelgiant į ateitį, holizmas nesiimtų vertinti globalios ekonomikos iš kapitalizmo ar socializmo perspektyvos, bet greičiau kapitalizmo-ir-socializmo perspektyvos.
Pranešime pabrėžiamas inovacijų svarbumas ir jų pritaikymas klaidingose struktūros ir įsitikinimų sistemose. Jame taip pat apimama įvairovė, patariant, kad vietoj bandymų surasti vieną visiems tinkantį požiūrį, yra gyvybingai svarbu pripažinti, kad kiekviena visuomenė susideda iš žmonių mozaikos, tradicijų, įsitikinimų ir įstaigų, kurios unikaliai susiformavo dėl geologijos, žmonių istorijos, kultūros, vietinės aplinkos ir kintamų žmonių poreikių įtakos.
Galiausiai pranešime pabrėžiama, kad holistinė perspektyva sako, jog mes visi esame susiję su planeta, dėl to mums reikia pripažinti, kad žalojant bet kurią kitą tinklo dalį mes pažeisime visas tinklo dalis.
Kaip atrodytų šis revoliucinis perėjimas versle? Capital Institute, kuris antradienį pristatė baltąjį laikraštį Jeilio universitete, Verslo ir aplinkos centre (Center for Business and the Enviroment), sako, kad inovatoriai ir verslininkai jau dabar atsakingi dėl tūkstančių darnių iniciatyvių ir judėjimų, kurie padeda permąstyti kapitalizmą – tokios kaip socialiai orientuotos įmonės, B Corps, investavimo poveikis ir lokalizmas.
Pranešime sakoma, kad kol tam tikri kritikai mato tai kaip atitrūkusias „jauskis-gerai“ veiklas už pagrindinės kapitalizmo sistemos, jie faktiškai yra vienoje linijoje su regeneruojančios ekonomikos sistema. Visumoje, ji teigia: „šios jėgos – tai gyvas pavyzdys, parodantis, kad atsiranda nauja regeneruojanti ekonomika“.
Už pokyčius skleidžiančio judėjimo institutas nurodo ne vieną individualią iniciatyvą, kuri rodo kaip galėtų pagerėti pasaulis. Pavyzdžiui, Meksiko organizacija „Grupo Ecologico“ dirbo tam, kad paremtų nuskurdusius smulkiuosius ūkininkus ir rančas, duodant jiems ekonominę laisvę, leidžiant jiems prižiūrėti ir atnaujinti savo pačių žemę.
Tuo pačiu Australijos Bendigo Community Bank padalina savo grynąsias pajamas su vietinių bendruomenių įmonėmis. Jis nukreipia dalį bendruomenės šakos sukauptų lėšų, skiriant „grantus“, duodant vietiniams lyderiams galimybę tapti aktyviais savo bendruomenių nariais.
Bendruomenių vystymasis taip pat yra pirminis Čikagos Gamybos Renesanso rūpestis, kuris kuria neįprastas partnerystes tarp valdžios, darbuotojų sąjungų, mokytojų, privataus sektoriaus ir civilių piliečių tam, kad sukurtų programas, kurios remtų regiono pažangiuosius gamybos sektorius.
Fulertonas sako, kad yra matomas labai didelis potencialas ateityje, jei visuomenė pakeis savo kolektyvią sąmonę: „Tai monumentalus iššūkis, kuris žada suvienyti mūsų kartą bendrame tiksle. Dabar mes turime tikslesnį supratimą, kas lemia sveikus žmonių tinklus – vien tik tai parodo nepaprastai nuostabias galimybes. Laikas veikti. Mūsų veiksmai dabar, nuspręs mūsų gyvenimo kilnumą ir mūsų palikimą ateities kartoms. Tai – didis mūsų laikų darbas.“

Nuoroda į šaltinį.

NO COMMENTS

Leave a Reply