Kinija siekia pasaulio finansų lyderės pozicijos

Kinija siekia pasaulio finansų lyderės pozicijos

0 1389

Dar visai neseniai finansų pasaulį sudrebino žinia apie ambicingą Kinijos žingsnį – Azijos infrastruktūrinių investicijų banko steigimą (AIIB). Tai rodo tiek Kinijos norą skatinti investicijas regione, tiek ir jos susierzinimą dėl JAV, Japonijos ir Europos dominavimo Pasaulio banke, Tarptautiniame valiutos fonde bei Azijos plėtros banke (APB). Nors Vašingtonas šiam projektui intensyviai priešinasi, vadina šį banką nereikalingu ir galinčiu sukelti grėsmę jau įkurtoms tokioms finansų institucijoms kaip Pasaulio bankas (PB), atrodo, Kinija ketina tvirtai žengti žingsnį į priekį pasaulio finansų lyderių link.

Azijos infrastruktūrinių investicijų bankas – kas tai per institucija?

Azijos infrastruktūrinių investicijų bankas ir jo vadovai yra įsikūrę Šanchajuje, pagrindinė banko akcininkė – Kinija. Įsteigti banką prieš metus pasiūlė Kinijos prezidentas Xi Jinpingas. Tuomet Kinija pareiškė esanti pasirengusi skirti didžiąją dalį sumos arba net visą 50 mlrd. dolerių sumą pradiniam banko kapitalui. 2014 m. rudenį pasirašyta steigimo sutartis, ją pasirašė Indija, Singapūras, Vietnamas, Filipinai, Mongolija, Bangladešas, Kambodža, Kuveitas, Laosas, Malaizija, Mianmaras, Nepalas, Omanas, Pakistanas, Kataras, Šri Lanka, Tailandas ir Uzbekistanas. 2015 m. banko narėmis jau buvo 57 pasaulio šalys, išskyrus Taivaną, nes jį Kinija iki šiol laiko savo teritorija.

Naujasis Azijos infrastruktūrinių investicijų bankas – tarptautinė finansinė institucija, jo paskirtis – finansuoti Azijos regiono šalių infrastruktūros projektus ir teikti kitas finansines paslaugas jų vykdymui. AIIB finansuos kelių, geležinkelių, elektrinių ir telekomunikacijų tinklų statybos projektus, kurie yra būtini siekiant išlaikyti regiono ekonomikos augimą. Per banką ketinama investuoti į regiono infrastruktūros plėtros poreikius po maždaug 800 milijardų JAV dolerių investicijų kasmet.

APB vertinimu, besivystančioms Azijos šalims tam, kad jų ekonomika galėtų vystytis, į infrastruktūrą per 2010–2020 metus būtina investuoti apie 8 trilijonus dolerių. Įsteigtas naujasis bankas gali tapti stambiu tarptautiniu kreditoriumi ir skaidresne alternatyva tiesiogiai Kinijos finansuojamiems plėtros projektams.

Nors AIIB siekia konkuruoti su tokia institucija kaip Pasaulio bankas su JAV priešakyje, jo kapitalas (100 mlrd. JAV dolerių) vis dėlto daugiau negu perpus mažesnis už PB kapitalą (284 mlrd. dolerių) bei už APB kapitalą (162 mlrd. dolerių).

AIIB – Kinijos diplomatijos pergalė

Nors prieš pradedant įgyvendinti šį Kinijos projektą buvo daug abejonių dėl jo sėkmės, šiuo metu, atsižvelgdami į AIIB laimėjimus pritraukiant tiek daug ekonomiškai svarbių valstybių iš viso pasaulio, analitikai AIIB projektą vadina Kinijos diplomatijos pergale. Tarp banko steigėjų yra keturios iš penkių nuolatinių Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narių, 14 iš 28 Europos Sąjungos (ES) valstybių ir 21 iš 34 Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių. Į steigėjų sąrašą patenka ir tokios šalys kaip Didžioji Britanija, Prancūzija, Norvegija, Vokietija, Italija, Šveicarija, Liuksemburgas ir Australija.

Kinijos finansinėmis galimybėmis akivaizdžiai patikėjo ir kaimynės bei kitos regiono valstybės – Indija, Singapūras, Vietnamas, Filipinai, Mongolija, Bangladešas, Kambodža, Kuveitas, Laosas, Malaizija, Mianmaras, Nepalas, Omanas, Pakistanas, Kataras, Šri Lanka, Tailandas ir Uzbekistanas. Nors Pekinas intensyviai vysto ir didina savo karinę galią, versdamas kaimynes sunerimti, jis vis labiau rodo ir savo siekį plėtoti ekonominius ryšius. Vienas iš pavyzdžių yra Šilko kelio projektas, vykdomas kartu su Jūrų šilko keliu per Pietryčių Azijos jūras. AIIB gali pasitarnauti finansuojant šias iniciatyvas. Pekinas siekia įtikinti Azijos šalis, kad Kinija nekelia karinės grėsmės, nesiekia politinės ar ekonominės priklausomybės, o iš jos stiprėjimo šios šalys tik laimi.

Kas stipresnis: JAV karinė ar Kinijos ekonominė galia?

2013 m. Kinijai paskelbus planus įkurti AIIB, JAV ėmėsi įkalbinėti sąjungininkus boikotuoti šią iniciatyvą. Amerikiečiai tvirtina, kad naujasis bankas, palaikomas Pekino, remsis ne tokiais griežtais kreditavimo standartais kaip Pasaulio bankas. Jungtinės Valstijos ir kiti kritikai abejoja, ar Pekino vadovaujama institucija sugebės išlaikyti tarptautinius skaidrumo, skolos tvarumo, aplinkos ir visuomenės saugos standartus. Tačiau finansinėje pasaulio sferoje šiuo metu vyrauja nuomonė, kad kuo daugiau šalių prisijungs prie banko, tuo labiau tikėtina, kad AIIB laikysis tarptautinių standartų.

Šiandien vienintelės stiprios AIIB varžovės yra Japonija ir JAV, todėl reikia pripažinti, kad tarptautinėje finansų arenoje Kinija atrodo išties galinga. Kovoje už įtaką Azijoje didžiausią vaidmenį atlieka auganti Kinijos ekonomika, tačiau šis Kinijos patrauklumas turėtų kiek sumažėti.

Pasaulio banko duomenimis, Kinijos ekonomikos augimas lėtėja. 2015 m. jis gali sulėtėti iki 7,1 proc., o 2016 m. – iki 7 procentų. Ankstesnės prognozės – atitinkamai 7,2 ir 7,1 procento. Kinijos centrinis bankas, siekdamas paskatinti šalies ekonomikos kilimą, nuo praėjusių metų lapkričio jau du kartus apkarpė palūkanų normas. PB prognozėmis, šiame regione, neįskaitant Kinijos, 2015 metais tikimasi, kad ekonomikos augimas paspartės iki 5,1 proc., o 2016 metais – iki 5,4 procento. 2014-aisiais regiono ūkio plėtra sudarė 4,6 procento. Kinijos ekonominį patrauklumą gali sumažinti ir JAV dolerio stiprėjimo potencialas bei JAV palūkanų normų padidinimas, nes šie veiksniai, be abejo, turės įtakos pasaulio ekonomikos ir finansų rinkoms.

O JAV koziris – karinė galia ir saugumo sutarčių Azijos regione kompleksas. Užimdama vis agresyvesnę poziciją ginčuose dėl teritorijų su kaimynais, Kinija sustiprino JAV poziciją savo kaimynių tarpe. Japonija, Australija, Filipinai ir Pietų Korėja turi saugumo sutartis su JAV, taigi kuo didesnę kuri nors šalis jaus grėsmę iš Kinijos pusės, tuo labiau bus linkusi palaikyti Ameriką. Pavyzdžiui, Pietų Korėja tikisi karinės amerikiečių pagalbos Šiaurės Korėjos, o galbūt kada nors – ir pačios Kinijos puolimo atveju. Taigi Kinija, jei dažnai nedemonstruos savo karinės galios ir neaštrins konfliktų su kaimynais, turi didelį potencialą savo ekonominę galią transformuoti į politinę galią ir diplomatinį svorį, leidžiantį konkuruoti su JAV.

Liūdnos žinios JAV ir Pasaulio bankui

Kinijai pavyko palenkti Rusiją Azijos pusėn. Prie Kinijos atstovaujamo AIIB netruko prisijungti ir Rusija, kuri AIIB klasifikuojama kaip Azijos šalis. Kitose finansinėse institucijose, tokiose kaip Pasaulio bankas ir Azijos plėtros bankas, Rusija yra atstovaujama kaip Europos šalis. Prisiviliojęs Rusiją, Pekinas žengė reikšmingą geopolitinį žingsnį suartėjimo su Maskva link.

Maskva akivaizdžiai numatė, kad AIIB taps alternatyva JAV vadovaujamiems panašiems plėtros bankams. Rusija AIIB turės didesnę įtaką nei, tarkim, Pasaulio banke, nes AIIB narėms Azijos šalims priklausys apie 75 proc. balsų.

2015 metų balandį Rusija pareiškė prisidėsianti ir prie BRICKS projekto – Naujojo plėtros banko (NPB) kūrimo. Vadinasi, aiškėja, kad Pasaulio bankas turės jau nebe vieną konkurentą. Pasaulio banko grupės prezidentas Jimas Yong Kimas pareiškė, kad AIIB ir NPB kartu gali stipriai prisidėti prie vargingų šalių plėtros. Taigi akivaizdu, kad Kinija ir jos sąjungininkės sėkmingai siekia pasaulio finansų lyderio pozicijos.

Justina Kariniauskaitė

Nuoroda į šaltinį.

SIMILAR ARTICLES

NO COMMENTS

Leave a Reply