Apie alkoholį, tabaką, narkotikus, tvirkinimą ir globalinę politiką (II dalis)

Apie alkoholį, tabaką, narkotikus, tvirkinimą ir globalinę politiką (II dalis)

0 2903

Žemiau pateiktas tekstas paruoštas pagal Novosibirsko Humanitarinio-ekologinio instituto profesoriaus Vladimiro Ždanovo paskaitų ir susitikimų su klausytojais vaizdo įrašus (2004 m. gegužės mėn.). Perskaitę šią medžiagą suprasime, kokias baisias pasekmes sukelia alkoholis ir tabakas, kaip jie veikia žmogų, šeimą ir visuomenę. Kas ir kodėl paleido šį ištisas tautas naikinantį mechanizmą? Dabar pagrindinis smūgis yra nukreiptas prieš jaunimą. Tam skiriamos milžiniškos lėšos. Gelbėtis pačiam, gelbėti vaikus, tautiečius yra kiekvieno pareiga. Platinkime šią medžiagą šeimose, tarp draugų, mokyklose, perduokime iš rankų į rankas, kalbėkime apie tai.
Antra dalis.

Kiek galima išgerti?

Jauni žmonės dažnai klausia: Kiek galima išgerti per šventes, kad nepakenktum? Ar yra moksliškai pagrįsta, nepavojinga alkoholio dozė?  Atsiminkite visam laikui ir kitiems pasakykite:  Moksliškai pagrįsta nepavojinga alkoholio dozė šaltų kraštų gyventojams, o tai reiškia mums (rusams, lietuviams, estams), lygi nuliui. Nėra mums nekenksmingos alkoholio dozės.


Toliau abejoja: Kitos tautos juk geria. Kodėl iki šiol neprasigėrė prancūzai, kodėl neprasigėrė italai, žydai, gruzinai, armėnai, moldavai? Na tie, kurie tą nuodą gamina ir parduoda. Kodėl jie neprasigėrė? Mokslas tai paaiškina. Kiekvieno žmogaus organizme gaminasi specialus fermentas, vadinamas alkoholio dehidrogenazė. To fermento paskirtis – neutralizuoti patekusį į organizmą alkoholį. Daug šito fermento gamina organizmai visų žmonių, gyvenančių šiltuose kraštuose ir tūkstantmečiais maistui vartojančių vynuoges. Jie valgo vynuoges, virškinimo sistemoje jos rūgsta, gaminasi alkoholis ir gaminasi fermentas, kuris neutralizuoja alkoholį. Šiaurės kraštų gyventojų organizmuose, – o mes, rusai (ir lietuviai, – red.), esame šiaurės tauta, – fermentas alkoholdehidrogenazė beveik nesigamina arba labai mažai. Štai kodėl čiukčiui, chantui, jakutui penkis kartus įpila po 100 gramų, o nuo šeštos stiklinaitės – jie jau alkoholikai. Jų organizme visiškai nėra šito fermento.
Prieš šimtą metų rusų gydytojai atrado keistą – ir mums baisų – dėsningumą. Vidutinei metinei oro temperatūrai sumažėjus penkiais laipsniais, mirtingumas nuo alkoholio išauga 10 kartų. Alkoholiu, kaip žinome, buvo išnaikinti Šiaurės Amerikos indėnai, alkoholiu buvo išnaikinta dešimtys Rusijos federacijos tautų. Tai mažos Sibiro, Šiaurės ir Tolimųjų Rytų tautelės.

Apie tabaką

Niekada gyvenime nerūkiau dėl labai paprastos priežasties. Augau Altajaus krašte. Po Didžiojo Tėvynės karo iš fronto į kaimą sugrįžo keletas invalidų. Jiems už ordinus ir medalius mokėjo priedą prie pensijos. Kažkas jiems pakišo mintį, kad tą priedą būtinai reikia pragerti. Gėrė jie šalia parduotuvės, ant rąstų, o mes, kaimo vaikai, sukiojomės aplinkui. Jie mums atiduodavo tuščius butelius, už kuriuos pirkdavome ledinukus.
Šalia parduotuvės gyveno senutė, kurį turėjo du mažus ožiukus. Girtaujantys invalidai vieną ožiuką išmokė rūkyti. Tas ožiukas tapo priklausomas nuo tabako: lakstė po kaimą, ieškodamas rūkančio. Suradęs tokį, badydavo, kad jam taipogi duotų parūkyti. Visas kaimas juokėsi iš to ožiuko. Mes, vaikai, irgi juokėmės, o rudenį pastebėjome, kad to ožiuko brolis tapo didelis ožys, o pirmasis ožiukas kaip buvo mažas, taip toks ir liko. Nuo tabako jis nustojo augti.
Tik universitete sužinojau, kad tabako dūmuose yra 196 nuodingi komponentai. Tai nikotinas, amoniakas, sieros vandenilis, smalkės, kancerogeninės medžiagos, eteriniai aliejai, dervos, degutai. Keturiolika iš tų 196-ių yra narkotikai. Rūkantieji yra patys tikriausi tabako narkomanai. Tokiu tabako narkomanu tapo ir nelaimingasis ožiukas.
Visos šitos nuodingos medžiagos įkvepiamos į plaučius, o iš jų patenka į kraują. Kraujyje nuodai naikina vitaminą A, kuris skatina augimą ir palaiko gerą regėjimą. Kai man siūlydavo užsirūkyti, aš prisimindavau tą nelaimingą ožiuką ir atsisakydavau.
Kas atsitinka, kai žmogus įkvepia nuodingus tabako dūmus rūkydamas cigaretę ar būdamas šalia rūkančiojo? Kai nuodingosios medžiagos patenka į kraują, pradeda veikti organizmo apsauga. Organizmas, saugodamasis nuo tabako nuodų, sutraukia, t. y. spazmuoja kraujagysles. Yra paskaičiuota, kad per aštuonerius metus rūkantysis priverčia spazmuoti kraujagysles apie milijoną kartų, t. y. tiek, kiek kartų jis užtraukia dūmą. Nuo nuolatinių spazmų kraujagyslės suplonėja, tampa trapios, lūžios.
Dabar įsivaizduokite: žmogus aludėje išgėrė bokalą alaus. Spiritas įsigėrė į kraują, suklijavo eritrocitus. Jų trombai užkišo smegenų ląsteles, o kai kuriose vietose ir kapiliarus. Ties kamščiu kraujagyslė išsiplėtė ir atsirado maža aneurizma. Po alaus jis užsirūko. Kai dūmai patenka į plaučius, o iš jų ir į kraują, kraujagyslės spazmuojamos. Spazmuojamos ir susidariusios smulkios aneurizmos, kurių sienelės ir taip jau yra įtemptos ir sudėvėtos. Traukiant dūmą eilinį kartą, kraujagyslė neišlaiko, plyšta ir įvyksta mažas kraujo išsiliejimas. Jeigu taip atsitinka galvos smegenyse, – tas įvykis vadinamas mikroinsultas, kurio pasekmės yra įvairaus laipsnio paralyžius. Jeigu kraujagyslė plyšta širdies plote – tas įvykis vadinamas mikroinfarktas.
Alkoholis plius tabakas – tai greita ir užtikrinta mirtis. Kartu veikdami jie sustiprina vienas kito neigiamą poveikį organizmui. Medikai teigia, kad 60% vyrų miršta nuo širdies-kraujagyslių susirgimų. Štai aš jums per dvi minutes paaiškinau širdies-kraujagyslių susirgimų priežastį. Žūva vyrai nuo degtinės ir tabako. Kraujagyslės nuo rūkymo nuolat spazmuoja: spazmas – ir atsipalaidavimas, vėl spazmas – ir vėl atsipalaidavimas. Ir staiga, eilinio spazmo metu, kraujagyslė užsidaro. Medicinoje tai vadinama kraujagyslės obliteracija. Kraujagyslė užsidarė ir nebeatsiveria. Kraujo tekėjimas šia kraujagysle visiškai nutrūksta. Jeigu obliteracija įvyks skrandyje, kepenyse ar kitame vidaus organe, kraujas atitekės iš kitos pusės, nes kraujagyslės yra labai išsišakoję. Tačiau jeigu kraujagyslė užsivers rankos ar kojos piršte, kur nėra galimybės kraujui atitekėti iš kitos pusės, tada prasideda liga, vadinama obliteruojantis endarteritas (endarteritis obliterans). Liaudyje tai – „rūkoriaus kojos“, o paskutinė jos stadija vadinama gangrena. Liga vystosi labai greitai. Pavyzdžiui, užsidaro kraujagyslė viename iš kojos pirštų. Per 3-4 valandas pirštas ištinsta. Jeigu jis neamputuojamas, kitą dieną pirštas pradeda pūti ir tinsta pėda. Jeigu nenupjausime pėdos, ištinsta visa koja. Jeigu nesuspėsime nupjauti kojos, tai tuojau pat prasideda viso organizmo kraujo užkrėtimas ir mirtis.
Tikriausiai daugelis matė filmą Baltoji dykumos saulė, kuriame savo paskutinį vaidmenį suvaidino aktorius Pavelas Uspekajevas. Tačiau beveik niekas nežino nuo ko aktorius mirė. Jis buvo prisiekęs rūkorius nuo pat vaikystės. Kai jam buvo 51 metai, prasidėjo kairės kojos kraujagyslių obliteracija. Kairę koją jam nupjovė palei klubo sąnarį. Tame filme P. Uspekajevas filmavosi su protezu. Tačiau tabako jis negalėjo atsisakyti ir rūkė toliau. Dar filmuojant jam prasidėjo dešinės kojos kraujagyslių obliteracija. Nesuspėjo nuvežti iki ligoninės, kad nupjautų ir dešiniąją koją. Jis mirė.
Pats žymiausias XX a. vartininkas – L. Jašinas, gal daugelis nežino, nuo ko jis mirė. L. Jašinas taipogi buvo prisiekęs rūkorius. Karo metais, būdamas trylikos metų, dirbo gamykloje, ten priprato rūkyti ir nesugebėjo nuo to atsisakyti. Jis gėdijosi, slėpė, bet rūkė – toliau. Po 50 metų jam prasidėjo kairės kojos gangrena. Koją nupjovė prie kirkšnies, bet tabako jis vis vien negalėjo atsisakyti. Po 9 mėnesių sportininkui ėmė gangrenuoti dešinioji koja. Dvi dienas jis neleido jos nupjauti, o kai jau be sąmonės paguldė ant stalo, buvo vėlu.
Teko būti Novosibirsko apskrities ligoninės kraujagyslių skyriuje. Nustebau, kiek ten atveža jaunų žmonių, kuriems nupjauna kojas ar rankas. Medicinos sesuo papasakojo tragišką istoriją. Iš Suzumsko rajono atvežė vieną ligonį, rūkorių – kairės kojos gangrena. Nupjovė kairę koją. Atsibudęs po narkozės pirmiausia paprašė: duokite užrūkyti. Davė. Po 8 mėnesių atvežė jį vėl ir nupjovė dešinę koją. Atsibudęs po narkozės vėl pirmiausia prašė užrūkyti. Davė. Dar po šešių mėnesių iš karto prasidėjo abiejų rankų gangrena. Nupjovė abi rankas. Po narkozės vėl prašo užrūkyti. „Mes net pravirkome“ – pasakojo medicinos sesuo. Toks baisus dalykas tas tabakas.
Priprasti prie rūkymo labai paprasta. Kad vaikai pradėtų rūkyti, tabako gamintojai į kiekvieną toną tabako, skirto cigaretėms, prideda 150 kg medaus, 90 kg džiovintų vaisių ir įvairių aromatingų medžiagų, – kad vaikas patraukęs dūmą nespjautų, o įsirašytų į rūkorius. Jie labai suinteresuoti, kad visas jaunimas pradėtų rūkyti jų gaminamas cigaretes.
Jeigu kas nors jau pradėjo rūkyti, meskite dabar, nes jaunystėje lengviau nuo rūkymo atprasti. Visuose rūkoriuose galima pastebėti pradinius obliteruojančio endarterito požymius: šaltesni ir labiau šąla rankų ir kojų pirštai, nes yra pažeista kraujo cirkuliacija. Kiti požymiai: pabalę rankų ir kojų pirštai, jų „tirpimas”, netikėtai atsirandantis ir praeinantis šlubčiojimas. Rūko, vaikšto ir staiga: oi, oi koją nudiegė, skauda. Pašlubavo, pašlubčiojo ir praėjo. Tai lėtai slenkančio obliteruojančio endarterito požymis. Statistika rodo, kad tarp šlubuojančių 75-90% yra rūkoriai.
Vedu regėjimo atstatymo kursus. Į juos ateina įvairūs žmonės. Jiems taip pat skaitau paskaitas apie alkoholį ir tabaką, nes alkoholis ir tabakas labai kenkia regėjimui. Kodėl? Pirmiausia todėl, kad nyksta patys ploniausi kapiliarai, o tai, visų pirma, – akių tinklainės kapiliarai. Pirmadienį, eidami gatve, pažiūrėkite sutiktiems žmonėms į akis. Iš karto pastebėsite ir girtuoklius, ir rūkorius – pirmadieniais jų akys paraudusios. Tai reiškia, kad jie savaitgalį save nuodijo alkoholiu bei tabaku ir nuo to susproginėjo ploniausi kapiliarai. Dar daugiau – rūkorių akys kenčia nuolatinį uždegimą. Cigaretės dūmuose yra amonio chlorido, kuris, patekęs ant drėgno akies paviršiaus, virsta amoniaku ir dirgina akis. Tai ir yra nuolatinio akių uždegimo priežastis.
Gydytoja akušerė papasakojo, kaip gimdo rūkanti moteris. Kūdikis vystosi vandenų pūslėje, kuri pripildyta vadinamo amiotinio skysčio. Prieš gimstant pūslė dažniausiai plyšta ir vandenys nubėga, tačiau kai kada kūdikis gimsta su „marškinėliais“, t. y. su sveika vandenų pūsle. Jeigu nėštumas normalus, praplėšę pūslę randame švarų, malonaus kvapo vandenį, ir jame – rausvą kūdikį. O jeigu nėštumo metu moteris rūkė arba būdavo prirūkytame kambaryje, vaisiaus vandenys drumsti, nešvarūs ir dvokia kaip rūkorių peleninė, o juose – mėlynas, pusgyvis nuo deguonies bado kūdikis. Kad bent kartą parodytų per televizorių, kaip gimdo rūkanti moteris.

Apie kitus narkotikus

Sovietų Sąjungoje iki 1992 metų nebuvo narkomanijos problemos (čia autorius turbūt turi omenyje narkotikus kaip verslą; nes sovietmečiu narkomanija egzistavo – iš vietinių aguonėlių būdavo verdami opijatai, Azijoje rūkytos kanapės ir pan., – red. past.). Nebuvo todėl, kad rubliai nebuvo keičiami į dolerius. Pasaulinei narkomafijai buvusi Sovietų Sąjunga buvo balta dėmė. Kai tik 1992 metais, reikalaujant Tarptautiniam Valiutos fondui, Rusijoje buvo atidaryti pinigų keitimo punktai, užplūdo narkotikai. Narkomafija organizavo narkotikų tiekimą iš Afganistano. Valstybės Dūmos duomenimis, vien tik 2002 metais pasaulinė narkomafija iš Rusijos išsivežė 12,5 milijardų dolerių gryno pelno.
Kuo įprastinė narkomanija pavojinga, palyginus su alkoholine ir tabakine narkomanija? Jeigu dešimties metų vaikas pradeda gerti alų, trylikos – vyną, šešiolikos – degtinę, tai jis dar gyvens vidutiniškai 27 metus. Trisdešimt septynių metų jis miršta nuo alkoholizmo, bet suspėja vesti, susilaukia vaikų, dažniausiai debilų, trumpai sakant, dar šį tą gyvenime pasiekia. Tačiau jei vaikas nuo dešimties metų pradeda vartoti narkotikus, tai toks vaikas gyvena vidutiniškai 6 metus.
Žinokime, kad tarp mūsų vaikšto žudikai. Tai žmonės, kurie platina narkotikus, tai žmonės, kurie tarnauja pasaulinei narkomafijai. Jie gauna didžiulius pinigus už narkotikų platinimą. Už tuos pinigus jie bet kurį yra pasiruošę nužudyti, įtraukdami į narkomanijos tinklą. Susimąstykime. Jeigu jums pasiūlys narkotikų – imk dykai, pauostyk, įsidurk, – žinokite, kad tai žmogžudys. Pratindamas prie narkotikų jis pradeda jus žudyti, kad išviliotų jūsų pinigus. Bėkite nuo tokio žmogaus, net jeigu jis geras jūsų draugas ir sako: imk, palaikyk kompaniją. Žinokite, kad jūsų draugas ar draugė papuolė į narkomafijos tinklą, jie tapo agentais.
Reikia žinoti, kad kiekvienas narkomanas per metus neišvengiamai tampa nusikaltėliu. Per pusmetį narkotikams jis išleidžia visus pinigus ir vertingus daiktus. Prieš jį iškyla dilema: ką daryti toliau? Arba eiti vogti, kas yra baisu, arba jam siūlo kitą kelią: pripratink prie narkotikų 5-7 žmones, tu jiems parduosi, o tau – nemokamai. Ir taip jis pradeda platinti narkotikus, tampa narkotinio marketingo dalyviu. Dėka tokios sistemos kas aštuoni mėnesiai narkomanų skaičius padvigubėja, nes beveik kiekvienas narkomanas tampa narkotikų platintoju, įtraukdamas dar keletą žmonių.
Atsirado gydytojai, kurie skelbiasi, kad išgydys nuo narkomanijos. Visa Maskva išklijuota skelbimais – gydau nuo narkomanijos. Žinokime, kad išgydyti nuo narkomanijos neįmanoma. O tuos visus skelbimus inspiruoja pasaulinė narkomafija. Svarbiausia, ką ji mums nori įdiegti – tai, kad nuo narkomanijos galima išgydyti. Tu eik, pamėgink, nepatiks – tave išgydys, vėl būsi sveikas. Nori – iš naujo pradėk, nori – nepradėk.

* * *

Kokia padėtis Lietuvoje? Dienraštis „Kauno diena“ išspausdino oficialų pranešimą apie narkomanijos prevenciją. Ataskaitoje sakoma, kad trylika milijonų litų, kurie metams skiriami kovai su narkomanija, iššvaistyti veltui. Kokia pagalba narkomanams? Tame pačiame straipsnyje rašoma: Prie stoties numatytu laiku atvažiuoja mėlynasis autobusiukas, kuriame narkomanai nemokamai gauna švirkštų, o prostitutės – ir prezervatyvų. Mėlynojo autobusiuko darbuotojų sąraše – keli šimtai narkomanų, tačiau net jie sako, kad realios pagalbos iš valstybės nesulaukia. Trisdešimtmetis Viktoras į klausimą:  Ar padeda? atsako: Grūda metadoną ir vėl į gatvę. Kirtimuose kas savaitę matau vis naujus veidus. Seimo narkomanijos prevencijos komisijos pirmininkė R. Visockytė ir vyriausioji valstybinė auditorė sako, kad Narkotikų Kontrolės Departamentas klaidina visuomenę, negebėdamas atskleisti konkrečių šios problemos mastų (Kauno diena, 2007-01-25, Nr. 20).

* * *

Pasaulinė narkomafija veda „antinarkotinę“  propagandą mokyklose. Siūloma apie narkotikus vaikams pasakoti viską: kaip jie veikia, kaip naudoti, kaip gauti, ir po to „mokyti” pasakyti narkotikams „ne“. Iš principo neįmanoma išmokyti vaikus pasakyti narkotikams „ne“. Galbūt tik su retomis išimtimis. Kodėl?
Pasaulinė narkomafija greičiau pritaiko vaikų psichologijos atradimus praktikoje, negu pedagogika. Tačiau pritaiko blogiems tikslams – įtraukti vaikus į narkomaniją. Atrodo viskas taip gražu, demokratiška: pasakokime vaikams apie narkotikus viską ir demokratinių laisvių principu mokykime pasirinkti – pasakyti narkotikams „ne“. Vaikui tai ne pagal jėgas, jis negali pasakyti „ne“, nes jo mąstymas yra priešloginis, kitoks nei suaugusio. Pasakyti „ne“ gali tik logiškai mąstantis žmogus, o vaikų loginis mąstymas, kuris sugeba atskirti veiksmą nuo minties, dar tik formuojasi. Vaikui mintis yra veiksmas, jis mąsto ir veikia, o maži vaikai apskritai mokosi mėgdžiodami tai, kas rodoma ar sakoma. Šitą vaikiško (priešloginio) mąstymo ypatybę išnaudoja narkomafija, įsiūlydama mokykloms tokią „antinarkotinę“ propagandą, kuri ruošia būsimus narkotikų vartotojus.
Ten, kur nėra paklausos narkotikams, jie primetami jėga. Nižnyj Novgorode vyko seminaras narkomanijos klausimais. Tame seminare dalyvavo mokytojai iš šiaurinių Tiumenės srities miestų. Jie pasakojo, kad naftos verslovėse dirbo daug azerbaidžaniečių. Kartu su tikrais darbininkais atvyko ir narkotikų mafija, kuri ne paprastai platina, bet naudoja prievartą. Suranda dešimtmetį vaiką iš turtingos šeimos (o naftininkai turtingi), sugauna jį ir suleidžia narkotikų. Suleido vieną, suleido du, tris, o ketvirtą kartą jis pats ieško:  Dėde, suleisk ką tik nori atnešiu iš namų. Neįmanoma apsaugoti vaikų, kai laisvai veikia narkomafija. Jeigu nesuprasime, kad tarp mūsų vaikšto žudikai ir jų neišgaudysime, nesusodinsime, jie sunaikins mūsų jaunimą.
Ar yra šalys, kuriose nėra narkomanijos? Ar yra šalys kuriose efektyviai kovojama su narkomanija? Taip, yra. Štai mūsų kaimynė Kinija. Kinijoje nėra narkomanijos dėl vienos labai paprastos priežasties. Už narkotikų platinimą ten baudžiama vieša mirties bausme stadione. Kiekvienais metais už narkotikų platinimą mirtimi nubaudžiama nuo 13 iki 48 žmonių. Norinčių platinti narkotikus Kinijoje nėra. O pas mus kaip? Iš Tadžikistano žmogus atvežė 3 kg narkotikų, o jam – 3 metai lygtinai: eik vežk toliau. Tuo tarpu Kinijoje, už dvi dozes rastas kišenėje – vieša mirties bausmė. Juk viena dozė sau, o antra – kitam. O jeigu tik viena dozė kišenėje – 8 metai kalėjimo. Norinčių platinti ar vartoti narkotikus Kinijoje nėra.
Ar yra Rusijoje panašios kovos su narkomanija patirtis? Yra. Tarp Maskvos ir Vladimiro yra mažas Pokrovo miestas. Tai buvo narkotikų verslo centras centrinėje Rusijoje. Pokrove tik 24 000 gyventojų. Nebuvo beveik nė vienos šeimos, kurioje kas nors iš artimųjų nebūtų miręs nuo narkotikų. Kiekvienais metais buvo užregistruojama po 160-180 naujų narkomanų. Narkomanija Pokrove plito kaip sniego lavina. Ir štai eiliniuose miesto mero rinkimuose Jungtinės Nacionalinės Rusijos Sąjungos atstovas rinkėjams pasakė: Žmonės, išrinkite mane meru, aš išvalysiu miestą nuo narkomanijos, išgelbėsiu jūsų vaikus nuo narkotinės mirties. Išrinko. Tapęs meru jis tuojau teismui atidavė miesto milicijos viršininką ir visą priešnarkotinės kovos skyrių. Į jų vietą paskyrė tikrus Rusijos patriotus, kurie ėmė valyti miestą nuo narkomanijos. Dieną ir naktį jie darė kratas čigonų gyvenvietėse. „Nusispjovė“ ant visų žmogaus teisių. Pagautus čigonus – tuojau pat į teismą. Tą pačią dieną jam skiria 8 metus bausmės ir – į kalėjimą. Kai pasodino 78-tą čigoną, čigonų bendruomenė neišlaikė. Vieną naktį pusvelčiui pardavė namus ir išvažiavo į Permės srities šiaurę. Sekančiais metais Pokrovo mieste buvo užregistruotas tik vienas naujas narkomanas. Pasirodo, nugalėti galima, jeigu rimtai imtis reikalo, o ne plepėti apie kovą su narkomanija. Pagrindinė narkomanijos priežastis – tai narkomafijos buvimas. Sunaikinsime narkomafiją, – sunaikinsime ir narkomaniją. Nesunaikinsime narkomafijos, – ji sunaikins mūsų ateitį – vaikus. Dingti nėra kur.

Alkoholio suvartojimas ir kryžius tautai

1985 metais Sovietų Sąjungoje buvo priimti antialkoholiniai nutarimai, kurie skelbė, kad girtuokliavimas ir alkoholizmas grėsmingai išaugo.

Nubraižykime grafiką, kuriame pavaizduotas alkoholio suvartojimas vienam žmogui Rusijoje ir Sovietų Sąjungoje nuo 1900 iki 2000 metų. Abscisių ašyje žymime metus, o ordinačių ašyje atidėsime, kiek litrų gryno alkoholio teko vienam žmogui per metus. Tai objektyvus girtuokliavimo rodiklis. Rusija tradiciškai buvo tarp mažiausiai geriančių šalių. Mažiau už mus Europoje gėrė tik norvegai. Tris amžius (XVII, XVIII ir XIX) Rusija buvo priešpaskutinėje vietoje pagal alkoholio suvartojimą. Tačiau XX a. pradžioje alkoholio suvartojimas staiga išaugo. Buvo mažiau nei 3 litrai absoliutaus alkoholio per metus, o 1914 metais išaugo iki carinėje Rusijoje dar nematyto lygio – 4,7 litro (t.y. tiek litrų šimtaprocentinio alkoholio teko vienam šalies gyventojui per metus – red. pastaba). 1914 metais Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse Rusijoje buvo įvestas sausas įstatymas. Gamyba ir alkoholio vartojimas Rusijoje sumažėjo beveik iki nulio: 0,2 litro per metus. Sausasis įstatymas išsilaikė 11 metų. Jį panaikino 1925 metais gruodžio 5  dieną. Įsakymą pasirašė Rykovas. Degtinę liaudis iki Didžiojo Tevynės karo vadino rykovka.


 Po sausojo įstatymo panaikinimo girtavimas augo ir 1940 metais pasiekė 1,9 litro šimtaprocentinio alkoholio vienam gyventojui per metus. Karo metais girtavimas staigiai nukrito (duomenų neradome). Prieškarinis lygis buvo pasiektas tik 1952 metais. Po Stalino mirties Sovietų Sąjunga ėmė kristi į baisią alkoholinę bedugnę. 1980 metais alkoholio suvartojimas išaugo iki 11 litrų per metus, aplenkė 20 labiausiai geriančių šalių ir viršijo pasaulinį gamybos vidurkį beveik 3 kartus. Pasaulinis vidurkis – 4 litrai.
1985 metais buvo priimti antialkoholiniai nutarimai. Šalyje prasidėjo stichiškas blaivėjimo procesas. Uždarinėjo parduotuves, mažino pardavimą. Alkoholio pardavimas šalyje per 2,5 metų sumažėjo 2,5 karto. Tačiau 1988 metais į valdžią atėjo jėgos, priešiškos blaivėjimo politikai, ir vėl ėmė girdyti Sovietų Sąjungos tautas. Alkoholio suvartojimas vėl ėmė didėti kasmet. 2000 metais šalyje buvo pagaminta ir išgerta negirdėtas alkoholio kiekis – 18,5 litro absoliutaus alkoholio kiekvienam gyventojui. Tai alkoholinis kolapsas, tautos naikinimas.
Pasaulinės Sveikatos organizacijos duomenimis, 8 litrai yra riba, nuo kurios prasideda negrįžtamas tautos nykimo procesas. Ši riba viršyta daugiau nei 2 kartus.
Panašiai kaip nubraižyto grafiko kreivė šalyje didėjo ar mažėjo visos su alkoholio vartojimu susijusios problemos. Augo girtuoklių ir alkoholikų skaičius, kuris nuo 1940 iki 1980 metų išaugo 14 kartų. Augo girtų nusikaltėlių skaičius. Dabar daugiau kaip milijonas tėvynainių sėdi už grotų. Krito gimimų skaičius ir augo mirtingumas.
1985 metais, po antialkoholinių nutarimų, šalyje pakilo gimimų kreivė ir tarsi iš nieko staigiai ėmė mažėti mirtingumas. Šios kreivės iki 1987 metų viena kilo aukštyn, o kita leidosi žemyn. 1988 metais gimstamumo augimas sustojo, sustojo ir mirtingumo mažėjimas, o nuo 1989 metų mirtingumo kreivė ėmė kilti į viršų, o gimstamumo – leistis žemyn. 1991 metais gimstamumo ir mirtingumo kreivės susilygino, persikirto ir, judėdamos tolyn, nupiešė kryžių. Tautai buvo „pastatytas“ depopuliacinis kryžius.
Dabar skirtumas tarp gimstamumo ir mirtingumo yra milijonas žmonių per metus. Tai visos Rusijos mastu, o rusų pereitais metais sumažėjo 1 400 000. Todėl, kad tie 400 000 gimė labiausiai ekonomiškai atsilikusiuose Rusijos regionuose: Čečėnijoje, Ingušijoje ir Dagestane. Ten atgimė blaivios musulmoniškos tradicijos ir ėmė gimti sveiki vaikai: po 5, 6 po 8 vaikus šeimoje. Dabar ir Baškirijoje didėja gyventojų skaičius. O visos rusiškos sritys miršta katastrofiškai.
Šią padėtį sociologai pavadino rusiškas kryžius. Tiksliau, – tai kryžius, kurį norima pastatyti rusų liaudžiai.
Krito visi mūsų ekonominiai rodikliai. Turbūt prisimenate – 1985 metais buvo sakoma: uždrausite alkoholį, žlugs ekonomika. Bet, kaip rodo statistika, ekonominiu požiūriu patys geriausi metai Sovietų Sąjungoje buvo 1988-1989. Nepaisant Černobilio katastrofos, metinis pramonės augimas buvo 6%. O labiausiai ekonomika ėmė griūti valdant B. Jelcinui, kai visa šalis buvo užlieta alkoholiu. Natūralu: girti žmonės gali tik pridirbti, bet ne sukurti.

Alkoholis – pagrindinis žudikas

Alkoholis yra pagrindinis mūsų šalies žudikas. Nuo priežasčių, kurias sukelia alkoholis, 2005 metais Rusijoje žuvo daugiau nei milijonas žmonių. Tiek gyvena Tomsko srityje. Tokia yra liūdna alkoholio vartojimo pasekmė. Nesinori tikėti. Aš taip pat netikėjau.
Pagal PSO duomenis alkoholikai gyveno 17-20 metų trumpiau nei negeriantys. Ir tuo netikima. Pasakojamos iliuzinės pasakos,  kad kažkieno senelis gėrė, rūkė ir gyveno šimtą metų.
1983 metais Novosibirsko Akademiniame miestelyje prasidėjo masinis blaivybės judėjimas. Iniciatyvos ėmėsi jauni mano amžiaus vyrai, mums tada buvo 30-35 metai. Kartą mes susirinkome ir aš paklausiau, kieno seneliai dar gyvi. Salėje nepakilo nė vena ranka. Klausiu, kieno dar gyvas tėvas? Pusės dalyvių tėvai seniai jau buvo mirę. Nuvažiavau į savo gimtąjį Belovo kaimą Altajaus krašte. Jame nėra nė vieno gyvo mechanizatoriaus pensininko. Žmonės nesulaukia pensijos. Sunkios darbo sąlygos ir nuolatinės išgertuvės kaip maras šliaužia per kaimą. Viskas pagal mokslą. Mokslas taip ir sako: jeigu blaivas gyvena 70 metų, tai atimkite 17 ir gausite 53 metus – „auksinis“ mūsų Rusijos girtuoklio amžius. Tik 53 metai. Neseniai paskelbė duomenis apie vyro amžiaus trukmę Pskovo srityje. Ten vyrai kaime vidutiniškai gyvena 44 metus. Tai 28 metais mažiau nei gyvena JAV negrai. Kur toliau trauktis? Sunku įsivaizduoti, kad per metus alkoholis nužudo milijoną žmonių. Tai statistika. Ji nejaudina, bet kai šalia tavęs gyveno žmogus ir mirė nuo alkoholio – daro įspūdį.
Buvo labai šalta 1983-1984 metų žiema. Šalo virš 40oC. 1983 metų gruodžio 31 d. Iškitimo mieste (šalia akademinio miestelio) įvyko tragedija, sukrėtusi visą Novosibirsko sritį. Gruodžio 30-tos  vakare tėvas su sūnumi nuėjo į garaže esantį rūsį parsinešti Naujiems metams atsargų. Jis įleido sūnų į rūsį ir sako: tu ten viską surink, o aš trumpam pas kaimyną užbėgsiu su reikalais, o garažą uždarysiu, kad šaltis nepatektų. Garažą uždarė, o pas kaimyną – stiklinė po stiklinės – ir apie sūnų pamiršo. O vaikui tik devyni metai. Jis galbūt rūsyje būtų prasėdėjęs per naktį, bet sudegė žvakė, tamsu, baisu – jis išlindo ir ėmė daužyti geležines duris. O naktį šaltis 44oC. Ryte tėvas prabudo ir atsiminė, kad sūnų garaže užrakino. Pribėgo, atidaro dūris, o sūnus sušalęs prie durų su atsilupusiais nagais guli. Tėvas neišlaikė ir čia pat pasikorė. Tos dvi mirtys taip sukrėtė Novosibirsko sritį, kad mano geras draugas Volodia Lebedev, fizikas ir poetas, apie tai parašė eilėraštį, kurį pavadino „Garažas“…
1989 metais televizija parodė filmą „Vaikų namų šeimininkė“. Tais pačiais metais Gorbačiovas su žmona aplankė Donecko miestą, kuriame R. Gorbačiova aplankė Donecko vaikų namus. TV programa „Laikas“ parodė 20 minučių reportažą apie tą apsilankymą. Aš jį mačiau per spalvotą televizorių, iš „susižavėjimo“ vos neapsiverkiau. Kaip aprengti vaikai, kokie žaisliukai tuose namuose! Patikėkite manimi – melagingesnių ir labiau nusikaltėliškų filmų mūsų televizija niekada neparodė.
1984 metais blaivybės sąjūdžio aktyvistų grupelė nuvažiavome į mūsų akademinio miestelio globojamus Baryševsko vaikų namus. Tuose namuose radome 115 nelaimingų vaikų ir tik 3 iš 115-os neturėjo tėvų. 112 vaikų tėvai gyvi, bet jiems atimtos tėvystės teisės už alkoholizmą ir girtuoklystę. Išvažiuojant direktorės  paklausiau: Kiek jūsų vaikų įstoja į aukštąsias mokyklas? Ji nustebo dėl tokio klausimo: Jūs juokaujate ar tyčiojatės iš manęs? Visi mūsų vaikai šimtu procentu patenka į kalėjimus. Pirmoje klasėje 16 vaikų, dešimt iš jų debilai. Man sako: mokyk juos kartu, nes atsilikusiųjų vaikų namai seniai perpildyti. Aš pati iš pokarinių vaikų namų, todėl iki šiol iš to pragaro nepabėgau. Bet iš mūsų dar žmonės išaugo, o šitie kažkodėl būriu eina į kalėjimus.
Volodia Lebedev aplankė dar dvejus netoli akademinio miestelio esančius vaikų namus – Maslianino ir Novošmakovo. Po to jis parašė eilėraštį, kuris 1984 metais buvo pripažintas antitarybiniu. Jį tampė po KGB, norėjo išmesti iš darbo ir tik 1986 metais tą eilėraštį išspausdino žurnalas „Molodaja gvardija“.

 1984 m., Novosibirsko sritis: Baryševsko vaikų namai: iš 115 vaikų tiktai 3 neturi tėvų;
Maslianino vaikų namai: iš 97 vaikų – 5 našlaičiai;
Novošmakovo vaikų namai: iš 105 vaikų – 2 našlaičiai.

* * *

Lietuvoje padėtis panaši. „Sunkiai suvokiama, kad vienas iš trylikos globos namuose gyvenančių vaikų yra tikras našlaitis, o likusieji yra socialiniai našlaičiai – jie turi tėvus, kurie jais nesirūpina“, – sako Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) projektų vadovė Agnė Kurutytė. (http://www3.vdu.lt/life)

* * *

Stebina mokyklų debilams daugėjimo tempai. 1960 metais, kai mes tik pradėjome gerti, Vologdos srityje buvo tik dvi mokyklos debilams. Po dvidešimties metų, 1980-aisiais – jau aštuoniolika. Devynis kartus daugiau. Donecko srityje 1960 metais buvo keturios mokyklos debilams, o – 1980 – trisdešimt aštuonios. Leningrade 1985 metais – 64 mokyklos, kurios mokė tiktai debilus. Omsko srityje 1960 metais buvo tik viena mokykla debilams visoje srityje, dabar – 19. Visus savo debilus jie veža į Novosibirsko sritį, nes Novosibirsko srityje tokių mokyklų yra 58. Novosibirsko akademiniame miestelyje, – mūsų didžiausiai gėdai, juk akademinis miestelis – labiausiai išsilavinęs rajonas Sovietų Sąjungoje, – jau atidaryta antra mokykla debilams, kuri nebesutalpina visų norinčiųjų.
Tie pusiau nenormalūs vaikai sėdi įprastinėse klasėse ir reikalauja supaprastinto lygio (усредненного) vidurinio išsilavinimo.
95% Akademinio miestelio debilių yra vadinamųjų kultūringai ir saikingai geriančiųjų tėvų vaikai. Ne girtuoklių ar alkoholikų, bet „kultūringai ir saikingai geriančių tėvų vaikai – taip jie save vadina. Tėvų tamsumas virsta baisia tragedija ir šeimoje, ir visuomenėje.
Kuznecko miesto TV neseniai rodė ypatingą laidą, kuri vadinosi Beglobiai vaikai. Diktorius pranešė, kad šiandien Rusijoje yra daugiau kaip milijonas beglobių vaikų. Tai maždaug keturis kartus daugiau negu po pilietinio karo. Jis kalbėjo: Tai problema, kurią reikia suvokti, iškelti, įtraukti sociologus, psichologus, pedagogus ir kitokius „gogus“. Ir parodė siužetą apie beglobius vaikus Novokuznecke: šalia geležinkelio stoties didelė šiluminė trasa; žiema, šalta, o šiluminėje trasoje šilta; jie ten ir gyvena. Kitą dieną nusipirkau saldainių ir nuėjau prie tos šiluminės trasos. Pabeldžiau koja: Išlįskit saldainių valgyti. Išlindo trys vaikai: 5, 8 ir 10 metų. Purvini, suplyšę. Paties mažiausio klausiu: Kodėl į namus neini? – Tėvo nėra, motina geria. Kito klausiu: O tu kodėl į namus neini? – Tėvas ir motina geria. Klausiu trečiojo: O tu kodėl į namus neini? – Tėvo nėra, motina geria. Visiems trims ta pati ir vienintelė priežastis: namuose pas juos geria. Nežinau, ką čia reikia „tyrinėti”, „suvokti”? Nejaugi kažkam dar neaišku, kad šeimas griauna alkoholis? O ką siūlo šitie ponai? – Tyrinėkime šitą problemą. Namuose gaisras, o jie sako: pamatuokime liepsnos temperatūrą, patyrinėkime kur dega geriau, kur blogiau. Gesinti reikia, gelbėti vaikus reikia kuo greičiau, o ne tyrinėti.

Blaivybė ar kultūringas gėrimas?

Yra du, vienas kitą neigiantys, kovos su alkoholiu metodai. Pirmas – tai kova už blaivybę. Tuo užsiima mokslas, vadinamas sobriologija (sobrio lot. – išblaivyti) – mokslas apie blaivybę. Yra ir kitas metodas, kuris vadinamas kova su girtuoklyste ir alkoholizmu. Dar kitaip jis vadinamas kultūringo ir saikingo alkoholio vartojimo teorija. Aiškinomės, iš kur kilo blaivybės teorija. Blaivybę propagavo žymiausi Rusijos mokslininkai, rašytojai ir mąstytojai – F. Dostojevskis, L. Tolstojus, akademikai Pavlov,  Bechterev, Uglov.

* * *

Blaivybės pradininkas Lietuvoje buvo kunigas Ignacas Štachas (1796-1854).Jam tikriausiai buvo žinoma apie airių blaivybės kampaniją, kurią 1838 metais pradėjo airių kapucinas Teobaldas Metju (Mathew). Tai Ignacą Štachą, kartu su Šiaulėnų parapijos klebonu Augustinu Kybartu (1795-1860) paskatino 1846 metais steigti blaivybės brolijas.
Praslinkus 12 metų, 1858 m. spalio 11 d., žemaičių vyskupas Motiejus Valančius ganytojišku laišku dekanatams pradėjo blaivystės sąjūdį. Visose parapijose buvo įsteigtos blaivybės brolijos, kai kur subūrusios net 95% parapijiečių, ir per 2 metus alkoholio vartojimas sumažėjo net 8 kartus. Rusai neleido platinti M. Valančiaus parengto laikraščio „Pakeleivingas“, knygelės „Apej Brostwa Blaiwistes arba nusitureima“, L. Ivinskio „Aitvaro“. Vilniaus generalgubernatorius Muravjovas 1863 m. uždraudė skleisti blaivybę, kaip pavojingą rusų imperijai. Degtinės gamyba ir vartojimas vėl ėmė didėti, bet I. Štacho ir M. Valančiaus pasėta blaivybės sėkla nežuvo. 1906 metais Lietuvoje vienas žmogus gėrė dvigubai mažiau, negu Rusijoje.
XX a. pradžioje vėl sustiprėjo tautinio išsivadavimo judėjimas, atsikūrė blaivybės brolijos. Blaivybę skleidė A. Baranauskas, V. Kudirka, J. Basanavičius, Maironis, Vaižgantas, Vydūnas, Šatrijos Ragana, P. Vaičaitis ir kiti. 1908 m. Kauno kunigai įsteigė Lietuvos katalikų blaivybės draugiją, veikusią ypač plačiai ir vaisingai. 1914 m. ji turėjo 212 skyrių ir vienijo per 60000 narių, turėjo 72 arbatines, 20 knygynų, 3 prieglaudas, 26 chorus, orkestrą, leido plakatus, knygas, rengė paskaitas, spektaklius, o iškovojus nepriklausomybę, turėjo savo atstovų Seime ir valstybės palaikomą metinį biudžetą per 150000 Lt. (http://siauliai.lcn.lt/skelbimai/;108)

* * *

Kas gi sukūrė kultūringo ir saikingo gėrimo teoriją, pagal kurią visas mūsų jaunimas maukia alų ir mokosi „kultūringai“ gerti baruose, restoranuose ir kitose panašiose įstaigose? Negalime surasti, iš kur ji kilo.
Kuo skiriasi tos dvi teorijos? Blaivybės teorija Rusijoje buvo ypatingai paplitusi XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje. Blaivybės teorijos paplitimas ir buvo šalyje įvesto „sauso įstatymo“ priežastis. Dėka to įstatymo alkoholio suvartojimas vienam gyventojui 50-ies metų bėgyje neviršijo to lygio, kuris buvo iki sauso įstatymo įvedimo. Tai buvo sauso įstatymo pasekmės.
Ką šios dvi teorijos sako apie alkoholį? Blaivybės teorija vienareikšmiškai teigia: alkoholis – tai pavojingiausias žemėje narkotikas ir su juo reikia kovoti kaip su narkotiku. Tik taip jį galima nugalėti. Ir mūsų šalyje jis buvo sėkmingai nugalimas: buvo 3 sauso įstatymo periodai, kurių metu Rusija atgimė ir tapo galinga valstybe.
Kultūringo gėrimo teorija teigia, kad alkoholis – tai kažkoks specifinis maisto produktas, kurį reikia parduoti gastronomuose kartu su duona ir pienu. Kažkodėl šis produktas nerekomenduotinas vaikams, nėščioms moterims, darbe ar vairuojant. Šitą maisto produktą galima ir reikia pardavinėti visuose masiniuose renginiuose, bet būtinai plastmasiniuose buteliuose. Jeigu jis parduodamas stikliniuose buteliuose, tai žmonės, prisigėrę šito produkto, kažkodėl ima buteliais galvas vienas kitam daužyti.
Blaivybės teorija sako, kad pagrindinė gėrimo priežastis yra laisva prekyba alkoholiu. O kultūringo ir saikingo gėrimo teorija sako, kad kalti yra girtuokliai ir alkoholikai: jie nemoka gerti, jei jie mokėtų gerti, nebūtų girtuoklių ir alkoholikų. Gyvenime nesu sutikęs nė vieno girtuoklio ar alkoholiko, kuris sakytų, kad jis yra girtuoklis ar alkoholikas. Visi sako, kad jie geria saikingai.
Blaivybės teorija vienareikšmiškai sako, kad baisiausi alkoholiniai nuodai yra alus, šampanas ir vynas. Tai patys baisiausi alkoholiniai nuodai, nes per alų ir šampaną jaunimas pripranta prie alkoholio. Vaikai degtinės negeria, o alų geria jau penkerių metų ir pripranta. Šalyje jau yra pareigybė – vyriausias vaikų narkologas, yra vaikų narkologiniai skyriai.

* * *

Vienuolikos – penkiolikos metų vaikų apklausos rodo, jog „Sidras“, „Mixas“ ir įvairiausi alkoholiniai kokteiliai tampa reguliariai vartojamais jų gėrimais. Vaikai negeria degtinės, nes ji neskani. Bet jie puikiai geria sultimis paskanintą degtinę. Alkoholio gamintojai, siūlydami vis daugiau ir įvairesnių lengvųjų alkoholinių gėrimų, orientuojasi į vaikus ir moteris. Kauno medicinos universiteto Profilaktinės medicinos katedros lektorius Aurelijus Veryga sakė rašęs laišką Ūkio ministerijai. Tačiau iš reakcijos į savo pastabas supratęs, jog geriau leisti vaikams prasigerti ir numirti, negu pažeisti verslininkų interesus. Medikas stebėjosi, jog net leidiniuose apie sveikatą rašoma, kaip sveika kasdien išgerti po šimtą gramų bobelinės arba kaip gerai karštą vasaros dieną „išmesti“ bokalą alaus. Mediko teigimu, ši propaganda labai pavojinga. Ji žudo ne tik suaugusius, bet formuoja neteisingą vaikų požiūrį į alkoholį. („Šiaulių kraštas“, 2006-11-09)
Nestiprius alkoholinius gėrimus vartoja 58% penkiolikmečių berniukų ir 51% mergaičių. Mergaitės pradeda lenkti berniukus. (http://www3.vdu.lt/life)

* * *

O ką sako „kultūringo gėrimo“ teorija? Alus, vynas yra gerai, bet blogai yra degtinė, degtinę reikia mažinti, o daugiau vartoti alaus ir vyno. Tada alus ir vynas išstums degtinę ir girtuoklysčių bei alkoholizmo nebus. Šią teoriją aktyviai buvo pradėta propaguoti valdant N. Chruščiovui, pradedant nuo 1956 metų: išstumkime degtinę alumi ir vynu. Vyno gamyba išaugo 14 kartų, alaus gamyba – 10 kartų, bet ir degtinės gamyba padidėjo 8 kartus.
Blaivybės teorija sako, kad nuodingiausi gaminiai yra ne spiritas ir ne degtinė, o alus, šampanas ir kiti putojantys alkoholiniai gėrimai. Tai patys nuodingiausi gaminiai. Išgerta stiklinė šampano žymiai daugiau kenkia nei stiklinė spirito. Įrodymas labai paprastas. Įsivaizduokite, kad prievarta man sugirdė stiklinę spirito. Kas atsitiks? Aš jį išvemsiu, nes į organizmą pateko baisus nuodas. Tai natūrali organizmo reakcija prieš nuodus, kurie patenka per burną. O šampane to nuodo tik 11%. Tas nuodas yra užmaskuotas vynuogių sultimis. Vėmimo refleksas nuo šampano nesuveikia net vaikams. Alus ir šampanas turi dujų, kurių dėka jie tampa baisiausiu nuodu.
Organizmas maistą ar gėrimus intensyviai įsisavina plonojoje žarnoje. Kai žmogus geria degtinę, ji per ryklę, skrandį ir dvylikapirštę žarną patenka į plonąją žarną. Plonojoje žarnoje spiritas įsiurbiamas į kraują. Nuodijant save degtine, alkoholio koncentracija kraujyje auga lėtai. Tačiau kai žmogus geria gazuotą šampaną, putotą alų ar kitokius putojančius alkoholinius gėrimus, viskas kitaip. Dujos išplečia liežuvio, ryklės ir skrandžio poras. Todėl gazuoto skysčio įsisavinimas prasideda tuojau pat – burnoje. Štai kodėl troškulį malšiname gazuotu vandeniu. Šampanas įsisavinamas iš karto ir alkoholio koncentracija kraujyje, geriant šampaną ar alų, auga staigiai, tiesiog šuoliškai. Visi žino posakį: Šampanas trenkė į galvą.


Bet kokiam sveikam žmogui kiekvieną dieną duokite stiklinę šampano – po metų jis bus visiškas alkoholikas. Toks yra šampano ir alaus poveikis. Jeigu būčiau vyriausybės galva, pirmiausia gelbėčiau jaunimą nuo naikinimo alkoholiu, uždrausčiau šampano, vyno ir alaus pardavimą bei reklamą. Degtinė kol kas tegu lieka. Tegeria degtinę alkoholikai, tačiau nustos gėrę vaikai. Vaikai degtinės negeria. Nustos gerti jaunimas, merginos, didelė dalis moterų, nes ne visos dar nusirito iki degtinės gėrimo. Per trumpą laiką šalis taptų blaivi – 75% žmonių nustotų gerti. O blaivūs žmonės „patvarkytų“ ir alkoholikus, uždrausdami ir degtinę.
„Kultūringo” gėrimo teorija neišsprendžia alkoholizmo problemos. Vyriausias šalies narkologas per televiziją pasakė: Aš esu „kultūringo” gėrimo šalininkas ir manau, kad reikia mokyti vaikus  „kultūringai” gerti šeimoje ir mokykloje. Už tai reikia atimti diplomą ir iš karto į kalėjimą sodinti…
Blaivybės teorija sako, kad su alkoholiu reikia elgtis kaip ir su kiekvienu narkotiku – uždrausti, reklamą, gamybą, pardavimą. Tada išgelbėsime žmones nuo alkoholinės narkomanijos. Kai kas gali prieštarauti: Ką? Jūs siūlote – sausą įstatymą?– Argi nežinote, kad sausas įstatymas nieko gero neduoda? Visa nupirkta žiniasklaida ausis išūžė, kad sausas įstatymas nieko gero neduoda. Atseit, įvedus sausą įstatymą bus dešimt kartų blogiau.
Noriu jus pasveikinti – mūsų šalyje 73 metus veikia sausas įstatymas už vairo. Kiekvienas neblaivus vairuotojas turi būti nubaustas. Jeigu sausas įstatymas nieko gero neduoda, panaikinkime sausą įstatymą už vairo. Pažiūrėkime, kas bus?  Dabar pagal statistiką 1% vairuotojų važinėja girti. Tačiau tas procentas girtų vairuotojų sukelia 24% visų avarijų ir 56% mirčių. Panaikinkime rytoj sausą įstatymą už vairo – ko sulauksime, aiškinti nereikia. Tikriausiai manote, kad niekam į galvą neateitų panaikinti sausą įstatymą už vairo? Apsirinkate. Jau eilę metų dešiniosios partijos šaukia, kad reikia panaikinti sausą įstatymą už vairo, nes tai žmogaus teisių pažeidimas. Žmogus atsigėrė alaus, o jam neleidžiama sėsti už vairo! Aš jus užtikrinu, šita Valstybės Dūma panaikins sausą įstatymą už vairo. Išnagrinėjome aktus, Valstybės Dūmoje priimamus aktus. Jie skirti šalies gyventojų naikinimui.
Kai kurie žmonės sako, kad jie geria vyną, rūko ir jaučia malonumą. Psichologijoje yra sąvoka šizofrenija. Viena iš jos atmainų yra mazochizmas. Mazochizmas – tai kada žmogus save kankina ar žaloja, bet jaučia malonumą. Visi žmonės, kurie sako, kad jaučia malonumą gerdami ar rūkydami, – tai alkoholiniai ir „tabako” mazochistai, tai žmonės su pakenkta psichika. Jie save žaloja ir tikina kitus, kad taip jaučia malonumą.

NO COMMENTS

Leave a Reply