2050 metais pasaulyje dominuos atliekami žmonės

2050 metais pasaulyje dominuos atliekami žmonės

0 1073

Ar bijote robotų antplūdžio? Pasaulinio ekonomikos forumo ataskaitos duomenimis, per artimiausius tris metus negyvi gelžgaliai užims 5 milijonus darbo vietų 15-oje išsivysčiusių šalių. Senos geros profesijos skaitmeninėje epochoje išmirs ištisais glėbiais. Taip savo laiku išnyko vežiko profesija, kai atsirado automobiliai.

Artėja amžina šventė

Per artimiausius du-tris dešimtmečius išnyks profesijos, kurios šiandien sudaro ekonomikos stuburą. Pavyzdžiui, mūrininko sūnus jau niekada nebedėlios plytų. Šitai profesijai paskelbtas mirties nuosprendis (tiesa, atidėtas) po to, kai buvo sukurti sienas mūrijantys robotai. Tarkime australų sukurtas aparatas Hadrian X sukrauna 1000 plytų per valandą. Tai 8-10 kartų daugiau negu gali sukrauti gyvas mūrininkas.

Ekonomikos robotizacija pirmiausiai sunaikins kaip profesiją taksistus, tolimų reisų vairuotojus, ofisų darbuotojus, krovikus, statybininkus.

Jau šiandien vidutinės ir žemos kvalifikacijos darbuotojų skaičius mažėja, ir tai pasakytina ne vien apie paprastas darbines profesijas. Paprastas pavyzdys: pasaulyje priskaičiuojama apie 70 milijonų inžinierių. 80% jų darbo sudaro ieškojimas internete įvairių sprendimų analogų ir nedidelis jų perdirbimas ir patobulinimas. Ir tik 20% inžinierių konstruktorių darbo produkto sudaro nauji sprendimai. Kaip rodo tyrimai, tik nedidelis skaičius žmonių iš šitos milijoninės armijos sugebės persikvalifikuoti ir susirasti naują veiklos sferą, kai teks konkuruoti su dirbtiniu intelektu. Problema netgi ne tai, kad šimtai milijonų žmonių, jeigu ne milijardai, praras kažkuriam laikui darbą. Bėda tame, kad šiems žmonėms visuomenėje išvis niekada nebus vietos.

Kaip teigia futurologas ir istorijos profesorius iš Žydų universiteto Jeruzalėje Juvalis Nojus Hararis, iki 2050 metų planetoje susiformuos nauja gausi klasė – atliekami žmonės. Ką gi jie darys – surengs revoliuciją? Laužys robotus, kaip kitados amatininkai laužė stakles fabrikuose? Visiškai ne. Šių žmonių gyvenimo prasme taps kompiuteriniai žaidimai, visą savo laisvą laiką jie praleis virtualioje erdvėje.

Duona su sviestu „atliekamiems žmonėms“

Šis procesas plėtojasi tiesiai mūsų akyse. Kaip rodo Eriko Hersto, ekonomisto iš Čikagos universiteto, tyrimas, 22% jaunų amerikiečių be aukštojo išsilavinimo – tai maždaug 20 milijonų žmonių – nedirbo per pastaruosius vienerius metus nė vienos dienos. Iš jų 7 milijonai netgi nemėgino ieškotis darbo.

„Iš patirties mes žinome, kad nedarbo didėjimas suaktyvina nusikalstamumą ir alkoholio vartojimą. – sako Herstas. – Tačiau kriminogeninė situacija neblogėja. Kuo gi užsiima tie jauni vaikinai? Kaip rodo tyrimai, jie praleidžia nedaug laiko gatvėje, gyvena su tėvais ir nesiruošia kurti šeimos. Paaiškėjo, kad didžiąją dalį savo laiko jie žaidžia kompiuterinius žaidimus! Per pastaruosius 15 metų laisvo laiko pas jaunuolius iki 20 metų padaugėjo keturiomis valandomis per savaitę. 75% šio laiko išeikvojama žaidimams. Kalbant apie absoliučius skaičius, vidutiniškai jauni bedarbiai vyriškiai praleidžia virtualioje realybėje 2 valandas per dieną. Be to, 10% apklaustųjų pareiškė, kad jie kiekvieną dieną žaidžia ne mažiau kaip 6 valandas.

Iš ko gyvens „atliekamų žmonių“ klasės atstovai? Šiuo metu Hersto duomenimis, dauguma „atliekamų“ jaunų žmonių gyvena tėvų sąskaita. 2014 metais 70% jų sėdėjo ant giminaičių sprando. Palyginimui: 2000 metais tik 35% „melžė“ mamas ir tėčius.

O ateityje pagrindinius žmonių, neradusių vietos gyvenime, poreikius tenkins valstybės išmokos. Jos bus mokamos kiekvienam piliečiui. Praėjusiais metais Šveicarijoje įvyko referendumas dėl tokių išmokų įvedimo, tačiau sužlugo: piliečiai baiminosi, kad tai taps prastu pavyzdžiu migrantams. Tačiau šešios šalys jau ryžosi lokaliniams eksperimentams su šia sistema. 2017 metais Kanada, Suomija ir Olandija pradės dalinti piliečiams pinigus už nieką (nuo 700 iki 1400 dolerių per mėnesį). Taip kad duona su sviestu atliekamus žmones aprūpins. Kur kas sunkiau susitaikyti su savo egzistavimo beprasmiškumu. Tačiau jiems sukurs trimatį virtualios realybės pasaulį. Ten, kaip mano Juvalis Nojus Hararis, žmonės suras kur kas daugiau emocijų, aistrų ir pergyvenimų, negu gali suteikti realus pasaulis. Juk darbo neturėjimas dar nereiškia egzistavimo prasmės praradimą.

Ekskursas į istoriją

Savo laiku žmonija jau susidūrė su panašia situacija. Pavyzdžiui, Senovės Romoje didžiąją BNP dalį kūrė gyvi robotai – vergai. O kenčiantys nuo atliekamo laiko pertekliaus piliečiai irgi reikalavo duonos ir reginių. Pramogos Romoje įgavo milžinišką mastą. Kad įsivaizduotume to laikmečio pramogų industrijos mastą, pakanka pateikti vos vieną faktą.

Kaip manote, kas yra geriausiai apmokamas per visą istoriją sportininkas? Galbūt tai pats turtingiausias ledo ritulininkas Aleksandras Ovečkinas su savo 124 milijonais dolerių? O gal golfo žaidėjas Taigeris Vudsas, susikrovęs 1,65 milijardo dolerių turtą? Visiškai ne. Tai važnyčiotojas Gajus Apulėjus Dioklis, gyvenęs Romoje II mūsų eros šimtmetyje. Jis užsiėmė pačiu populiariausiu Antikos pasaulio sporte – vežėčių lenktynėse. Tai kažkas panašaus į šiuolaikinę Formulę-1. Per savo karjerą Dioklis dalyvavo 4257 lenktynėse ir laimėjo 1462 pergales. Jo uždarbis siekė 35 863 120 sestercijų (ši suma buvo iškalta ant sirgalių jam pastatyto paminklo). Šiuolaikiniais pinigais tai būtų 15 milijardų dolerių.

Ką jau bekalbėti apie „papildomą realybę“ Koliziejuje, kurį pastatė už lobius, susiglemžtus apiplėšus Jeruzalę Judėjos kare. Arenos atidarymo proga imperatorius Titas surengė gladiatorių kovas, kurios truko 100 dienų be pertraukos. O per vieną dieną prieš gladiatorius išleisdavo iki 5000 laukinių žvėrių. Viskas taip linksmai prasidėjo senovės atliekamiems žmonėms! Tačiau paskui, kaip visiems žinoma, atėjo barbarai ir viską sugadino…

NO COMMENTS

Leave a Reply