Mutatis mutandis (LR DK)

Mutatis mutandis (LR DK)

0 1602

Jei kas nesupranta pavadinimo, lai perskaito naująjį Lietuvos Darbo Kodeksą (DK). Ir parausta iš gėdos! Nes net paprastieji „darbo jaučiai“, kuriems skirtas naujojo DK tekste plačiai naudojamas lotynų dvižodis neklausia, ką jis reiškia. Tiesa, jie taip pat neklausia ir  kodėl netrumpėja darbo diena, kai dešimtmečiais vykstanti technologinė revoliucija jau pasireiškia ir gana plačia automatizacija (robotizacija), o visa civilizuota žmonija greitai švęs šimtas antrąsias metines, kai pirmą kartą pasaulyje, Urugvajuje, 1915m. lapkričio 17 d. buvo įvesta 8 val. darbo diena. Ar dar ilgai dirbančioji Lietuvos dalis  nepasiryš pasinaudoti technologinės revoliucijos ir robotizacijos teikiamais privalumais bei šimteriopai išaugusiu darbo našumu ir pagaliau susitrumpinti darbo dieną bent iki kokių 6 – 7 val.? Žinoma, mėgdžioti „tinginius“ Švedijos šiukšlių surinkėjus, kurie atsisakė dirbti ilgiau, nei 29 val. per savaitę už savo tūkstančius per mėn., negražu. O gal laikas, pagaliau, nustoti pavydėti Vokietijos dirbantiesiems aukšto darbo našumo bei gero gyvenimo ir pradėti dirbti taip, kaip jie – vidutiniškai po 25,6 val. per savaitę (ar bent jau kaip Jungtinėse Amerikos Valstybėse – 33 val. ). Juk į pensiją išleidžiama vis vėliau ir vėliau. Tai gal verta patausoti sveikatą, kol jos dar yra, šeimai, vaikams ir neužtikrintai senatvei?

2Reikia pinigų? Pinigų yra! (bankas „Sekundė“)

Kodėl Lietuvos Respublikoje ne tik minimalus atlyginimas mažesnis už realų minimalų pragyvenimo lygį (realų ir reiškia realų. Tikrai ne tuos 238,25 euriukus), nors iš teleekranų, interneto portalų, net laikraščių jie girdi ir mato tokius žavius dalykus, kaip mėlynai žvaigždėtą Europos Sąjungos vienybę ir valstybių-narių sanglaudą bei Eurokomisijos direktyvų pirmenybę prieš vietos įstatymus? Nejau Vokietijos mokytojas ar Prancūzijos šeimos gydytojas dirba sunkiau ir ilgiau? O gal kas drįs pareikšti, kad mūsų mūrininkai ar miesto autobusų vairuotojai ne tokie įgudę, mažiau atsakingi? Ar jums dažnai tenka išgirsti apie šalyje nuvirtusį ant žmonių mūrą ar į upę įdardėjusi autobusą su vaikais? O didesniojo greičio ES valstybių žiniasklaida dažnokai skelbia tokio pobūdžio „naujienas“. Tai kodėl Lietuvoje vairuojantiems ar mūrijantiems specialistams mokama mažiau? Kažkodėl visokie mėsainiai ES teritorijoje pardavinėjami praktiškai už tą pačią kainą, o atlyginimai pardavėjams skaičiuojami skirtingai: kuo toliau į rytus nuo Briuselio ar Berlyno, tuo mažiau. Tiesa, yra viena maloni žinia, teikianti vilties visiems dar likusiems gyventi ir dirbti Lietuvoje. Tai visiškai vienodi europarlamentarų atlyginimai! Ar tu olandas ar  bulgaras, ar tu profesorius ar tik jo anūkas –  gausi tiek pat! O prof. V. Gontis mokslo žinių pagalba įrodė, kad Lietuvoje maži atlyginimai, nes verslininkams taip patogiau (žr. Youtube). Anot pastarųjų – “kam mokėti daugiau, jei niekas nereikalauja”.

O juk teisybė! Kiek dirbančiųjų vienija profsąjungos – 15 proc.? O likusieji kur? Ir kuo jie visi užsiima, jei pinigai jiems dzin? Jie plakatus paišo ir mitinguoja prieš skurdą. Eurostatas neskelbia duomenų, koks mitingų poveikis skurdo mažinimui. Jie niekais neužsiima. Jie matuoja emigracijos apimtis. Kol kas tai veiksmingiausia priemonė skurdo mažinimui Lietuvos Respublikoje. Tai reiškia, kad kol pelnai ir kainos didės procentais kas mėn., o atlyginimai ir pensijos keliais euriukais kasmet, tol nei emigracijos apimtys nemažės, nei greitas (istoriniu mastu) tautos išnykimas nesulėtės.

Taigi, klausimėlis: – iš kur paimti pinigo?

Atsakymėlis: – Iš banko.

K.: – O banke iš kur?

A.: – Iš ES CB.

K.: – O ES CB iš kur paims?

A.: – Ogi iš spaustuvės.

Vakarai mums padės! (SSSR antivatnikas Ostapas Benderis)

Taigi, tereikia vienos vienintelės Europos komisijos direktyvos, paremtos europarlamento rezoliucija, kurioje būtų įsakmiai nurodyta, kad visose ES šalyse-narėse nustatomas vienodas min valandinis, vienodas min savaitinis, vienodas min mėnesinis atlyginimas ir vienoda min senatvės pensija (žinoma, pora proc. didesni nei min ES pragyvenimo lygis). Direktyva turi būti būti bent jau ne menkiau grėsminga, nei toji, įsakmiai reikalaujanti iš Lietuvos parduoti teritoriją  vakarinio užsienio piliečiams bei panaikinti tuos iš strioko įvestus laikinus saugiklius (ups!, apsirašiau. Patys, prašau, įsirašykit vietoje teritorijos, dirbamą žemę). Juk tikrai amoralu, kad iki saugiklių įvedimo 2014 m. įsikūrę LR kažkokie vokiečiai ar švedai ramiai sau pelnosi iš nuosavų ir išnuomuotų ha, moko vietinius kaimiečius vakarietiškos žemės apdirbimo technikos (net,ko gero, skiria jiems sezoninę stipendiją), o likusieji “faterlande” (das Vaterland) galuojasi nesveiku pavydu.

Reikia desovietizacijos! (iš Lietuvos P Sąjūdžio n-jo suvažiavimo delegatų atsargių užuominų)

Kai kas mūsų Respublikoje skelbia, jog vos ne didžiausia tarp ES narių socialinė ar atlyginimų nelygybė atkakliai išlaikoma todėl, kad nėra rimtos politinės kairiosios partijos. Tokios kaip leiboristai Anglijoje ar socialdemokratai Vokietijoje (ar tokių kaip Prancūzijoje ar Italijoje, kurių pavadinimų Lietuvoje minėti negalima. T.y partijos, patys žinote kokios (anot H. Poterio)).

[ Pastebėjimas. Partija, kurios pavadinimas patys žinote koks (anot H. Poterio), Lietuvoje uždrausta dėl neaiškių priežasčių. Be to, kad skelbiasi esanti pogrindyje, ji nieko daugiau neveikia ir valstybingumui bei iš profesoriaus malonės turimai Nepriklausomybei negrąso. Hegelio „Logikos mokslo“ ir  Markso „Kapitalo“ neišmano ir nestudijuoja, marksizmo teorijos nevysto ir praktiškai netaiko, skaitinėja sovietinius tekstus ir gailisi senų  laikų. Išvada – net jei ji ir būtų atidrausta, niekam nuo to nepasidarytų nei šilčiau, nei šalčiau].

Tam, kad būtų kairė, turi būti ir dešinė. Tačiau tos bendruomenės, pasivadinusios partijomis, niekuo iš esmės tarpusavyje nesiskiria. Tiesa, vieni kiek dažniau primena trėmimus, nei kiti, tačiau visi choru gieda apie sovietinės okupacijos griaunantį palikimą ir niekaip per 27 metus nepagydomą žalą sieloms, kūnams bei krašto ūkiui. Na, o taikyti aktyvios desovietizacijos vaistus žalos gydymui bijo. O juk paprastų daktarų (dr.) ir  habil. daktarų (angl. – phd) pakankamai ne tik svarbiausiuose postuose, bet ir pačiame Seime jų trūkumo nejaučiama. Yra ir profesorių, ir akademikų. Taigi, kodėl neskiriamas gydymas desovietizacija?

Atsakymas atviruose šaltiniuose. Vien tik sužinojus, kiek kairių/dešinių ar dešinių/kairių veikėjų gavo diplomus nekenčiamo okupanto aukštojo mokslo įstaigose ir kasdien taiko tas okupacines žinias Lietuvoje, šiurpas krečia. O  jei dar perskaičius bent kelių disertacijų pavadinimus! Žinia, grynas mokslas neturi ideologijos. Todėl nepiktina tokie piliečiai, kuriems okupantas suteikė dr., pvz., už atskleistą „Skirtingų dirginimo būdų įtaką bulių spermos kokybei“. Tačiau nepriklausomos Lietuvos mokiniams kapitalistinę ekonomiką aiškina asmuo, kurio disertacijos tema „Pagrindinis socializmo ekonominis dėsnis intensyvios ekonomikos sąlygomis“. Sunku įsivaizduoti denacifikuotos Vokietijos bundestage deputatą, kurio disertacijos tema, pvz. –  „Pagrindinis III reicho rasinio grynumo įstatymas intensyvaus perauklėjimo stovyklų sąlygomis“.  Taip kad nėra ko stebėtis Lietuvos ūkio vystymui taikoma „nematoma rinkos ranka“ ar „kuo mažiau valstybė kišasi, tuo geriau“.  Tokiems ir emigracija gėris –  išlaiko vienaženklius nedarbo procentus; ir mokyklų ar ligoninių uždarymas gėris – vis tiek vaikų mažėja, o gydymas brangus; ir į pensiją kuo vėliau, gėris – vietos darbingų asmenų skaičius lėčiau traukiasi… Vienžo (prez. V. Adamkus), visuomenė traukiasi ir raukšlėjasi, o jie laukia, kol laisvasis turgus (laisvoji rinka, anot liberalų) problemas išspręs. Taigi, taigi, kaipgis, (Vingių Jonas), išspręs kaip Kaune – gaunu pinigus ir už šaligatvių klojimą, ir už medžių kirtimą ir už naujų pasodinimą. Tik neklauskite, kas ir kiek moką už priduotą medieną. Po to parduos žemę po daugiabučiais ir aplink juos, o tuomet dar ir mokesčius už ją padalins – dabar gi nėra kam sąskaitas siųsti. Viskas pagal principą – pelnykis čia ir dabar (perfrazuotas Ežio reklaminis šūkis)! Kol nepasistojo klausimas (studentų „bajeris“) galvose: pala, pala, o kieno gi medžius kertate, kieno žemę jūs čia pardavinėjate?

Karoče (sl.,žargonas), visą tą koloną, rinkimų dienoms išrikiuojama spalvotomis komandomis, patogumo dėlei suskirstytus į kairiuosius, dešiniuosius, centrinius ar žaliai valstietiškus liberalius būrius vienija ir motyvuoja besąlyginis paklusnumas Briuseliui ir Vašingtonui (jei norite, ES ir NATO) ir, žinoma,  toks europietiškai patriotinis ir tikrai vakarietiškas šūkis – Après nous, le déluge!  (madam de Pompadur).

[Pastebėjimas.  Be jau paminėtų aukščiau, dar esama ir tokių keistų politinės etnografijos (ideologijalaužai ant kalvų, senovinės liaudies dainos; kartais vadina save tautininkais) ir nacionalistinės (ideologijauniformos ir nacistinės skanduotės) krypties grupių, kurias vienija ir motyvuoja aktualūs dienos lozungai. Kadais buvo populiarūs antihomoseksualistiniai ir antisemitiniai šūkiai. Vėliau antiES, antilenkiški. O šiems, t.y. 2017 metams,  pasirinkti „rusai puola!“ ir „slava Ukraine, herojam slava!“. Jei įtampa Azijoje nenuslūgs, greičiausiai imsis antiŠKorėjos ar antišilkokelio.. Dar jie laiko save nuosekliais antikomunistais, tačiau visiškai nesupranta, kas yra tai, prieš ką jie yra anti (kalambūras). Tautininkai šiuo atžvilgiu kiek išsiskiria nuosekliu ir atkakliu  lietuvių kalbos gynimu. Gaila, kad jiems įdomus tik pats procesas.]

Protingas pasimoko iš savo klaidų, išmintingas – iš svetimų (patarlė)

Nors Lietuva – mažytis mūsų kraštas (S. Nėris), tačiau kairiosios/dešiniosios kolonos/partijos atkakliai „valdomas“ ir „tvarkomas“ tik tam, kad pakartotų Detroito (buvo virš 3,5 mlj. gyventojų) pavyzdį ESąjungoje. Kolona atkakliai ignoruoja geruosius XXI a. ESąjungos pavyzdžius, kuriuos visiškai naudinga mėgdžioti. Juk visai neseniai mažytė (330 000 gyventojų) Islandija pastatė į vietą pasaulinius finansų galiūnus, pasirašė sau tinkamą naują konstituciją ir žvelgia ateitin, visiškai pasitikėdama savimi, tačiau šios salos pavyzdžiu nei mokslininkai, nei politikai, nei smarkūs piliečiai nesidomi, jis nenagrinėjamas specialiai sudarytose ekspertų komisijose ar populiariose TV laidose. Manoma, kad Lietuvoje apie 2,5 mlj. gyventojų. Tokiam kiekiui gyventi vis dar tebeturime nemažą teritoriją. Tai nejau kažkokio Hjustono gyvenimo kokybės negalime pasiekti?

Jei visi drauge  išreikalautume „desovietizacijos“ ir „deliberalizacijos“, gal nebereiktų rūsčiais ir susirūpinusiais veidais klausti: Quo vadis, Lietuva! (apokr. Kn.)

“Kūlgrindos” red.

NO COMMENTS

Leave a Reply