Vilniuje – bado akcija prieš valdžios savivalę ir teisinį nihilizmą

Vilniuje – bado akcija prieš valdžios savivalę ir teisinį nihilizmą

1 2051

Pirmadienį, rugpjūčio 21 d. Vilniuje, S. Daukanto aikštėje, prie Prezidentūros startavo neterminuota bado akcija, nukreipta prieš šalyje nusistovėjusį faktinį paprastų piliečių beteisiškumą, korumpuotos valdininkijos, oligarchų ir jiems tarnaujančios teisėsaugos struktūrų savivalę.

Pagrindinis bado akcijos iniciatorius, Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininkas, D. Šulcas, išskiria tris pagrindinius badautojų reikalavimus:

1) įteisinti realią teisėjų bei prokurorų asmeninę atsakomybę – šiandien jos nėra, teismams priiminėjant tiek įstatymams, tiek sveikam protui prieštaraujančius nutarimus ir niekam už tai neatsakant;

2) įvesti prisiekusiųjų arba tarėjų institutą, kaip atsvarą „iš viršaus“ skiriamiems ir nevaržomai savivaliaujantiems teisėjams;

3) pasiekti, kad visi prieš Lietuvos teismus stojantys asmenys, be tautybės ar pilietybės skirtumo, būtų išklausomi teismo, netaikant nei išsilavinimo, nei kitokio cenzo, kokie dabar praktiškai egzistuoja.

DSC_0003
Bado akcija prie Prezidentūros. 2017 m. rugpjūčio 21 d. (už nuotraukas dėkojame skaitytojams)

Badautojai pabrėžia, kad dabarties Lietuvoje itin opi ir žodžio laisvės problema – už valdančiajai klasei neįtinkančios nuomonės reiškimą su persekiojimais susiduria eilė aktyvistų.

Vienas tokių, į bado akciją iš Šiaulių atvykęs Ž. Razminas, šiuo metu kartu su bendražygiais teisiamas dėl savo pasisakymų prieš ES ir NATO, nurodo ir į tą faktą, kad net deklaruojami Lietuvos respublikos įstatymai neretu atveju prieštarauja patys sau, dargi būdami žemesni ES jurisdikcijos atžvilgiu. Negana to, kokia bebūtų Konstitucinio teismo sofistika, pats NATO karinių bazių Lietuvoje dislokavimo faktas stačiai prieštarauja buržuazinės 1992 m. Konstitucijos 137 str., o visa valstybė realiai tarnauja tiktai viršūnėlėje atsidūrusių turtuolių, kapitalistų, bankininkų ir komersantų, interesams. Todėl bado akcijos, kaip protesto formos, paskirtis turinti būti plačiosios liaudies reikalams neabejingų žmonių sužadinimas, radikaliosios opozicijos jėgų sutelkimas.

Matyti, kad prie minėtosios akcijos dedasi skirtingų srovių atstovai, bet visi esantys kraštutinės opozicijos esamai valdžiai ir šalies politiniai krypčiai pozicijose. Ne išimtis ir marksistai, suvokiantys dar Kompartijos manifeste išreikštą mintį, kad komunistai remia kiekvieną judėjimą, vienaip ar kitaip nukreiptą prieš esamą santvarką, kuri šiuo atveju ir yra giluminė visų problemų, tame tarpe ir teisinio nihilizmo, priežastis*.

DSC_0040

Bado akcija prie Prezidentūros. 2017 m. rugpjūčio 21 d. (už nuotraukas dėkojame skaitytojams)
Bado akcija prie Prezidentūros. 2017 m. rugpjūčio 21 d. (už nuotraukas dėkojame skaitytojams)

Kokia dar galima demokratija ar teisinė valstybė liaudžiai, jei visa ekonominė struktūra, ant kurios stovi kasdienis mūsų visuomenės gyvenimas – iš pagrindų antidemokratinė? Iš tiesų jokia, nebent „demokratija“ laikytume veidmainišką sistemą, kurioje demokratiniai principai realiai galioja tiktai buržujams ir jų liokajams.

Visas ūkis – saujelės kapitalistų rankose. O ekonominis viešpatavimas galiausiai nulemia ir politinį, ir teisinį, ir netgi dvasinį viešpatavimą. Todėl kova už demokratiją ir žmogiškąsias mūsų teises anksčiau ar vėliau susiliesianti su kova dėl sisteminių pokyčių, nes ekonominė demokratija, kaip realioji politinės demokratijos prielaida, yra ne kas kita, kaip socializmas.

Tuo tarpu daug kas kritikuoja bado akcijos iniciatorius, esą jų veiksmai reiškiantys kapituliaciją, nusižeminimą prieš valdžią ar prieš kapitalistus. Arba tiesiog beprasmiško Sizifo darbo ir savęs marinimo. Tokiu pagrindu jie badautojus smerkia ir atsiriboja nuo jų veiksmų, vis dėlto nesuvokdami reikalo esmės.

20170821_111442Pats protesto, tiek bendros beteisiškumo padėties, tiek konkrečių atvejų ir nukentėjusių žmonių istorijų kėlimo aikštėn, faktas, yra teigiamas ir nusipelnantis visų dirbančiųjų, sąmoningųjų inteligentų, ir šiaip geros valios žmonių, palaikymo. Kokie šio protesto metodai ar niuansai, esamomis aplinkybėmis – antro ar netgi trečio plano klausimas. Esmė – išsakomų minčių svarbumas ir keliamų reikalavimų teisingumas. Ties šituo ir galima vienytis.

DSC_0031Kibirkštis

* K. Marksas. F. Engelsas. Rinktiniai raštai dviem tomais. V., 1949. T. 1, p. 37.

Papildomos informacijos apie akciją galite rasti čia.
Ir čia (vaizdo įrašas).

SIMILAR ARTICLES

1 COMMENT

  1. Brangieji, aš (viena akimi) matau. Tai kas vyksta čia ir dabar, Jums nerūpi. Tol kol LR valdžios genocidas savo tautai nepalietė jūsų asmeniškai, arba jums artimo žmogaus. Kai apsičiupinėsite – traukinys jau bus išvažiavęs…

    Pagarbiai…

Leave a Reply