Bankai skuba kalti pelnus

Bankai skuba kalti pelnus

0 1196

Šalyje veikiantys skandinavų bankai skelbia apie milžiniškus pusmečio pelnus, kuriuos jiems sunešė augantys paskolų portfeliai ir jų aptarnavimo mokesčiai. Dešimtis milijonų bankai „užsikala“ ir už paslaugas, kurios anksčiau būdavo nemokamos.

„Swedbank“ Lietuvoje pirmą šių metų pusmetį uždirbo 56 mln. eurų grynojo pelno – 21 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Pranešama, kad pelno augimui didžiausios įtakos turėjo išaugusios banko pajamos.

Palyginti su pernai, per 2017 m. pirmąjį pusmetį „Swedbank“ pajamos išaugo 14 proc. ir siekė 105 mln. eurų. Iš palūkanų bankas per šešis mėnesius gavo 57 mln. eurų, o grynosios komisinių pajamos siekė 40 mln. eurų.

„Swedbank“ Lietuvoje paskolų portfelis išaugo 3 proc. (127 mln. eurų), palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2016 m. Bendras paskolų portfelis birželio pabaigoje sudarė 4,7 mlrd. eurų. Indėlių portfelis išaugo 6 procentais ir antrojo ketvirčio pabaigoje siekė 6 mlrd. eurų.

SEB bankas šį pusmetį uždirbo 41,7 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – 7 proc. mažiau negu tuo pačiu laikotarpiu pernai. Įtakos tam turėjo 2016 m. gautos vienkartinio pobūdžio pajamos už „VISA Europe Limited“ akcijų pardavimą. Visa SEB banko grupė Lietuvoje 2017 m. pirmąjį pusmetį gavo 83,9 mln. eurų pajamų.

SEB banko grupės paskolų ir lizingo portfelis per metus nuo 2016 m. birželio išaugo 0,5 mlrd. eurų ir siekia 5,6 mlrd. eurų. Indėlių portfelis padidėjo 5 proc. ir siekia 5,1 mlrd. eurų.

Norvegų kapitalo DNB banko grupės Lietuvoje neaudituotas grynasis pelnas šį pusmetį siekė 21,6 mln. eurų – tai net 54 proc. daugiau nei atitinkamu metu pernai, kai buvo uždirbta 14 mln. eurų. DNB banko Lietuvoje grynosios palūkanų pajamos sudarė 33 mln. eurų, lėšų už paslaugas ir komisinių gauta 16,4 mln. eurų – 2,4 mln. eurų daugiau, negu buvo gauta pernai pirmą pusmetį. DNB banko paskolų portfelio vertė liko tokia pat, kaip ir pernai – 2,8 mlrd. eurų, o indėlių portfelis padidėjo 10 proc. – nuo 2,3 iki 2,5 mlrd. eurų.

Stasys JAKELIŪNAS, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas:

– Kokie aitvarai neša skandinavų bankams tokius didelius pelnus?

– Vienas iš veiksnių iš tiesų yra paskolų teikimas. Bankų paskolų portfelis merdėjo beveik dešimtmetį, o praėjusiais metais prasidėjo augimas ir dabar jis tęsiasi. Ar jis ne per didelis ir kuo tai gali baigtis – atskiri klausimai. Gali būti paskolų atsigavimas, tik nepageidautina, kad jis smarkiai viršytų mūsų ekonomikos augimą, kuris siekia per metus 2,5-3 procentus. O paskolų portfelis jau pradėjo augti sparčiau ir po kurio laiko visko gali būti… Matome, kaip sparčiai kyla nekilnojamojo turto kainos. Lietuvos bankas jau kalba apie galimą šios rinkos perkaitimą ateityje. Rizikai augant tikėtina, kad griežtins skolinimo sąlygas, reguliuos kitus parametrus, kurie slopintų paskolų portfelio augimą. O tai gali sumažinti bankų pajamas, atitinkamai ir pelną. Bet kol kas nematau, kad bankų sektoriuje būtų kokia nors rizika.

– Nemažą dalį pelno bankai susižėrė ir teikdami paslaugas, kurios nuolat brangsta, o Lietuvos bankas atsisako įkainių reguliavimo. Kodėl niekas nedrįsta tramdyti bankų apetitų?

– Jeigu prasideda lupikavimas, reaguojama – Lietuvos bankas inicijavo vadinamąjį banko paslaugų krepšelį, tai atpigino gyventojams naudojimąsi elektronine bankininkyste. Bet iš esmės akivaizdu, kad bankai suinteresuoti mažinti savo išlaidas, o su elektronine bankininkyste sąnaudų patiria mažiau, todėl ir privertė žmones ja naudotis. Tada mažina skyrius regionuose, mažėja sąnaudos, o tai vėlgi augina pelningumą.

– Kas dar taip gali „optimizuotis“, kad iš 105 mln. eurų pajamų pusė eina į pelną?

– Manau, čia reikėtų giliau paanalizuoti, kaip išlaidos paskirstytos pagal paslaugų rūšis. Akivaizdu, kad 50 proc. pelningumas didelis, ir jeigu tokia situacija tęsis, rinkoje neabejotinai turėtų atsirasti daugiau paslaugų teikėjų, siekiančių uždirbti panašų pelną. Lietuvos bankas tai supranta ir neprieštarauja, kad būtų daugiau alternatyvų, tuomet pasirinkimas būtų didesnis ir kainos sumažėtų.

– Vadinasi, pripažįstama, kad konkurencijos vis dėlto nėra?

– Kol kas bankai dominuoja. Realiausia alternatyva yra kredito unijos, bet kol kas ten aibė problemų, susijusių ir su kapitalu, ir su priežiūra. Mūsų Biudžeto ir finansų komitetas stebi situaciją, kaip vyksta jų reforma, šiek tiek stengiamės padėti sutvarkyti tą sistemą.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
„Swedbank“ Lietuvoje gresia bauda

Komerciniam bankui „Swedbank“ gresia bauda, jeigu jis nesilaikys įsipareigojimų galimoms konkurencijos problemoms išspręsti, ketvirtadienį skelbia Konkurencijos taryba. Ši žinyba kviečia suinteresuotus asmenis pateikti argumentuotas nuomones dėl banko siūlomų įsipareigojimų. Jų nesilaikant bankui gali būti skirta iki 5 proc. vidutinių dienos pajamų dydžio bauda.

Konkurencijos taryba 2016 m. gruodžio 20 d. pradėjo tyrimą dėl „Swedbank“ veiksmų, įtarusi, kad ši kredito įstaiga galimai piktnaudžiauja dominuojama padėtimi, ribodama konkurenciją teikiant mokėjimų surinkimo elektroninėje prekyboje paslaugas.

Įtariama, kad numatęs papildomą sąlygą „Bank link“ paslaugos teikimo sutartyje „Swedbank“ apribojo vienos bendrovės galimybes banko klientams teikti naują mokėjimų surinkimo – mokėjimo inicijavimo – paslaugą. Toji galimą konkurencijos ribojimą patyrusi bendrovė teikia mokėjimų surinkimo elektroninės prekybos srityje paslaugas.

Siekdamas pašalinti galimas konkurencijos problemas, „Swedbank“ pasiūlė Konkurencijos tarybai prisiimti įsipareigojimus. Bankas, be kita ko, įsipareigoja inicijuoti ne tik su minėta bendrove, bet ir su kitais ūkio subjektais sudarytų „Bank link“ paslaugos teikimo sutarčių reikiamus pakeitimus.

Jeigu Konkurencijos taryba, atsižvelgusi į suinteresuotų asmenų pagrįstas nuomones, pripažins, kad „Swedbank“ pasiūlyti įsipareigojimai yra tinkami ir pakankami įtariamam konkurencijos teisės pažeidimui pašalinti, ji gali nutraukti tyrimą.

Už prisiimtų įsipareigojimų nesilaikymą ūkio subjektams gali būti skiriama piniginė bauda už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną iki 5 proc. vidutinių dienos bendrųjų pajamų praėjusiais ūkiniais metais.

Kaip ELTA jau skelbė, 2016 metais „Swedbank“ Lietuvoje bendrosios pajamos siekė 196 mln. eurų.

Respublika

SIMILAR ARTICLES

NO COMMENTS

Leave a Reply