Kare svarbiausia išlikti

Kare svarbiausia išlikti

1 1816
Jazdauskas
Gintaras Jazdauskas

Gegužės viduryje vyko aukščiausio lygio NATO susitikimas. „Vieningai“ nuspręsta Baltijos šalyse sukurti naujus batalionus, o Rumunijoje ir Lenkijoje sumontuoti puolamąsias „Aegis“ raketines sistemas. Į vakarus nuo Lietuvos, politikai ir žurnalistai teigia, kad štai ten – rytuose, girdi, yra diktatoriškas, blogojo Putino režimas ir jis kėsinasi pulti rytų Europą. Dar visai nesenai, blogieji buvo Irako, Afganistano, Libijos režimai. Šiandien jau pačiuose vakaruose elitiniuose politikų sluoksniuose abejojama Kadafio „blogais ketinimais“, masinio naikinimo ginklų Irake buvimą paneigė pati CŽV, o buvęs Anglijos premjeras Bleras net atsiprašė prieš TV kameras. Ilgametį Afganistano karą įkvėpusi Rugsėjo 11-osios oficiali versija išjuokiama net vidurinės mokyklos suoluose. Tuo tarpu į rytus nuo Lietuvos, politikai ir žurnalistai sako, kad štai ten – kitoje barikadų pusėje, klesti hedonizmas, homo sodomija, bombomis plintanti demokratija ir taip toliau ir panašiai. Niekam ne naujiena, kad Rytų – Vakarų priešprieša gali sukelti pasaulinį karą, kuriame nugalėtojų nebus jei tik bus panaudotas branduolinis JAV ir Rusijos potencialas. Rodos, kad tiek rytų, tiek vakarų lyderiai išprotėjo. Kodėl XXI-ame amžiuje tautos negalėtų gyventi draugiškai, įsisavinti kosmoso, prekiauti ir važiuoti vieni pas kitus ragauti alaus?

 

Atsakymas labai paprastas – nepasidalina pinigų. O tiksliau, valiutų emisijos teisių. Ir ta priešprieša yra katastrofiška. Vakarai, arba kitaip vadinamas, auksinis milijardas yra prasiskolinę iki ausų. Ir skolingi jie ne ateiviams iš Marso, o privatiems bankams, fondams ir t.t. Joks pasaulio ekonomistas net nedrįsta teigti, kad tas skolas, kas nors, kada nors grąžins, kadangi matematiškai tai neįmanoma. Toks yra dalinio rezervo bankininkystės ir infliacijos principas. Pinigų spausdinimo mašina pastoviai gamina tik dalinai padengtus pinigus. Tačiau tų „tuščių“ pinigų perkamoji galia turi kažkur „pasidėti“, nes kitaip kils Zimbabvės lygio hiperinfliacija. Čia į pagalbą ateina nafta – ji parduodama tik už dolerius. Tarkim, jūs parodote žmonėms per specialiai apmokytus brokerius, per jūsų partnerių bankus, kad naftos kaina didės. Ką padarys bet kuris sveikai mąstantis brokeris? Jis investuos pinigus į tai, kas brangs. Štai visi ir perka naftą už 80 dolerių, 90, 120, 140… O paskui kaina staigiai krinta iki 40$ už barelį. Kas vyksta su daugybės žmonių, nusipirkusių naftos už 140$ pinigais? Jie dingo. 100 dolerių paprasčiausiai išgaravo. Taip vyksta perteklinės pinigų masės deginimas. Per vieną kartą tokiu metodu galima sunaikinti trilijonus dolerių. Taip ir daroma krizė. Nafta čia paminėta neatsitiktinai. Jos kaina šiandien labai maža – apie 48 usd už barelį, o pinigų spausdinimo staklės dirba didesniu tempu nei, bet kada iki šiol, todėl sudeginti perteklinę masę pinigų gali tik karas. Rusija, Kinija, Indija ir kitos BRICS šalys nebenori būti auksinio milijardo kreditoriais, todėl nuo 2015 metų jau veikia nemažai naujų institucijų, fondu, bankų ir t.t. Iš čia ir priešprieša tarp rytų ir vakarų. Pietų Kinijos jūra, Iranas, Irakas, Sirija, Ukraina, Rytų Europa ir t.t. Kompromiso būti negali iš principo, nes ant kortos pastatytas pats pelningiausias kada nors egzistavęs biznis, prieš kurį narkotikai, ginklai, pornografija ir nafta atrodo kaip mažų vaikų žaidimai. Tai bankininkystė ir pinigų spausdinimas.

 

Lietuvos vaidmuo šiose “žaidynėse” yra galimai pražūtingas. Mūsų valstybės aparatas yra žarijos, kurias svetimomis rankomis žarsto žaidėjai esantys vakarų pasaulio finansų bei politikos centruose. Švediško kapitalo bankai ir nausėdiniai mačiuliai bei maldeikienės kasdien dainuoja apie kylančią ekonomiką, euro naudą, puolančius rytus per švediško kapitalo žiniasklaidą. „Skaldyk ir valdyk“ – labai efektingas metodas, tinkantis išlikti valdžioje. Lietuvišką drebulę, mėgstančią save lyginti su ąžuolu, labai lengva suskaldyti ir pagal partinius įsitikinimus, ir pagal tautinius nacionalizmo ypatumus, pagal toleranciją mažumoms, pagal buvusius komunistus ir KGB darbuotojus, pagal emigracijos pakantumą, pagal „runkelių“, „patvorinių“, „vatnikų“ ir „elito“ santykį. Lieka paklausti – o kas gi jungia? Lietuvos nacionalinis ypatumas yra tai, kad užėmus vieną poziciją – visi kiti tampa ne tik diskusijos oponentai , bet pasidaro ir personaliniai gyvenimo priešai. Vienyti ir jungti yra labai sunku , reikalingos iškilios visuotinės idėjos akcentuojamos tikrojo elito ir visuomenės lyderių. Kitu atveju, mūsų nacionalinio intereso klausimus spręs jėgos, kurios turi savų interesų. Kare svarbiausia išlikti.

Gintaras Jazdauskas

SIMILAR ARTICLES

1 COMMENT

Leave a Reply