Italas Salvini puola „apsimetėlius dešiniuosius“ Prancūzijoje, bet dabar reikia likviduoti „apsimetėlius dešiniuosius“...

Italas Salvini puola „apsimetėlius dešiniuosius“ Prancūzijoje, bet dabar reikia likviduoti „apsimetėlius dešiniuosius“ ir Italijoje

0 1325

Žurnalisto Davide Di Stefano reportažo vertimas iš „Il Primato Nazionale“ portalo, 2015 m. gruodžio 14 d.
Vertėjo komentaras: Žemiau pateiktas reportažas po Prancūzijos regioninių rinkimų dar kartą ryškiai parodo, kad esminis skirtumas Europos politiniame gyvenime nėra tarp dešinės ir kairės, bet tarp globalistų ir patriotų.

„Jiems reikėjo sumesti visus į vieną krūvą – kairiuosius ir apsimetėlius dešiniuosius, socialistus ir respublikonus, bankininkus ir žiniasklaidos redaktorius, kad galėtų oponuoti Le Pen“ – taip aptarinėjo praeitos savaitės Prancūzijos regioninius rinkimus ir Nacionalinio fronto „pralaimėjimą“ italų radikalų vadas Matteo Salvini. Kaip žinia, Nacionalinis frontas per pirmą balsavimo turą pirmavo šešiuose iš trylikos prancūzų regionų, bet jam nepavyko laimėti nei vienos pirmininkavimo vietos per antrą turą. Taip įvyko dėl negirdėto „Respublikonų fronto“ organizavimo, kitaip sakant, kai kairieji masiškai ėjo balsuoti už dešiniają laikomą Sarkozy partiją.

 
Taigi, prireikė vieningos, visą ideologinį spektrą apimančios, elito partijos, kad būtų pristabdyta Marine Le Pen, kuri savo rinkimų analizėje pastebėjo, jog „neįmanoma skirstyti politines jėgas į dešinę arba kairę, bet į globalistus ir patriotus. Globalistai nori išlydyti Prancūziją ir jos tautą didžiulėje globalinėje magmoje, o patriotai mano, kad tauta formuoja tą erdvę, kurioje prancūzai randa prieglobstį nuo išorės.“ Tai ryški analizė, suvokianti dabartinę politinių kategorijų kaitą, bei priešpriešą tarp „aukštuomenės ir liaudies, tarp finansinių ir technokratiškų elitų ir jiems oponuojančių suvereniteto, liaudies ir identiteto gynėjų.“

 

Ir šiame scenarijuje Nacionalinis frontas, su visais savo trūkumais, atstovauja „realios Prancūzijos etno-kultūrinį sindikatą.“ Tai kelias, kuriuo atrodo pradėjo eiti ir Matteo Salvini, Marine Le Pen paskirtas sąjungininkas Italijoje. Salvini matomai ne taip seniai pradėjo transformuoti Šiaurės lygą į nacionalinį, suverenios galios subjektą, bet ta transformacija buvo sustabdyta (arba paprasčiau tariant, sulėtinta) dėl nelemtų susitarimų su italu politiku, milijardierium S. Berlusconi. Dabar gi, sprendžiant pagal jo komentarus apie prancūzų balsavimą, Salvini vėl pasuko tuo keliu: „Jau niekas Marine Le Pen nesustabdys. Jie gali sulėtinti jos kilimą, bet jos nesustabdys. Ačiū, Marine.“

 
Tiesa, Le Pen kalba apie „globalizmą,“ „tautą,“ „prancūzus,“ o Salvini dažnai apsiriboja tokiais terminais, kaip „geros valios žmonės“ arba tikisi ateityje Italijoje matyti „normalią šalį.“ Dėl tokios padėties galbūt kaltas yra mažiau ideologizuotas Italijos politinis diskursas nei Prancūzijos. Be to, pastebima anomalija, kai italų partija, esanti pagal tradiciją regionine, dėka Sekretoriaus Salvini, dabar bando transformuotis į nacionalinę partiją. Toji transformacija paverstų „šiaurės sindikatą“ prieš Romos centralizaciją į „italų sindikatą“ prieš Briuselio technostruktūrą ir viršnacionalines jėgas.
Jau dabar pakankamai aišku, kad Šiaurės lygoje yra tokie kaip Maroni, bei kiti „pulkininkai,“ kurie tik nori išlaikyti savo bazę šiauriau nuo Po upės ir toliau siūlyti senas schemas ir sąjungas. Toks požiūris atsiranda truputį dėl tingumo, truputį dėl politinės trumparegystės. Tokia jų strategija galbūt atneš rezultatus per netrukus įvyksiančius administracinius rinkimus (ir visa tai turi būti dar pademonstruota). Bet žiūrint į tolesnę ir platesnę perspektyvą, toliau savo nosies ar plačiau nei šiaurinė Italija nuo Apeninų pradžios iki Alpių papėdės, tokia strategija neduos jokios naudos jokiam regionui.

 
Ne tik dėl to, kad yra nenuoseklu dievinti Le Pen ir tuo pačiu daryti sutartis su tokiais kaip Berlusconi, kurie laiko save nuosaikiais, bet ir todėl, kad Europos politika eina į priešinga kryptimi ir elektoratas tampa vis mažiau nuosaikus. Dar ir todėl, kad nuoseklumas bei nelankstumas pritraukia daugiau rėmėjų. Tą neseniai įrodė ne tik Le Pen Prancūzijoje, bet ir pats Salvini, opozicinė Penkios žvaigždės partija ir aukštas nebalsuojančių italų rodiklis. Šiaurės lygos Sekretorius Salvini turi spręsti ar susitaikyti su griozdišku politiko Berlusconi buvimu, kuris jau baigia savo karjerą, bet dar vis laikosi dėka savo asmeninės ekonominės, bei žiniasklaidos galios, kuris siūlo dvidešimt metų senumo ir grynai itališkus politinius sprendimus ar suprasti, kad šiandienos ir rytojaus Italija bei Europa – tai visai kas kita.

Vertė Algis Avižienis

NO COMMENTS

Leave a Reply